Aktualijos

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis kritikuoja Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas dėl papildomų įgaliojimų kariams ekstremaliosios situacijos atveju.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 218 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 147,7 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 3 procentus. Šalyje per praėjusią parą atlikti 2282 molekuliniai (PGR) ir 6875 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Irakietis Amiras Taheras Mohammedas jaučiasi apgautas – sumokėjęs tūkstančius eurų, kad atsidurtų Vokietijoje, dabar dienas jis leidžia Lietuvoje. „Jie atvežė mus Iš Minsko, parodė pusę ir sakė eiti. Jie sakė, kad po penkių ar šešių kilometrų būsite Europoje“, – prisimena 29-ių vyras. „Jie mums nesakė, kad čia bus Lietuva, o mes neturėjome žemėlapių ar telefonų. Aš maniau, kad vykstu į Vokietiją“, – pasakoja jis. Siekdamas patekti į Europą, migrantas sumokėjo 15 tūkst.

Praėjusią parą sulaikyta 19 migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, apgręžta – per 300. Tai mažiausias sulaikytų užsieniečių skaičius nuo birželio 29 dienos, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Mažiau migrantų sulaikoma po to, kai vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimu leista juos apgręžti atgal į Baltarusiją ir tuo pačiu taikyti atgrasymo priemones.

Policijai pradėjus tyrimą dėl grasinimų įvykdyti teroristinį nusikaltimą objektuose Vilniuje, krašto apsaugos ministras teigia, kad teroro grėsmė išlieka žema. Pasak Arvydo Anušausko, neteisėti migrantai nuolat tikrinami dėl galimų ryšių su nelegaliomis organizacijomis.  „Žvalgybos institucijos, pirmiausia Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertina šią informaciją, vertina grėsmių realumą.

Lietuvoje šiemet „dingo“ 200 prieglobsčio prašytojų. „Yra tokių, kurie dingsta, paskui juos grąžina, mes vėl nagrinėjame. Tokių nutrauktų prašymų turime apie 200 iš tų atvykusiųjų dabar“, – portalui 15 min.lt teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Anot jos, paprastai šie migrantai vėliau atsiranda, kadangi yra užregistruoti tiek Lietuvos, tiek europinėje sistemoje, todėl jeigu jie išvyksta į kitas valstybes, vėliau yra grąžinami, tad prašymas nagrinėjamas toliau.

Ketvirtadienį baigiasi prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimas. Prašymus pateikti dar galima iki vidurdienio. Iki ketvirtadienio bendrojo priėmimo sistemoje užsiregistravo per 33 tūkst. asmenų, pateikta 24,5 tūkst.

Nauja taktika neįleisti nelegalų į Lietuvą, bent jau pirmąją parą, pasiteisino. Antradienį pasieniečiai sulaikė tik 35 sienos pažeidėjus, o į mūsų teritoriją neįleido mažiausiai du šimtus. Tiesa, Lukašenkos režimas parengė atkirtį – Baltarusijos žiniasklaida jau rodo grįžusius ir lietuvių neva sumuštus nelegalus, neva mūsiškiai lazdomis talžo moteris ir vaikus. Lukašenka skelbia neva ant jų pasieniečių rankų mirė ir žiauriai sumuštas irakietis.

Prognozės kelia nerimą – po 10 metų gali stigti kone 3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Tuo metu dešimtys šių metų medicinos absolventų liko „už borto“ be galimybės iškart tęsti mokslus. Medikus vienijančios organizacijos pažymi, kad Lietuva apskritai stokoja medikų poreikio apskaičiavimo strategijos. Negana to, problemų daigų siūlo ieškoti dar priimant mokytis medicinos.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Irake Martinas Huthas sako, kad skrydžiai iš šios šalies į Minską ateinančioms dešimčiai dienų turėtų būti atšaukti, Lietuvai ir Bendrijai siekiant suardyti neteisėtos migracijos iš Baltarusijos kelią. „Iš kelių šaltinių mus pasiekė tokia informacija, kad skrydžiai ateinančioms dešimčiai dienų yra atšaukiami. Atrodo, kad tai yra labai patikima informacija.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad sprendžiant migrantų krizę dalis tvoros pasienyje su Baltarusija turėtų atsirasti iki pavasario, o projektą galėtų įgyvendinti valstybinė įmonė. „Turime paskubėti labiau, kad atsirastų institucijos, rangovai, generalinis rangovas, kuris būtų atsakingas už visą procesą. (...) Valdžios institucijos nėra patys geriausi verslininkai arba projekto įgyvendintojai“, – interviu naujienų portalui 15min.lt trečiadienį sakė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad šalies pasieniečiai kaltinami nebūtais dalykais, Baltarusijai pranešus apie pasienyje su Lietuva mirusį migrantą iš Irako. „Savaime suprantama, kad tai yra dar vienas nedraugiškas veiksmas, nukreiptas prieš mūsų pareigūnus, kurie kaltinami nebūtais dalykais“, – interviu naujienų portalui 15min.lt trečiadienį sakė šalies vadovas.

