Aktualijos

Aštuoni iš dešimties lietuvių patiria didesnį stresą nei įprasta. Žmonės sako: galvos skausmą dabar labiausiai kelia karas Ukrainoje ir nenustojančios kilti kainos. Psichologai pastebi: kur dar ir žmonių asmeniniai rūpesčiai, kurie prisidėjus karui, infliacijai ir nežinomybei, tapo neįveikiami. Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje. Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės: „Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai.

Vaikus su negalia ar turinčius specialiųjų poreikių bendrose klasėse matyti nori mažiau nei pusė gyventojų, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos šią savaitę paskelbtas tyrimas. Jo duomenimis, su teiginiu „Vaikai su negalia ir (ar) turintys specialiųjų ugdymo poreikių turėtų mokytis kartu su vaikais be negalios tose pačiose klasėse“ visiškai arba iš dalies sutiko 43 proc. respondentų. Visiškai arba iš dalies nesutinkantys teigė 32 proc., o 25 proc.

Lietuvoje fiksuotos sausros ir karščiai – nepasimiršo. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius, daktaras Arūnas Bukantis papasakojo, kokie rekordai ir anomalijos sudrebino Lietuvą per pastaruosius metus. Vyras pridūrė, kad aukščiausia temperatūra (37 laipsniai) fiksuoti Zarasuose, 1994 metais liepos 30 dieną. „Kuo buvo ypatingi 2022 ir 2021 metai – pirmiausiai, norėčiau išskirti dvi karščio anomalijas.

Viešbučių ir kaimo turizmo sodybų atstovai pastebi, kad norintieji atšvęsti žiemos šventes šiemet sprendimus linkę priimti paskutinėmis dienomis.  Viešbučių atstovų teigimu, šiemet, palyginti su ankstesniais metais, vietos juose Naujiesiems metams rezervuojamos vangiai. Tuo metu kaimo turizmo sodybos užsakymų šiai progai sulaukia pakankamai, tačiau, skirtingai nei ikipandeminiais metais, šventiniams vakarėliams patalpų ieškančios įmonės rezervuoti vietas delsia.

Vilnietis Valerijus augo rusakalbių šeimoje, kurioje dominuoja prorusiškai nusiteikusio tėvo nuomonė. Su savo tėčiu vyras negali ramiai ir atvirai pasikalbėti nei apie karą Ukrainoje, nei apie Vladimiro Putino režimą, propagandą, melą, nei apie savo homoseksualumą. Tik apie tai, kas nuveikta sode ar kaip sekėsi per dieną. Kai vaikystėje Valerijus paklausė tėvų, kas yra gėjai, tėvas jam atsakė, kad tai yra niekšai, kuriuos reikia žudyti ir kuo žiauresniu būdu.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė aštuonis neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantą, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį fiksuoti 51 bandymai neteisėtai kirsti sieną.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai. Daugiau migrantų neįleista tik pernai lapkričio 12 dieną, kai į šalies teritoriją neįleisti 144 asmenys.

Lietuva toliau teikia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai – dar dvi Lietuvoje suremontuotos savaeigės „PzH2000“ haubicos perduotos Ukrainos kariuomenei ir atsidurs mūšio lauke atremiant Rusijos karinę agresiją. „Į Ukrainą išgabentos dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos „PzH2000“, –  šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Iš viso šešios savaeigės haubicos jau sugrąžintos Ukrainai. Kartu su amunicija“, – pridūrė ministras.

Per praėjusią parą nustatyta 406 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 309, antrą – 88, trečią – devyni žmonės. Iš viso vieną kartą užsikrėtusių gyventojų yra beveik 1 mln. 155 tūkst. 986. Du kartus koronavisusas buvo nustatytas 119 tūkst. 586 žmonėms, o tris – 1 tūkst. 885 gyventojams.  Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Mokyklos, ligoninės, kultūros vietos – viską per šimtmečius jau teko atstoti Lietuvos bažnyčioms. Dalis jų ir dabar, jei vyktų karas mūsų šalyje, galėtų pasitarnauti kaip slėptuvės nuo galimo bombardavimo ar apšaudymo sviediniais. Klaipėdoje kolektyvinės apsaugos statiniais numatytos dvi bažnyčios, dėl to derinta ir su savivaldybe. Kaip karo atveju būtų galima slėptis bažnyčiose ir kuriose vietose, apie tai daugiau papasakojo uostamiesčio kunigai.

