Aktualijos

Seime aršūs ginčai dėl smurto artimoje aplinkoje. Parlamentarai priėmė apsaugos nuo smurto orderį, kuris leis smurtaujantį asmenį 15-ai dienų be ikiteisminio tyrimo iškeldinti iš gyvenamosios vietos, tačiau Seimas atsisakė į įstatymą įtraukti Laisvės partijos siūlytą smurto lyties pagrindu sąvoką. Jie siekė į įstatymą įrašyti, kad dažniausiai namuose nuo vyrų kumščių kenčia moterys.

Jei Lietuvai kiltų karinė grėsmė, mokyklų salėse ir kituose kolektyvinės apsaugos statiniuose pasislėpti tilptų 40 procentų gyventojų. Likusieji slėptis galėtų rūsiuose ar požeminėse aikštelėse. Tik štai kiek tų rūsių yra ir ar jie tinkami apsaugai, niekas nežino. Po ilgos tylos Vidaus reikalų ministerija galiausiai susizgribo ir viešai paskelbė, kad šiuos objektus reikia inventorizuoti. Savivaldybės aiškina, kad už rūsius atsakingos ne jos, o patys gyventojai.

Ukrainoje apsilankęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi ir toliau remti Kyjivą ir spausti invaziją į šalį pradėjusią Rusiją, nes šis procesas tik prasideda. „Ne visos valstybės nori padėti kol kas. Reikia jas raginti, reikia priminti, kad čia tik pradžia, čia tik pirmieji maratono kilometrai. Tą reikia labai aiškiai išsakyti ir kolegoms Briuselyje, perdaviau pažadą tai padaryti“, – BNS telefonu po vizito antradienį sakė G. Landsbergis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau ketvirtą savaitę tęsia kruvinus išpuolius prieš Ukrainą. Nuo pat karo pradžios tam didelį palaikymą išreiškęs Baltarusijos režimas ir toliau talkina agresorei – Ukrainos miestai raketomis atakuojami iš jos teritorijos. Visgi karo nuostolius patirianti Rusija tikisi ne tik jos, bet ir Kinijos režimo pagalbos – prašo tiekti karo techniką, maisto davinius.

Antradienį Seimas sprendė dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Parlamentarai siūlė mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto, menstruacinių higienos priemonių ar elektroninių knygų. Dauguma projektų pakankamo palaikymo nesulaukė, tad bent jau artimiausiu metu PVM nemažės nei maistui, nei elektrai. Seimas antradienį ėmėsi net 10 įstatymų projektų, kuriais parlamentarai siūlė mažinti ar išvis naikinti PVM kai kuriems produktams.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog jau kovo 14 d. kietųjų dalelių koncentracija daugelyje miestų ženkliai padidėjo, kas lėmė 24 val. KD10 ribinės vertės viršijimus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Prognozuojama, kad kovo 15–16 dienomis šalyje ir toliau išsilaikys nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui: nei kritulių, nei žymesnio vėjo neprognozuojama. Kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi.

Rodydamas solidarumą su Lietuva ir Ukraina Taivanas aukoja 500 tūkst. dolerių (apie 450 tūkst. eurų) Lietuvos Raudonajam kryžiui, pranešė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Taivaniečių atstovybės feisbuko puslapyje nurodoma, kad fondas, kuriam aukoja Taivano piliečiai, jau perkopė 20 mln. dolerių sumą. Ji bus paskirstyta pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims. Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, per dvi savaites iš šalies išvyko apie 2,7 mln. karo pabėgėlių.

Mobiliųjų programų parduotuvė „App Store“ „iPhone“ vartotojams  Lietuvoje pašalino prieigą prie pavėžėjimo platformos „YandexGo“ programėlės, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Dėkoju „App Store“ atstovams už greitą reakciją ir šiandien jau turime rezultatą – „YandexGo“, kurios duomenų rinkimas jau prieš kelerius metus kėlė klausimų, nebepasiekiama Lietuvoje „iPhone“ vartotojams“, – pranešime sakė Aušrinė Armonaitė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankosi Rusijos užpultoje Ukrainoje. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle teigė, kad G. Landsbergis – pirmasis užsienio reikalų ministras, apsilankęs Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.  Kaip teigė D. Kuleba, Lietuvos parama Ukrainai yra itin stipri.  „Pasisveikinau su savo draugu iš Lietuvos [Gabrieliumi Landsbergiu].