Kol politikai viešai džiaugiasi Europos įvestomis sankcijomis Lukašenkos rėžimui, riebus režimo pajamų šaltinis – trąšos – per Lietuvą keliauja, kaip keliavusios. Per dieną – po maždaug tūkstantį vagonų. O Klaipėdos uoste baltarusiškų trąšų krova net didesnė nei pernai. Viso to vertė – šimtai milijonų eurų. Valdantieji jau prabilo, kad rudenį vėl bandys derėtis su Europos Sąjunga režimo trąšų tranzitą per Lietuvą išvis nutraukti. Tačiau garantijų, kad pavyks, nėra.

Nuo rugsėjo 13-osios be galimybių paso šalies gyventojai dalies paslaugų negaus. Nepasiskiepiję nuo COVID-19, nepersirgę ar už savo pinigus PGR testo neatlikę gyventojai negalės lankytis didžiausiose prekybos centruose, mažose nebūtinųjų prekių parduotuvėse, grožio salonuose, važiuoti viešuoju transportu, naudotis taksi, lankytis kavinėse, restoranuose, baruose. Naudotis kitomis kontaktinėmis paslaugomis. Lietuvos kirpyklose apsikirpti greitai galės ne visi.

Ant laužo kepamos mėsos kvapas net lietui lyjant į mėsainių festivalį sostinėje pritraukė minias vilniečių. Nors mėsainių pardavėjai siūlo netikėčiausius derinius – su vaisių pagardaIs, išskirtiniais sūriais ir padažais, tarkim, majonezo ir viskio, vilniečiai sako, kad svarbiausia mėsainyje – mėsa. O už mėsainį žmonės negaili ir 10 eurų. Perspėjame, kad alkaniems geriau nežiūrėti.

Naktį prie Vilniaus 20-metis su „Audi“ rėžėsi į vilkiką, lengvasis automobilis apvirto. Per avariją „Audi“ vairuotojui nutraukta ranka. Aiškėja, kad vaikinas neturėjo teisės vairuoti automobilio, be to, greičiausiai važiavo techniškai netvarkingu automobiliu. Minsko plente, Vilniaus pašonėje, specialiųjų tarnybų švyturėlių jūra. Nemėžyje atsitrenkęs į vilkiką  DAF apvirto „Audi A3“. Pranešta, kad vairuotojas per avariją neteko rankos – vaikštinėja avarijos vietoje jos ieškodamas.