Nuo rugsėjo 19 dienos Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių atvykimo tvarkai, iki ketvirtadienio pasieniečiai į Lietuvą neįleido 709 rusų, panaikino 29 vizas. Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą buvo įleisti 82 086, iš šalies išvyko 81 110 Rusijos piliečių. Pasak jo, apie 44 tūkst. iš įleistų į šalį asmenų vyko tranzitu. „Yra svarbus momentas, kad tie skaičiai yra beveik lygūs.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Žolininkai sako, kad ant beržų augantys juodieji grybai padeda gydyti net vėžį ir cukrinį diabetą, suteikia gausybę energijos. Tik surasti juos gamtoje vis sunkiau, mat brandūs beržynai – kertami. Mokslininkai irgi giria šiuos grybus, tik, sako, svarbu nesumaišyti su kitais dariniais, mat tokiu atveju naudos bus kaip iš pjuvenų. Žolininkas Bernedinas skuba į beržyną, ieško juodųjų beržo grybų.

Parduotuvių vitrinose cigarečių, kaitinamojo tabako, elektroninių cigarečių skysčių bei kitų panašių gaminių gyventojai nebematys. Parduotuvėse vietoj rūkalų atsiras nauji užrašai. Valdantieji kartu su opozicija vieningai priėmė pataisas, kurios įpareigoja parduotuves viešai nedemonstruoti tabako gaminių: šias prekes pardavėjos turės klientams paduoti iš po prekystalio, stalčiaus ar kitos nematomos vietos.

Galvos skausmas – vienas iš dažniausių žmogų varginančių skausmų. Kartais galvą tik šiek tiek maudžia, o kartais tai jau trukdo atlikti kasdienius darbus. Kaip atskirti, ar tai – tik paprastas galvos skausmas, o gal – jau migrena?  Apie tai, ar galvos skausmas – tik „ponų liga“, kaip atpažinti migreną ir kaip sau padėti, išsamiau papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis.

Vilniečių laukia chaosas – teks apsišarvuoti geležine kantrybe. Nuo pirmadienio masiškai streikuos autobusų, troleibusų vairuotojai. Beveik 450 vairuotojų nedirbs, dalyje maršrutų į gatves išriedės tik kas antra transporto priemonė: miestiečiai šals stotelėse, grūsis autobusuose. Nors Vilniaus miesto savivaldybė iki kitos savaitės dar tikisi išvengti streiko, vairuotojai nuleisti rankų neketina – reikalauja didensių algų ir geresnių darbo sąlygų.

Nidoje oficialiai veiklą pradėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla. „Su visa dokumentacija, pradedant nuo investicinių projektų, pamąstymai pradėjo dar 2015 metais, tad iki įgyvendinimo buvo ilgas kelias. Dabar – iššūkis ir džiaugsmas“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba penktadienį patvirtino dešimt naujų kandidatų į merus artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Į Biržų rajono merus partija kelia buvusio Seimo nario, LVŽS šio krašto skyriaus pirmininko Audrio Šimo kandidatūrą, į Joniškio rajono merus – šios savivaldybės tarybos narės Nijolės Valuckienės, į Kelmės rajono merus – šeimos gydytojos Ritos Kavaliauskaitės, į Kėdainių rajono merus – profesoriaus Daliaus Serafino kandidatūras.