Situacija dėl koronaviruso šalyje gerėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi specialistams. Bet kuriuo atveju yra konstatuojama, kad visuomenės imunitetas greičiausiai jau yra susidaręs, todėl ir pakitęs virusas tokios didelės grėsmės ateityje turėtų nebesukelti. Kone kasdien nustatomų koronaviruso atvejų skaičiai siekia 5–6 tūkst. Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas konstatuoja, kad tai vis dar yra nemažai.

Su Jungtine Karalyste sutarta didinti bendrų karinių pratybų skaičių, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tai sakė po antradienį Londone vykusio susitikimo su šios šalies premjeru Borisu Johnsonu, pranešė Prezidentūra. Susitikimo metu aptartas didesnis Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) įsitraukimas Baltijos regione, pratybos jūroje, ore ir sausumoje bei sąveika su regione dislokuotomis NATO pajėgomis.

Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Antradienį po susitikimo su savivaldybėmis bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovais ministrė patikino, kad artimiausiu metu savivaldybėse bus inventorizuotos priedangos vietos gyventojams.

Lietuvoje brangstant kurui, šildymui ir daugeliui prekių bei paslaugų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomone, kad Lietuvos valdantieji su priemonėmis kainoms valdyti juda per lėtai.  Pasak I. Segalovičienės, reikėtų imti pavyzdį iš kitų Europos šalių, kurios nieko nelaukdamos priima sprendimus, padėsiančius gyventojams vis didėjant kainoms.  „Vieni sako – dar anksti, nesvarstykime. Kiti – reikia dar skaičiuoti.

Į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos bus siūloma skiepytis nuo COVID-19, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Yra ketinimų pasiūlyti ir tikrai tų skiepų turime, ir pasiūlysime su dideliu malonumu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė. Dabar į Lietuvą nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios yra atvykę keliolika tūkstančių pabėgėlių, jų skaičius nuolat auga.

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Negana to, dėl brangstančių žaliavų ima sparčiai kilti ir maisto kainos prekių lentynose.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ perspektyvomis toliau veikti, nes įmonė turi problemų ne tik dėl jos savininkui taikomų sankcijų, bet ir dėl rusiškų žaliavų tiekimo.  „Mano žiniomis, ten yra ne tik klausimų, susijusių su akcininku (Rusijos oligarchu A. Melničenka – BNS), kuris yra sankcionuojamų asmenų sąraše, bet taip pat ir su žaliavomis.

Viešai neskelbiama apie visą Ukrainai teikiamą karinę pagalbą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Labai daug NATO priklausančių valstybių remia Ukrainą įvairiais būdais, įskaitant ir ginkluotę. Dėl tos paramos yra toks posakis: „Tie, kurie daug kalba, mažai žino, o tie, kurie daug žino, mažai kalba“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė. Jos teigimu, visko neskelbti viešai prašė patys ukrainiečiai.

Ukrainoje antradienį lankosi Lietuvos deleguotas eurokomisatas Virginijus Sinkevičius, BNS informavo jo komanda. V. Sinkevičius yra pirmasis Europos Komisijos (EK) narys, apsilankęs Ukrainoje nuo tada, kai vasario pabaigoje į ją įsiveržė Rusija. „Mes esame kartu su savo draugais ir partneriais, su kiekvienu broliu ir seserimi Ukrainoje.