Mirtimi pasibaigė avarija „Via Baltica“ kelyje. Kelkraštį užkabinęs 70-metis senjoras nenorėdamas atsidurti griovyje metėsi į priešingą eismo juostą, o ten kaktomuša trenkėsi į kitą automobilį. Per avariją nukentėjo jo keleivė, o vairuotojas netikėtai mirė po kelių valandų ligoninėje. Avarija Panevėžio rajone „Via Baltica“ kelyje netoli Pasvalio rajono ribos sukėlė vairuotojas, staiga išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pabrėžia, kad nė vienu vienu atveju pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai įgaliojimų neviršijo. Tai VSAT pareiškė trečiadienį Minsko režimui pranešus apie Baltarusijos teritorijoje prie Lietuvos sienos aptiktą sužalotų irakiečių grupę. „Pagal informaciją, kurią turime dabar, nė vienu atveju mūsų pareigūnai neviršijo įgaliojimų“, – BNS trečiadienio pavakare sakė VSAT atstovas Rokas Pukinskas.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės rezervo skyrė 41,5 tūkst. eurų neteisėtus migrantus apgyvendinusioms dviem savivaldybėms. Lazdijų rajonui skirta 28,2 tūkst. eurų, Ignalinos – 13,3 tūkst. eurų.  „Šios lėšos yra susijusios su migrantų maitinimu, patalpų pritaikymu bei higieninėms paslaugoms, kurias gauna šie žmonės“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Rukloje, šalia Pabėgėlių priėmimo centro, ketinama apgyvendinti dalį neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų, čia turėtų būti apgyvendinami motinos su vaikais ir neįgalieji, teigia Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. „Planuojama prie šios įstaigos įrengti konteinerių miestelį su papildomais apgyvendinimais tų neteisėtai atvykusių migrantų (...) Planuojama perdislokuoti pažeidžiamiausių grupių migrantus – mamas su vaikais, neįgaliuosius asmenis“, – BNS trečiadienį sakė rajono vadovas.

Situacija su kiekviena diena blogėja ir sudėtingėja, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėdamas apie migrantų krizę sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Problemos savivaldybėje kyla dėl perpildytų centrų, medicininių paslaugų, o nežinomybė nesibaigia. Vien migrantų maitinimas Druskininkų savivaldybei per mėnesį atsieis 140 tūkst. eurų, o išlaidos dar tikrai didės.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė Seimui planuoja teikti įstatymų pakeitimo projektą dėl sienos su Baltarusija statybų. Lėšos jos statyboms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto, kuris šiuo metu yra deficitinis. Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė yra parengusi įstatymų projektus, kurie Seimui svarstyti bus teikiami dar antradienį turinčioje vykti neeilinėje Seimo sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad už tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra atsakinga šios šalies valdžia. Taip ji komentavo Minsko režimo pranešimus apie pasienyje mirusį irakietį. Vyriausybės vadovė taip pat teigė neturinti informacijos apie „kokius nors ekscesus“ Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. „Man nėra žinoma jokia informacija apie kokius nors ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvoje arba ant Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Lietuva finansiškai yra visiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų gabenimą per Klaipėdos uostą, sako premjerė, tačiau  Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad tokiam sprendimui turėtų pritarti visos Europos Sąjungos (ES) šalys.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį nurodė ištirti irakiečio, kuris esą buvo rastas Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, mirties aplinkybes. Pranešimas apie tyrimą paskelbtas Lietuvos sienos apsaugos pareigūnams antradienį pranešus, kad jie pradėjo apgręžti migrantus, bandančius neteisėtai patekti į šalies teritoriją iš Baltarusijos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė teisės aktų projektų pakeitimams, kuriais kariuomenei padedant valdyti kilusią migrantų krizę būtų suteikti didesni įgaliojimai kariams. Būtų keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas, juos priimti planuojama kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje Seimo sesijoje.

Konstatavęs, kad šiuo metu aiškiausiai susiduriama su nepasiskiepijusiųjų pandemija, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išvardijo, kaip jau netrukus pasikeis gyvenimas tų, kurie neturės galimybių paso. Ministras pranešė, kad pamažu jau artėjama prie pavojingos COVID-19 lovų užpildymo ribos, kai dalies gyventojų laukia nauji ribojimai. „Šiuo metu mes ligoninėse turime apie 200 žmonių, virš 20 yra reanimacijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu stebimi COVID-19 situacijos pokyčiai šalyje jos nedžiugina. Kai kuriose savivaldybėse epidemiologinė situacija yra itin prasta. Todėl, pasak premjerės, lokalių karantinų galimybė nėra atmestina. Sergamumo COVID-19 rodikliams šalyje prastėjant, Vyriausybė svarstė, kokius naujus pandemijos valdymo ribojimus reikėtų įvesti. Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu svarstyta, kokias veiklas palikti atviras tik Galimybių pasą turintiems asmenims.

