Aktualijos

Viešbučių ir restoranų verslas Lietuvoje susibūrė „Paskutinei vakarienei“. Verslininkai piktinasi, kad karantino ribojimai juos privedė prie bankroto. Esą be rimtesnės valstybės paramos galimybių išgyventi nebelieka.

Kaupinių tyrimai, kurie yra taikomi atnaujinant kontaktinį ugdymą, šiuo metu yra atliekami tik Vilniuje, todėl toliau esančių savivaldybių darbuotojams teks dirbti naktimis, rašo portalas LRT.lt. „Po tyrimų paėmimo kovo 18 d. mūsų darbuotojai ir tie, kurie koordinuos visą šį procesą ir jame darbuosi, turės vykti į Vilnių naktį, nuvežti mėginius, kad galėtume gauti kuo greičiau atsakymus.

Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina stringa – šiuo metu nepanaudota apie 40 tūkstančių vakcinos dozių, mat prisiklausę gandų kai kurie žmonės šios vakcinos vengia. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išsklaidyti visus nuogąstavimus ir pats pasiskiepyti šia vakcina. Tuo metu pavienėse šalies vaistinėse gyventojai pradedami skiepyti nuo erkinio encefalito, rudenį bus galima pasiskiepyti ir nuo sezoninio gripo.

Nors šalį vargina karantino padariniai, dabar geriausias laikas imtis išsamios mokesčių reformos, tikina ekonomistas. Kaip turėtumėme keisti mokesčius? Ar valdžia ryšis šiam žingsniui artimiausiu metu? Apie tai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Atšventėme Kovo 11-ąją ir sakote, kad viskas, Lietuvai 31 metai, reikia skubiai ir iš esmės keisti mokesčių sistemą.

Vyriausybė ieško būdų, kaip kuo daugiau žmonių priversti nuolat testuotis. Seime skinasi kelią įstatymas numatantis, kad daugybės profesijų darbuotojai, turintys kontaktą su kitais žmonėmis, privalėtų kas savaitę testuotis.  Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad testai nebus privalomi, tačiau jų nepasidarę nebegalės dirbti ir nebegaus darbo užmokesčio, arba bus siunčiami į nuotolinį darbą.

Aiškindamas, kodėl sprendimas ir Lietuvoje stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina priimamas būtent dabar, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis pranešė, kad per keliolika valandų šalyje gauti 3 pranešimai apie sunkias įtariamas reakcijas, susijusias su tromboembolijos reiškiniais.

Europos Komisija (EK) Lietuvai antradienį skyrė dar 302 mln. eurų paskolą išsaugoti darbo vietoms per pandemiją, pranešė EK. Iš viso pagal priemonę SURE Lietuva bus gavusi 602 mln. eurų paskolų.  EK septynioms valstybėms antradienį išmokėjo penktąją 9 mlrd. eurų išmoką pagal šią priemonę.  „Tai padės apsaugoti žmonių darbo vietas ir palaikyti verslą visoje mūsų Sąjungoje“, – pranešime sakė EK pirmininkė Ursula von Der Leyen. Čekijai skirta 1 mlrd., Ispanijai – 2,87 mlrd.

Kilus nuogąstavimams dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir krešulių rizikos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą ir Lietuvoje.

Seimas antradienį ėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo pataisų dėl žurnalistų teisės neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. „Įstatymo projekte numatyta, kad žurnalistai nemokamai turi teisę gauti duomenis iš trijų registrų Registrų centre, t. y. Juridinių asmenų registro, Nekilnojamo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos“, – sakė projektą rengusios darbo grupės vadovas konservatorius Vytautas Kernagis.

Laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą Lietuvoje atlikęs Jungtinės Karalystės pilietis savo gimtinėje pasidalijo patirtimi iš nelaisvės – anot vyro, pragarą primenančiame kalėjime jis buvo laikomas su žiauriausiais nusikaltėliais. Guy’us Jane’as (54 m.) praėjusiais metais Vilniuje nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą veiklą ir dokumentų klastojimą veikiant bendrininkų grupėje.