Nuo kitų metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės daugiau. Įmonės tvirtina, kad kainos būtų augusios ir daugiau, tačiau to pavyko išvengti, nes pačios gaminasi dalį reikalingos elektros. Didmiesčių vandentvarkininkus vienijanti asociacija ramina ir tikina, kad, net ir padidėjusios, Lietuvoje vandens ir nuotekų kainos – vienos mažiausių Europoje.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Lietuvoje įsitvirtinęs populiariausių socialinių tinklų trejetukas – „Facebook“, „YouTube“ ir „Instagram“ – šiemet ir vėl išliko nepakitęs, rašoma pranešime spaudai. Vis dėlto šalies vartotojų širdis vis labiau užkariauja ne tik per metus augusios vaizdo turinio platformos, bet ir sąlyginai Lietuvoje nauji socialiniai tinklai, kaip „Discord“ ar „BeReal“, rodo rinkos tyrimų bei technologijų bendrovės „Synopticom“ atlikta apklausa.

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama delegacija kitą savaitę lankysis Jungtinėse Valstijose. Numatyta, kad nuo sekmadienio iki ketvirtadienio Vyriausybės vadovė viešės Vašingtone ir Harisburge, Pensilvanijos valstijoje.

Nuo gruodžio 5 dienos planuojamas bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) vairuotojų streikas. Tai reiškia, kad VVT aptarnaujami maršrutai važiuos visi, tačiau jie bus retesni. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pripažino, kad sostinės gyventojai patirs nepatogumų ir kvietė streikuojančius darbuotojus persigalvoti. Šiuo metu VVT aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: 5 greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų.

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Studiją rengę bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Hidrobiologų draugija šalyje suskaičiavo 1371 užtvanką: 26 proc.

Prezidentūroje penktadienį vyko tradiciniai Maldos pusryčiai, per juos savo darbais ir patirtimis dalinosi savanoriai. „Gyvenime nepaprastai svarbu jausti, kad nesi vienas ir vienišas. Nesvarbu, ar kalbame apie žmogų, bendruomenę ar šalį, visuomet greta galima rasti stiprybės ir vilties nešėjų. Visuomet yra į ką atsiremti, – renginyje pažymėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė perrinkta į Europos transliuotojų sąjungos (EBU) vykdomąją valdybą. „Naujoje valdyboje tęsiu darbą siekdama, kad EBU liktų ištikima savo vertybėms ir remtų savo narius.

Margiris Abukevičius penktadienį pranešė palikęs krašto apsaugos viceministro pareigas ir išvykstantis dirbti gynybos patarėju Lietuvos ambasadoje Japonijoje. „Prieš porą savaičių atsisveikinau su politine komanda ir grįžau į ten, iš kur atėjau – į  valstybės tarnybą“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė jis. „Kita stotelė – Japonija. Nuo sausio pradėsiu eiti gynybos patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Tokijuje.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Dėl šios priežasties Jurbarko gimnazija jau pradėjo nuotolinį mokymą.

Seime registruotas siūlymas buvusį konservatorių Mykolą Majauską atleisti iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo. Tokį nutarimo projektą teikia opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė su dar 32 opozicijos parlamentarais. Valdantieji teigia, jog taip opozicija siekia išsaugoti prieš Vyriausybės politiką ėjusį ir iš konservatorių partijos pašalintą M. Majauską komiteto pirmininko poste.

Didžiausios mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ valdomas tinklas „Stokrotka“ Lenkijoje įsigijo dar 13 parduotuvių, penktadienį pranešė grupė. Sandorio vertė neskelbiama. Įsigytų parduotuvių tinklas veikia Mazovijos vaivadijoje, sandoris užbaigtas gavus konkurencijos institucijų leidimą ir įvykdžius kitas sutarties sąlygas.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja ryšiams su Seimu pradeda dirbti Laura Liutvinskienė, penktadienį pranešė Vyriausybė.  L. Liutvinskienė pastaruoju metu dirbo vyriausiąja patarėja Vyriausybės kanceliarijoje, kuravo Vyriausybės teisėkūros planavimo bei kokybės tobulinimo klausimus. Ji anksčiau yra dirbusi investicinės aplinkos eksperte viešojoje įstaigoje „Investuok Lietuvoje“ bei Seimo narės Ingridos Šimonytės patarėja Seime.