Augant karo pabėgėlių iš Ukrainos apimtims, jų apgyvendinimui teks pasitelkti savivaldybių infrastruktūrą, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Žmonių skaičiui didėjant, daugiau kreiptis turbūt reikės ir į savivaldybių infrastruktūrą, nes dabar daug krūvio nuima privatus verslas, žmonės savo sprendimais, bet taip bus ne visą laiką, nes žmonių daugės – dėl to neturiu jokių iliuzijų, kad bus kitaip“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Seimas antradienį įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, bet atmetė smurto lyties pagrindu sąvoką. Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestavo, kad nebuvo įtraukta smurto lyties pagrindu sąvoka ir teigė, kad kai kurie jos kolegos Seime vadovavosi panašiais argumentais, kuriais savo įsiveržimą į Ukrainą grindė Vladimiras Putinas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad situacija reanimacijose dėl koronavirusu sergančių pacientų nebuvo tokia gera jau pusmetį. Visgi, anot jos, nebus skubama atsisakyti kaukių dėvėjimo. Tačiau I. Šimonytė patikino – jei geros tendencijos laikysis, ministrų kabinetas imsis ir paskutinių ribojimų panaikinimo. „Vakar turimas atvejų skaičius yra 5 tūkst., ar ne? Tai mes kol kas mes net negalime pasakyti, kad dabar ta atvejų kritimo tendencija yra labai ryški.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė idėjai mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą (PVM) menstruacinėms higienos priemonėms. Projektą pristačiusi D. Šakalienė tvirtina, kad sumažintas 5 proc. tarifas padėtų kovoti su menstruacijų skurdu, o šios higienos priemonės moterims yra ne prabanga, o būtinybė, tad šios prekės turėtų būti lengviau prieinamos. Socialdemokratė Dovilė Šakalienė pasiūlė taikyti sumažintą 5 proc. PVM tarifą menstruacinėms higienos priemonėms.

Teisingumo ministerija Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje, antradienį pranešė ministerija.

Moterų apsauga nuo smurto šeimose įgauna naują lygį. Lietuva ryžosi įteisinti apsaugos nuo smurto orderį, kuris reiškia, kad esant smurto proveržio rizikai policijos pareigūnas galės nurodyti pavojų keliančiam asmeniui 15-ai dienų išsikraustyti iš gyvenamosios vietos, net jei namai priklauso jam nuosavybės teise.

Seimui liko paskutinis balsavimas siekiant sugriežtinti automobilių kelių infrastruktūros statybas.  Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms, pagal kurias statant arba rekonstruojant tiltus, viadukus, tunelius, estakadas ar kitus kelių statinius, daugiau negu 1 mln. eurų vertės darbams nuo šių metų birželio reikės kaštų ir naudos analizės. Už pataisas balsavo 114 Seimo narių. Dabar toks reikalavimas galioja tik tiesiant valstybinės reikšmės kelius.

Vykstant karui Ukrainoje Lietuvoje padidėjo nerimas dėl šalyje esančių slėptuvių padėties. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad šią savaitę bus inventorizuoti visi tokie pastatai šalyje. Pasak jos, vertinami ir visos šalyje esančios požeminės stovėjimo aikštelės, rūsiai ir cokoliniai aukštai. Ministrės tvirtinimu, priedangą tokiuose statiniuose galėtų rasti vis Lietuvos gyventojai.

Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa parengė atmintinę, padėsiančią iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje į Lietuvą pasitraukusiems žmonėms gauti koncentruotą ir tikslią informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankosi Rusijos užpultoje Ukrainoje, BNS patvirtino šaltiniai. Šioje šalyje Lietuvos diplomatijos vadovas susitiks su Ukrainos vyriausybės atstovais, aptars Vakarų teikiamą paramą Kyjivui. Užsienio reikalų ministro atstovė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė informacijos apie vizitą nekomentuoja. Kremliaus pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto karą.

Vykstant karui Ukrainoje Lietuva ketina didinti biudžetą gynybai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad mūsų šalis ketina įsigyti naujos ginkluotės ir karinės technikos, tokios, kokios Lietuva niekada nėra turėjusi. Krašto apsaugos ministras teigė, kad pirmiausia sudaromi sandoriai dėl tos karinės įrangos, kuri Lietuvos kariuomenę pasieks šiais metais. Visgi jis nedetalizavo, kokia tai bus technika. „Bet turiu gerų žinių iš mūsų sąjungininkų.