Viešojoje erdvėje diskusijų bangą sukėlė Seimo nario Mindaugo Puidoko pasisakymas, kad jei Europos Sąjunga prievarta diegs LGBT+ ideologiją, Lietuvai verta svarstyti pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Konservatoriai tikino, kad tokie M. Puidoko pasisakymai artimi Kremliaus ideologijai, o pats politikas tvirtina, kad buvo neteisingai suprastas.

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą laimėjo renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupė. Laimėtoją antradienį patvirtino Turto banko valdyba.   „Turto banko valdyba pritarė sandoriui dėl laikinos Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos.

Nors kai kurios vaistinės jau kviečia gyventojus pasiskiepyti sezoninėmis vakcinomis, kitos piktinasi negalinčios to daryti dėl dar nepritaikytos e.sveikatos. Be to, vaistinių tinklų atstovai įsitikinę, kad galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį ir skiepijant gyventojus nuo COVID-19. Atnaujinti įstatymų teisės aktai nuo kovo 1 d. suteikia vaistinėms teisę teikti imunoprofilaktikos paslaugas – skiepyti nuo erkinio encefalito, o rudenį – ir nuo sezoninio gripo.

Vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą kompanijos „AstraZeneca“ vakcina dėl kraujo krešumo incidentų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia neturintis jokių abejonių dėl šios vakcinos saugumo ar pašalinių poveikių ir tikina, kad pats skiepytųsi šia vakcina. „Kad ir šiandien, jei tik kas nors siūlytų – tai tikrai su malonumu. Aš tikrai neturiu abejonių nei dėl šitos, nei dėl kitų vakcinų, nei dėl jo saugumo, nei dėl kažkokių pašalinių poveikių.

Šalčininkų rajone kaupiasi nepanaudotos „AstraZeneca“ vakcinos, o savivaldybės administracija ir toliau laukia centrinės valdžios veiksmų keičiant vakcinavimo tvarką. „AstraZeneca“ vakcina kaip gulėjo, taip ir guli – 730 dozių. Labai daug ir mes nejudam“, – BNS antradienį sakė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas.

Stabdyti vakcinavimą „AstraZeneca“ skiepais vien politiniais sumetimais tikrai nėra atsakinga, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Be kita ko, jis pridūrė, kad pats ketina pasiskiepyti šia vakcina. Komentuodamas situaciją, kad galbūt reikėjo pirmiau skiepyti viešus, žinomus žmones, ministras teigė, kad tą bus galima padaryti, kai bus gaunama daugiau vakcinų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad aktyvus šalies karių įsitraukimas į tarptautines operacijas įtvirtina ir Lietuvos saugumą. „Veikdami išvien su sąjungininkais ir partneriais, kaupiame vertingą patirtį ir siunčiame gerų signalų apie mūsų karių profesionalumą ir puikią parengtį. Aktyvus įsitraukimas į tarptautines operacijas įtvirtina ir mūsų šalies saugumą“, – Prezidentūros pranešime teigė šalies vadovas.

Po tris mėnesius galiojusio draudimo nuo antradienio panaikinti judėjimo ribojimai didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau, Vyriausybės sprendimu, iki mėnesio pabaigos laisvai keliauti negalės dar 16 savivaldybių gyventojai. Tad kas laukia tų savivaldybių gyventojų? Apie tai – portalo tv3.lt laidos DIENOS PJŪVIS pokalbis su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi ir Neringos meru Dariumi Jasaičiu.

Seimo narys Petras Gražulis antradienį kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas ištirti Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus kaip profesionalaus gėjaus veiklą, nes dėl tokio jo savęs įvardijimo dažnai klausinėja gyventojai, rašoma pranešime spaudai. Politiko pranešime pažymima, kad LR Konstitucijos 60 straipsnis nustato, kad Seimo narys negali niekur kitur dirbti ir gauti kitų pajamų, išskyrus už kūrybinę veiklą.