Technologiniai sprendiniai, kaip į galimybių pasą įtraukti antikūnų testus, yra paruošti, šiuo metu laukiama Vyriausybės sprendimo dėl jų įgalinimo, sako Registrų centro (RC) atstovė. „Turėjom bėdą, kad nebuvo aiškiai reglamentuota, kaip suvedami antikūnų testų atsakymai. Būdavo labai daug tekstinių failų, struktūruotai nuskaityti informacijos, kai yra ji mišri, buvo neįmanoma, todėl reikėjo suformuoti struktūruotą suvedimą.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė visam pluoštui ribojimų, kurie bus taikomi galimybių paso neturintiems gyventojams. Ar šie žingsniai leis galiausiai suvaldyti koronaviruso pandemiją? Ar valdžia atlaikys žmonių pyktį, kai nepasiskiepiję gyventojai negalės lankytis parduotuvėse, kavinėse, grožio salonuose, važiuoti viešuoju transportu? Apie naujus Vyriausybės priimtus ribojimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Sveikatos reikalų k...

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl naujų reguliavimo taisyklių galimybių pasą turintiems žmonėms. Jiems po rugsėjo 13 d. ne tik neužsivers durys naudotis įvairiomis pramogomis ir paslaugomis, bet ir nebebus privalomos kaukės. Kaip numatoma Vyriausybės nutarime, kuriam trečiadienį iš esmės pritarė ministrų kabinetas, veikloms, kurioms būtų taikomi galimybių paso reikalavimai, papildomos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo reglamentuojamos priemonės nebūtų įtvirtintos.

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų koregavimas, kad būtų galima kuo skubiau pasienyje statyti fizinius barjerus migrantams stabdyti, yra nebūtinas. Kaip parodė per koronaviruso pandemiją išmoktos pamokos, įsigyti tam tikras priemones ir paslaugas galima labai greitai. Procedūros – vos per dieną Nors viešųjų pirkimų procedūros atrodo lėtos, reikalaujančios nemažai laiko ir galinčios trukti net kelis mėnesius, tačiau jau šiandien yra naudingų išimčių.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Planuojama, kad nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Jau artimiausiu metu Galimybių pasas bus reikalingas norint nueiti į kavinę, restoraną, naktinį klubą, barą ar didesnį renginį. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Nuo rugsėjo Galimybių paso neturintys gyventojai galės apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėlėse, jiems užsivers grožio salonų durys. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą, rašoma pranešime spaudai. Telefoniniai sukčiai daugeliu atvejų vadovaujasi keliomis schemomis, kad gautų prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, programėlės „Smart-ID“ kodus ar asmens kodą.

Telšiuose dar šią savaitę planuojamas protestas dėl migrantų. Protestuotojai sieks, kad jų rajone nebūtų apgyvendinti nelegalūs migrantai. Tačiau savivaldybė skuba pranešti, kad jokių migrantų jų krašte net nėra planuojama apgyvendinti ir įspėja, kad mitingo organizatoriai savivaldybei jau yra gerai žinomi. Dar praėjusią savaitę internete išplito melagiena, kad Telšių, Alytaus, Prienų ir Radviliškio mokyklose neva yra planuojama apgyvendinti tūkstančius migrantų.

Trečiadienį Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose trečiąja SARS-CoV-2 doze paskiepyti pirmieji kraujo ligomis sergantys pacientai. Kaip skelbiama pranešime spaudai, pakartotinės vakcinacijos imtasi, siekiant sustiprinti šių silpno imuniteto asmenų atsparumą SARS-CoV-2 virusui bei sumažinti tikimybę susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo neriboti veiklų su galimybių pasu lauke. Anot jos, dėl to turėtų būti diskutuojama Vyriausybėje. „Kontaktas pirmiausia yra tas kriterijus, taip pat, žinoma, būtinąsias prekes, kitas palikti visiems prieinamas. Bet yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas, kviesiu kolegas atsižvelgti, kad veiklos lauke būtų neribotos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministrė.

„Regitra“, siekdama B kategorijos praktikos egzaminus dar labiau priartinti prie realaus vairavimo, nuo spalio 1 d. įdiegia papildomą savarankiško vairavimo užduotį. Jos esmė – būsimi vairuotojai 10-15 minučių kelyje vadovausis navigacija, o ne  egzaminuotojo instrukcijomis. Kaip skelbiama pranešime spaudai, ši užduotis į praktikos egzaminą įtraukiama tam, kad vairuotojas, išlaikęs egzaminą, jaustųsi tvirčiau ir kiek įmanoma labiau būtų pasiruošęs realioms situacijoms kelyje.