Tipiškas smurtautojas šeimoje yra vyras, kuris nusikaltimą prieš šeimos narius padaro apsvaigęs, dažniausiai nedirbantis, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir priklausantis 30-39 metų amžiaus grupei. Taip smurtautojo portretą nupiešė Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, antradienį dalyvavęs spaudos konferencijoje, kurioje buvo agituojama už smurto lyties pagrindu įteisinimą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiška dėl opozicinės Lietuvos regionų frakcijos iniciatyvos kurti nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. „Dėl nepaprastosios padėties mes pakankamai gerai sutariame, argumentai, manau, įtikino ir opozicijos narius, bent jau daugumą, matyti ir iš balsavimo. Ar reikia dar papildomo įrankio – mano galva, tai būtų laiko gaišimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį Seimas spręs dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, kurias siūlo ne vienas opozicijos atstovas. Parlamentarai siūlo mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto ar menstruacinių higienos priemonių. Kol opozicija palankiai vertina iniciatyvas sumažinti kainas gyventojams, valdantieji į šį pasiūlymų popuri žiūri atsargiai. „Aš manau, kad daug kam reikėtų nustatyti PVM lengvatas, ypač kalbant apie energetinius resursus, kas susiję su šildymu.

Iš karo niokojamos Ukrainos į Lietuvą ketinama perkelti per 500 lietuvių kilmės žmonių, tai valstybei kainuos 14,6 mln. eurų. Tai numatyta antradienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. Juo siekiama inicijuoti Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jų šeimos narių perkėlimą iš humanitarinės krizės ištiktos Ukrainos nuolat gyventi į Lietuvą.

Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai.

Lietuvai reikės ieškoti ilgalaikių sprendimų, susijusių su pabėgėlių iš Ukrainos priėmimu, apgyvendinimu ir pagalbos jiems teikimu, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Ta pagalba ukrainiečiams iš būtent nevyriausybinio sektoriaus, iš žmonių, iš verslo, yra tokia didelė, kad jeigu ją nuimtume, mes ne kažką ir turėtume“, – antradienį Žinių radijui teigė ji.

Lietuvos ekonomika yra pajėgi atlaikyt Rusijos karo Ukrainoje sukeltą krizę, tačiau reikia galvoti apie priemones infliacijai mažinti, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Šiai dienai mūsų ekonomika yra pakankamai atspari, finansiškai stabili“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Lietuvoje įšaldoma vis daugiau įmonių ir asmenų, susijusių su Kremliui artimais Rusijos oligarchais, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, turto.  Kaip BNS pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, nuo vasario 24 dienos  sankcijų Lietuvoje jau sulaukė 11 įmonių ir penki fiziniai asmenys – Lietuvos bankuose įšaldyta 3,224 mln. eurų, 1,368 mln. JAV dolerių (1,248 mln. eurų) ir 645 tūkst. rublių (4,8 tūkst.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos generalinio štabo suvestinę apie veiksmus šalyje iki vidurnakčio. „Rusijos pajėgos nevykdo puolamųjų veiksmų, bet daugelyje krypčių vyksta mūšiai. Priešas tęsia papildomų kovinių padalinių formavimą. Planuojama sustiprinti pajėgas Charkivo kryptimi. Vyksta pergrupavimas ir įsitvirtinimas pozicijose prie Sumų, Achtyrkos, Charkivo ir Iziumo.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė 33 migrantus, neteisėtai bandžiusius patekti į šalį, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijoje per parą fiksuoti penki tokie bandymai.

Ryšiais su Kremliumi siejama Kauno bendrovė „Jurby Water Tech“ laimi viešuosius pirkimus Lietuvoje ir dirba su strateginėmis šalies įmonėmis, rodo LRT atliktas tyrimas. Bendrovė priklauso įmonių grupei „Jurby“, valdomai Rusijos piliečio Viktoro Redko, dalyvaujančio Rusijos Gynybos ministerijos globojamos desantininkų organizacijos veikloje. Ši organizacija prasidėjus karui Ukrainoje viešai deklaravo paramą Vladimirui Putinui.