Opozicijoje esantys Seimo nariai siūlo išbraukti partnerystę reglamentuojančių įstatymų svarstymą iš pavasario sesijos programos. „Nurodyti projektai nėra ne tik kad parengti, bet ir jų rengėjams dar nėra žinomi tikslūs teisės aktų, kuriuos inicijuos, pavadinimai, todėl tikslinga atsisakyti tokių Seimo sesijos darbų programos nuostatų, kurios nėra konkrečios ir Seimo nariams sukelia neaiškumą dėl to, kokius konkrečiai teisės aktus yra planuojama keisti“, – tikina iniciatyvą parengę parlamentara...

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabartinis opozicijos narys Aurelijus Veryga negailėjo kritikos reklaminei vakcinacijos nuo COVID-19 kampanijai, kuri eina su šūkiu „Petys už laisvę“. Pasak A. Verygos, ši kampanija primena ne ką kitą, o laidotuves. „Man daug žinant apie covidą ir neturint jokių skeptiškų nuostatų dėl vakcinacijos, net ir man ji (kampanija – aut. past.) atrodo sunkiai įkvepianti.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai. Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė. Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Dar kovo pradžioje Lietuvos policijai paskelbus, kad jau netrukus viešąją socialinę erdvę stebės kibernetinis policijos patrulis, ilgai netruko, kol kažkas nutarė pašmaikštauti ir socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė paskyrą „Virtualaus Patrulio“ vardu.  „Virtualus Patrulis“ socialinio tinklo „Facebook“ įrašų komentaruose ėmėsi drausminti vartotojus.

Policija, užtikrindama LRV sprendimų vykdymą, organizuoja stacionarius ar mobilius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios/išvažiuojančios į miestus/iš miestų transporto priemonės, rašoma pranešime. Dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis, bus įrengiamos stebėjimo kameros ar statomi draudžiamieji ženklai.

Nuogąstaujant dėl „AstraZeneca“ vakcinos poveikio ir krešulių susidarymo rizikos vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą. Nors prie jų prisijungė ir kaimynai latviai, Lietuvos institucijos teigia, kad toks sprendimas daugiau yra politinis. Kaip tvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja, toliau vykdant vakcinaciją kaip tik norima be reikalo nekelti žmonių baimių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę panaikino buvusiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kancleriui Gedeminui Aleksoniui skirtą nuobaudą – griežtą papeikimą. Kaip antradienį pranešė teismas, įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nebuvo nurodyta, kokių konkrečių tarnybinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas, nepateikti jokie įrodymai ar kitos reikšmingos aplinkybės, t. y. buvo apsiribota tik abstrakčiais teiginiais.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo valdančiuosius dėl įstatymų priėmimo tvarkos. Kaip rašė politikas, viskas yra vykdoma „buldozeriu“. „Šiandien valdantieji vėl buldozeriu pervažiavo įstatymą, šiuo atveju – Seimo statutą. Statutas imperatyviai reikalauja, kad Seime vienu metu būtų pateikti visi to paties įstatymo, tų pačių ir kitų straipsnių pakeitimų įstatymo projektai.

Seimas dega žalią šviesą privalomam dalies darbuotojų testavimui dėl Covid-19 valstybės lėšomis. Darbo sričių, kurioms privaloma tirtis, sąrašą sudarytų Vyriausybė. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis, Seimui pritarus, daliai darbuotojų būtų įtvirtinama prievolė testuotis dėl Covid-19. Antraip darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Nors šalyje žmonės nuo koronaviruso skiepijami jau beveik 3 mėnesius, Vyriausybė ir toliau nesugeba aiškiai žmonėms pateikti informacijos ir išsklaidyti mitus. Tokią išvadą daro tiek paprasti piliečiai, tiek viešosios erdvės ekspertai. Niekas kol kas dar nežino, kaip vyks masinis vakcinavimas. O gyventojai nerimauja, kad nesigirdi medikų balso, kalbant apie vakcinų saugumą, o propaganda ir klaidinanti informacija internete trykšta kaip iš gausybės rago.

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasidalijo su ką tik praėjusios Kovo 11-osios patosu nederančiais vaizdais iš miesto centro. Ant kampinio pastato pačioje Kauno širdyje iškelta Vyčio vėliava, panašu, stichijos blaškoma jau seniai – iš vieno galo belikusios draiskanos. „Šiandien pamačiau ant S. Daukanto g. 8-o pastato labai apdriskusią vėliavą. Tai ir nufotografavau. Gal geriau jokios nei tokia!“ – penktadienį savo požiūriu dalijosi vyras.