Visvaldas Matijošaitis penktadienį paskelbė, kad trečią kartą bandys tapti Kauno miesto meru. Politologai sako, kad toks dabartinio Laikinosios sostinės vadovo sprendimas jų nenustebino ir jis yra pagrindinis favoritas laimėti rinkimus, kadangi partijos nepasiūlė stiprių kandidatų, kurie galėtų mesti rimtą iššūkį V. Matijošaičiui. „Esu principingas žmogus. Niekada nedarau lengvabūdiškų žingsnių, o šiuo atveju jaučiu didelę atsakomybę mažiausiai prieš trečdalį milijono gyventojų.

Lietuvos kultūros ministerija rekomenduoja renginių organizatoriams nekviesti Rusijos kūrėjų, išskyrus tuos, kurie smerkia Vladimiro Putino režimą. „Kultūros įstaigoms, asociacijoms bei renginių organizatoriams primenamos Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų rekomendacijos laikinai apriboti bendradarbiavimą ir nekviesti į Lietuvą Rusijos atlikėjų ir kultūros veikėjų, išskyrus tuos, kurie viešai pasmerkė Kremliaus režimo karinę agresiją prieš Ukrainą ir demokratinį pasaulį“, – teigiama penkt...

Finansų ministerija teikia naują NT mokesčio projektą. Ministrė Gintarė Skaistė žada, kad, pagal jį, už pirmąjį būstą pusei gyventojų mokestis negrės. O vidutinis mokestis esą per metus sieks 14 eurų. Tiesa, kuo turtas brangesnis, ir kuo jo daugiau, tuo ir mokestis bus didesnis. Lietuvos bankas perspėja, kad naujasis mokestis nuskriaus gyvenančius regionuose, o ekonomistai beda pirštu į spragas išvengti mokesčio – pavyzdžiui, perleidžiant būstą giminaičiams.

Nuo kitų mokslo metų vokiečių ar prancūzų kalbos pedagogikos studijas pasirinkę studentai galės gauti 300 eurų stipendijas, BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Pasak patarėjo, vokiečių ir prancūzų kalbos studijos bus įtrauktos į prioritetinių specializacijų sąrašą.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis penktadienį paskelbė, kad varžysis dėl trečiosios kadencijos šiame poste. „Esu principingas žmogus. Niekada nedarau lengvabūdiškų žingsnių, o šiuo atveju jaučiu didelę atsakomybę mažiausiai prieš trečdalį milijono gyventojų. Taigi nutariau paskutinį kartą atsiklausti savo darbdavių – kauniečių, ar galime dirbti toliau? Savo valią visus kviečiu išreikšti savivaldos rinkimuose kovo 5 dieną“, – BNS perduotame komentare sako meras.

Prezidentūroje penktadienį rengiami tradiciniai pusryčiai, per kuriuos savo darbais ir patirtimis dalinsis savanoriai. Kaip pranešė Prezidentūra, šiemetinė Maldos pusryčių tema – „Nešk stiprybę ir viltį“. Juose dalyvaus valstybės vadovas Gitanas Nausėda. Renginio metu žodžius apie stiprybę nelengvais laikais ir neblėstančią viltį susirinkusiems ir transliacijos žiūrovams tars jėzuitas tėvas Antanas Saulaitis ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Žemaitijos turizmo informacijas centras penktadienį antrą kartą organizuoja Žemaičių egzaminą. Pasak organizatorių, „Žemaičių egzaminas“, arba „Žemaitiu egzamėns“ – tai žinių apie Žemaitiją ir jos išskirtinumą Lietuvoje, Europoje bei pasaulyje patikrinimas.