Išplėtus sankcijas Baltarusijai, jos trąšų eksportas per Lietuvą galėtų būti visiškai nutrauktas, sako užsienio reikalų ministras. Anot Gabrieliaus Landsbergio, Lietuva jau yra formaliai pateikusi siūlymus Briuseliui plėsti sektorines sankcijas, apimant daugiau per Klaipėdą eksportuojamų įmonės „Belaruskalij“ trąšų. Paklaustas, ar eksportas galėtų būti nutrauktas, G. Landsbergis atsakė, kad toks variantas yra įmanomas. „Įmanoma visai nutraukti. Sakyčiau, kad taip, realu.

Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad daliai apgręžtų migrantų gali kilti pavojus jų saugumui, taip pat kyla klausimas ir dėl galimo neproporcingo jėgos panaudojimo. Organizacijos teigimu, nors valstybės narės, pagal Europos Sąjungos prieglobsčio procedūrų direktyvą, gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti nurodytoje vietoje, kaip šiuo atveju pasienio kontrolės punktuose, tačiau dabartinėje situacijoje įžvelgiamos dvi potencialios problemos.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės apsisprendė priimti pluoštą sprendimų, kurie jau netrukus stipriai apribos galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Nors vieni pakeitimai jau turėtų įsigalioti artimiausiomis dienomis, kai bus pasiektas 250–300 COVID-19 lovų užimtumas, daliai veiklų būtų duodamas pereinamasis laikotarpis iki rugsėjo 13 d. Tiesa, ministrų kabinetas sutarė, kad dar per kelias dienas laukia galimi nutarimo pakeitimai.

Neteisėtų migrantų srautas ir toliau auga. Pasieniečiai turi galimybę apgręžti migrantus, neteisėtai kertančius Lietuvos pasienio ruožą, atgal į Baltarusiją. Baltarusijos žiniasklaida skelbia apie pasieniečių naudojamą smurtą, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė to patvirtinti negali, bet teigia, kad tai – dezinformacija, kurios komentuoti nemato prasmės.

Kelionių rinkai lipant iš pandemijos sukeltos duobės, pastebimos naujos tendencijos – žmonės pradėjo keliauti ilgiau, tarp populiariausių krypčių atsidūrė Madeira bei Graikijos salos, tačiau vis dar neatsigauna atvykstamasis turizmas. Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir kelionių agentūros „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė sako, kad pandemijos valdymas vis dar yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių žmonių sprendimus keliauti.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Baltarusijos institucijų pranešimas apie pasienyje su Lietuvą mirusį irakietį yra dezinformacija, o tokių pranešimų gali būti ir daugiau. „Tai galime komentuoti kaip aiškią dezinformaciją. Prieš Lietuvą yra vykdoma hibridinė ataka ir tokios dezinformacijos skleidimas yra to pavyzdžiai“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo ministrė. „Tai yra nesąmonė, brolių Grimų pasakos“, – pridūrė ji.

Vyriausybė ruošia ne tik naujų ribojimų paketą galimybių paso neturintiems asmenims, bet ir daugiau privalomai testuojamų ir net skiepijamų asmenų grupių. Be kita ko, testai galimybių pasui taps mokami, išskyrus atvejus, kai žmogus negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat daugiau veiklų bus prieinama teigiamą antikūnų testą turintiems gyventojams. Trečiadienį sušauktas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis COVID-19 situacijai ir rengiamiems ribojimams aptarti.

Nelegalių migrantų gretose fiksuojamas koronavirusas, niežai, kitos užkrečiamos ligos. Pasieniečiai apgailestauja, kad ne visos savivaldybės suteikia patalpų, kur būtų galima izoliuoti užsikrėtusių migrantų, tad jie gyvena kartu su sveikaisiais. Savivaldybių atstovai tikina, kad itin trūksta gydytojų ir kitų medicinos specialistų, o ir šiuo metu dirbantys dar nėra atsigavę padidėjusio krūvio kovojant su koronavirusu.