Lietuvoje negerėjant COVID-19 situacijai, Seimas kol kas turėtų dirbti nuotoliniu būdu, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė siūlysianti Seimo valdybai, kad kitą savaitę parlamento posėdžiai taip pat vyktų nuotoliniu būdu. „Mes, žinoma, vertinsime ir tai, ar darbotvarkėje atsiras vienas ar kitas klausimas, kuriam būtina gyvai susirinkti į posėdį.

Lietuvos Vyriausybė antradienį paskelbė nesvarstanti stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. Profesorius Vytautas Kasiulevičius antrina ir sako, kodėl toks sprendimas yra teisingas. Kaip rašė profesorius, „AstraZeneca“ vakcina turėtų būti naudojama toliau. Pasak V. Kasiulevičiaus,  trombozę gali sukelti koronavirusinė infekcija, tačiau net ir šiuo atveju tokia problema yra išsprendžiama vaistų pagalba.

Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su Tolminkiemio gimnazijos statybos darbų konkurso laimėtoja – bendrove „Jungtiniai projektai“, rašoma pranešime spaudai. Parengti darbo projektą ir pastatyti mokyklą  „Jungtiniai projektai“ įsipareigojo už 16 mln. 967 tūkst. Eur su PVM. Darbų terminas – 15 mėnesių. Planuojama, kad apie 1000 jaunųjų Pilaitės gyventojų į pamokas naujoje, studijos „DO Architects“ suprojektuotoje, mokykloje bus pakviesti jau 2022 m. Rugsėjo 1-ąją.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 70 iki 79-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3416 žmonių.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 628 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 6725 molekuliniai (PGR) ir 1277 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 230 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,7 procento.

Lietuvos Vyriausybė nesvarsto galimybės stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat neatsisako sumanymo skiepytis šia vakcina, teigia jo patarėja. „Žinoma, kokios galėtų būtų abejonės“, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė. G. Nausėda kovo pradžioje teigė esąs pasirengęs skiepytis „AstraZenecos“ vakcina, kai ateis jo eilė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę planuoja vykti pirmojo pokarantininio vizito į užsienį, jis numatytas į Ukrainą. Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, šis vizitas planuotas praėjusių metų pabaigoje, bet dėl COVID-19 plitimo jį teko atidėti. „Prezidentas džiaugiasi, kad turės galimybę aplankyti Ukrainą, išreikšti Lietuvos paramą Ukrainos euroatlantinei integracijai. Tai bus pagrindinė jo žinia šito vizito metu.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad karantinas balandį bus pratęstas. „Nutarimas galioja iki kovo 31 dienos. Nė kiek neabejoju, kad nutarimą reikės pratęsti“, – antradienį LRT radijui sakė ji. „Kokiomis sąlygomis, didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip atrodys situacija šiomis savaitėmis“, – tvirtino ji. Pasak I. Šimonytės, kitą savaitę planuojama grąžinti pradinukus į mokyklas, o tai didina riziką, kad sergamumas koronavirusu augs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį ketina atversti  „Zero live show“ reklamos Turgelių bažnyčioje bylą.  Šią bylą LAT turėjo pradėti nagrinėti dar pernai rudenį, tačiau dėl karantino pirmasis posėdis buvo atidėtas.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 metų spalį už reklamą aktoriams Vitalijui Cololo, Mindaugui Papinigiui ir Ainiui Storpirščiui skyrė 1 tūkst. eurų baudas, o režisieriui Emiliui Vėlyviui – 2 tūkst. eurų bauda.

Seimui antradienį turėtų būti pateiktos įstatymo pataisos dėl žurnalistų teisės neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Anot projekto autorių, priėmus įstatymų paketą, neatlygintinai žurnalistams teikiamų duomenų apimtis išsiplėstų, būtų teikiami ir istoriniai duomenys. Žurnalistai teisės gauti duomenis netektų, jei padarytų rimtus profesinės etikos pažeidimus. Šiuo metu žurnalistų teisė gauti duomenis reguliuojama poįstatyminiais aktais.