Meduoliais, karštu vynu ir kitais gardėsiais jau pakvipo ne tik Vilniaus Katedros aikštė, bet ir Rygos bei Talino kalėdiniai miesteliai. TV3 žinios pasidomėjo, kaip juose skiriasi skanėstų kainos ir už ką lietuviams tenka pakloti daugiau nei latviams bei estams. Rygos kalėdiniame miestelyje dėmesį traukia archajiški akcentai. Abitą vilkintis prekeivis tiesiai nuo malkomis kūrenamos krosnies jums pasiūlys dešrelių su troškintais kopūstais. Už porciją prašo aštuonių eurų.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją „Tolimesnis Rusijos Federacijos agresijos eskalavimas prieš Ukrainą“, kurioje Rusiją pripažino terorizmą remiančia valstybe, tačiau Europos Parlamentas vėl ieško naujų būdų, kaip kovoti su Rusija.   Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjęs vienas iš Europos Parlamento rezoliucijos autorių Andrius Kubilius sako, kad dėl šios rezoliucijos Rusija susilauks stiprių pasekmių.

Net ir visko mačiusius vilniečius vaizdas gatvėse kartais priverčia sustingti. Gyventojų nuostabą kelia be vairuotojo ir keleivių gatvėmis kursuojantis nedidukas robotinis automobilis. Jį užfiksavęs Balsių mikrorajono gyventojas Vytautas (tikras vardas redakcijai žinomas) pasakoja, kad pirmą kartą jį išvydus „net atvipo žandikaulis“. Maloniai nustebintas vyriškis kreipėsi į tv3.lt redakciją, norėdamas išsiaiškinti, kam skirta ši transporto priemonė.

Tik nulinė tolerancija agresijai ir Rusijos vykdomam genocidui sustiprins pasitikėjimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „ESBO buvo sukurta saugumui Europos kontinente užtikrinti.

Vilniaus savivaldybė Antakalnio kapinėse pradėjo sovietinių skulptūrų nukėlimo darbus, nepaisant Jungtinių Tautų formalaus draudimo kol kas to nedaryti. Memorialo sovietų kariams turėtų nebelikti iki Kalėdų.

Šaltėjant orams, o rusams vis dažniau paliekant ukrainiečius be elektros ir šildymo, iš Lietuvos iškeliauja pirmoji stambi generatorių ir šildytuvų siunta. Jie šildys ir tieks elektrą karo pabėgėliams ar nuo raketų besislepiantiems vietiniams gyventojams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ ir Nacionalinis dailės muziejus jų parūpino dešimtis, o iki žiemos tikisi generatorių į Ukrainą nuvežti du tūkstančius. Dyzelinius šildytuvus ir generatorius rodo iniciatyvos „Sušildyk Ukrainą“ organizatoriai.

Dėl plagijavimo teismo pripažintas kaltu buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanas toliau tęsia akademinius darbus dvejuose šalies universitetuose. Švietimo atstovai aiškina – to negali būti. Jų teigimu, asmuo, neteisėtai pasisavinęs autorystę iš buvusio doktoranto, negali tinkamai dalyvauti aukštosios mokyklos veikloje.

Šią savaitę į Mumaičiuose, Šiaulių raj., esančius Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos sandėlius atkeliavo antroji dalis 50-ies šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), praneša Krašo apsaugos ministerija. Pagal 2019 m. Krašto apsaugos ministerijos ir JAV Vyriausybės pasirašytą sutartį Lietuvos kariuomenei iki 2024 metų bus pristatyti 200 visureigių.

Aplinkos ir Kultūros ministerijų bei savivaldybių atstovai ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl „Procento kultūrai“: lėšų menui ir dizainui viešosiose erdvėse skyrimo nuo statybos darbų. Susitarimą su savivaldybėmis pasirašė kultūros ministras Simonas Kairys ir aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, informavo Kultūros ministerija.

Naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo pataisų iniciatoriai su Trišalė taryba galutinai susitarė dėl atlygio ir kitų sąlygų darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes bei šalinti jų padarinius.    Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), susitarta dėl tinkamo darbo ir poilsio režimo balanso, didesnių socialinių garantijų tokiems darbuotojams.

Rusijos ambasados darbuotojas ketvirtadienį paskelbtas nepageidaujamu Lietuvoje asmeniu už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Pasak jos, į ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam įteikta nota, skelbianti vieną Rusijos ambasados darbuotoją nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje „už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu“. Pasak URM, Rusijos ambasados darbuotojui nurodyta išvykti iš Lietuvos per penkias dienas.