Antradienį Šiaulių arenoje atidaromas karo pabėgėlių iš Ukrainos registravimo centras. „Centras pradės veikti kovo 15 dieną ir ukrainiečius priims kiekvieną dieną nuo 8 iki 22 valandos. Be išeiginių veiksiančiame centre vienu metu dirbs apie 30 specialistų ir savanorių“, – pranešė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Anot jo, ten atvykusius ukrainiečius pasitiks Lietuvos Raudonojo kryžiaus savanoriai, jie suteiks reikalingą informaciją, paaiškins registracijos procedūras.

Partijų reitinge ir toliau pirmauja Socialdemokratų partija (LSDP), antri – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), trečia – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta atlikta apklausa. LSDP reitingas vasarį siekė 12,2 proc. (sausį – 10,2 proc.), TS-LKD – 12 proc. (sausį – 11,6 proc.), „Vardan Lietuvos“ – 8,7 proc. (8,2 proc.). Toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 6,7 proc. (7,7 proc.

Dvidešimtoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Ukrainą nuo pat ryto žadina Rusijos karinių pajėgų bombardavimas, sprogimai girdėti Kyjive ir Charkive. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Antradienis ► Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

Lietuviai tiesia pagalbos ranką ukrainiečiams, bet vien gerų norų nepakanka. Šaukštas deguto statinę medaus pagadina – Klaipėdos rajone net kelios ukrainiečių šeimos liko nuskriaustos. Meras pažėrė įvykių detalių ir kartojo, kad gyventojams reikia prisiimti atsakomybę, jei nusprendžia priglausti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Ne visi, kas padeda ukrainiečiams, turi dorų intencijų. Atsiranda žmonių, norinčių pasipelnyti iš kito nelaimės, įtaria Klaipėdos rajono meras.

Klaipėdos krašte jau užsiregistravo per tūkstantis karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pajūris tapo vienu pagrindinių ukrainiečių traukos centrų dėl plačiai suprantamos rusų kalbos. Susidūrus su tokiais kiekiais žmonių, Klaipėdoje atidarytas registracijos centras, ne pirma savaitė veikia ir pagalbos daiktais centras. Tiesa, kai kurie tautiečiai atneša tokių drabužių ar avalynės, kuri tinka keliauti tiesiai į atliekų konteinerį, o ne vargstantiems žmonėms.

Rusų okupantams toliau bombarduojant Ukrainą, mūsų tautiečiai skuba aukoti jau ne tik maistą ar drabužius, bet ir mašinas. Jomis, kaip skelbia įvairių iniciatyvų autoriai, ukrainiečiai vežios ir žmones, ir ginklus, ir Molotovo kokteilius. Ir nors automobilių paaukota dešimtys, jų poreikis tik auga. Tad turinčius visureigius ar kitokias didesnes mašinas, įvairių akcijų organizatoriai prašo dalintis – dovanoti ar parduoti už simbolinį mokestį. Pagrindinė sąlyga – mašinos turi važiuoti.

Šeštadienio naktį po artilerijos apšaudymo užsiliepsnojo ir visiškai sudegė „Vičiūnų grupės“ logistikos sandėlis, esantis Brovaruose, apie 15 kilometrų nutolęs į šiaurės rytus nuo Ukrainos sostinės, pranešė portalas lrytas.lt, remdamasis vietos žiniasklaida. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.  „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis portalui lrytas.lt patvirtino, kad didelis gaisras sunaikino logistikos centrą.

Kremliaus režimui tęsiant Mariupolio ir kitų Ukrainos gyvenviečių bombardavimą ir vis nepalaužiant ukrainiečių valios priešintis, vis garsiau kalbama apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimą beprotišką žingsnį – cheminio ginklo panaudojimą prieš Kijevą ar kitus okupacijai besipriešinančius didmiesčius.