Po tris mėnesius galiojusio draudimo nuo antradienio panaikinti judėjimo ribojimai didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau, Vyriausybės sprendimu, iki mėnesio pabaigos laisvai keliauti negalės dar 16 savivaldybių gyventojai.

Skandinavijos šalims sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina daugelis tautiečių sunerimo, ar ji saugi? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad toks sprendimas yra daugiau politinis. Profesorę kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Ponia Žvirbliene, praėjusią savaitę žmonėms kilo nemažai nerimo, kada išgirdo, kad Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija – laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Gyventojai sako, kad nors šiemet upių tėvas iš ledo gniaužtų vaduojasi ramiai, tačiau besigrūdantys ledai kiek gąsdina. Nemune ties Birštonu prasideda ledonešis, šio reginio gyventojai sako itin laukę ir visi skuba į upės pakrantę pasigrožėti kerinčiais vaizdais: „Specialiai ėjau prieš dvi valandas ir dar nieks nėjo, buvo lygiai pusė dvylikos ir dar nieks nebuvo pajudėję.“ „Aš kaip birštonietė tai labai labai grožiuosi Birštono gamta.

Prie kovo 15 d. atidarytų ne maisto prekių parduotuvių jau tįsta ilgos eilės. Tris mėnesius negalėję apsipirkti savo mėgstamose parduotuvėse, žmonės šąla lauke eilėse po dvi ir daugiau valandų. Beje, šiandien jau atsiveria ne tik daugiau parduotuvių, bet ir muziejai, galerijos. Lankytojų jau laukia ir Gedimino pilies bokštas. „Žinokit tikrai nervuoja, eilė lėtai juda.

Visą savaitę iki pat sekmadienio sutemus aktoriai iki paryčių budės teatro fojė. Teatralizuotoje erdvėje įsikurs skirtingų kartų aktoriai, o juos praeiviams bus galima stebėti tiesiog pro vitrininius langus iš gatvės. Ima temti, o Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro languose sužiba šviesos. Pro vitrininius langus į panevėžiečius lyg nuo scenos žvelgia aktorė Toma Razmislavičiūtė – Juodė.

Kuršėniškiams niekaip nepavyksta iš parko išvaikyti jame daugybę metų gyvenančių kovų. Buvo bandyta paukščius vaikyti sirenomis, šaudyti, naikinti jų lizdus, tačiau šios priemonės apčiuopiamų rezultatų nedavė. Pastaruoju metu varninius paukščius gąsdino ereliai, matydami plėšrūnus, kovai iš parko pasitraukdavo, tačiau netrukus vėl grįždavo. O štai šiandien – paskutinė diena iki rugpjūčio, kai yra leidžiama vaikyti paukščius, nes dabar prasideda perėjimo ir jauniklių auginimo metas.

Vyriausybė švelnina karantiną: nuo rytojaus naikinami judėjimo ribojimai didžiojoje dalyje savivaldybių. 16-oje likusiųjų, tarp kurių ir Vilniaus, Klaipėda, Panevėžys ar Nida, gyventojams lieka galioti griežtesnės taisyklės.  Laisvinimų nesulaukusių savivaldybių merai įpykę – aiškina, kad ribojimams prasmės nebemato. Vyriausybė atverti visos Lietuvos kelionėms neskuba dėl koronaviruso mutacijos. Valdžia baiminasi, kad po šalį gali pasklisti sparčiau plintanti britiškoji atmaina.

Energetikos ministras jau šią savaitę žada susitikti su kaimynais latviais bei Europos Komisija ir derėtis, kad elektra iš Astravo per Latviją nepatektų į Lietuvą. Astravo elektros klausimą aptarė ir Prezidentūroje susirinkusi Valstybės gynimo taryba. Tiesa, ji pabrėžia, kad Lietuva kuo greičiau turėtų pradėti reikiamą elektros kiekį gamintis savarankiškai. Į Valstybės gynimo tarybos posėdį susirinkusių valdžios atstovų ir kariuomenės vado akiratyje – Astravo jėgainės problemos.