Aktualijos

Lietuvos epidemiologinis žemėlapis sulig kiekviena diena vis pildosi tamsesnėmis spalvomis: raudona ir juoda, o „geltonųjų“ zonų šalyje nebeliko.  Savivaldybių, esančių „juodajame“ sąraše, merai pasidalino, kas jiems kelia didžiausią nerimą. Regionų vadovai baiminasi, kad virusas nestabdomai gali įsisiautėti ugdymo įstaigose, senelių globos namuose ar netgi pramonės įmonėse.

Antradienio rytą Statistikos departamentas pasitiko su nemaloniomis naujienomis – visa Lietuva pasiekė „juodąją“ COVID-19 zoną. Nedžiuginančio vakcinacijos lygio ir, regis, neefektyvių galimybių paso ribojimų fone premjerė Ingrida Šimonytė prakalbo apie galimą karantiną.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma prašo parlamento Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) įvertinti be kaukių posėdyje buvusius valstiečius Valių Ąžuolą ir Dainių Kepenį. J. Razma priminė, kad pagal Seimo valdybos sprendimą kaukės Seimo salėje privalomos, nebent parlamentarai negali jų dėvėti dėl medicininių priežasčių, ir paprašė EPK išsiaiškinti, ar minėti parlamentarai gali pateisinti buvimą be kaukių.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

Trečiadienį, rugsėjo 22 dieną, 16 val. Seimo I rūmų 203 k. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai susitinka su sveikatos apsaugos (SAM) ministru Arūnu Dulkiu ir viceministre Danguole Jankauskiene. Posėdyje Seime tarp kitų svarbių klausimų bus kalbama apie regioninių ligoninių planuojamą pertvarką ir jų likimą.

Klaipėdos miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose dalinasi žinute – neatimk galimybės testuotis kitam. Kaip teigiama įraše, kasdien maždaug 160 žmonių, užsiregistravusių testuotis dėl COVID-19, niekam apie tai nepranešę neatvyksta į mobilųjį punktą. Todėl maždaug tiek pat gyventojų galimybės testuotis netenka. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas žada, kad savivaldybė dėl to imsis veiksmų. „Į Klaipėdos mobilų punktą kasdien COVID-19 tyrimams neatvyksta apie 20 proc.

Epidemiologinė situacija šalyje ir toliau išlieka sudėtinga, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Per savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau pusantro karto – nuo 205 iki 374. Didžiausias jų augimas fiksuotas ugdymo įstaigose.

Lietuvoje suregistruoti 2962 neteisėti migrantai, 2,8 tūkst. iš jų pasiprašė prieglobsčio, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. 512 migrantų liko nesuregistruoti, nes atsisakė ir nepateikė prieglobsčio prašymų. Neregistruoti liko ir COVID-19 sergantys bei karantine esantys asmenys.  Iš Lietuvos į kilmės šalis grąžinti 164 migrantai, dalis iš jų išvyko savo noru, pasinaudodami valstybės finansine parama arba buvo išsiųsti.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) kreipėsi į Teisingumo ministeriją (TM), siūlydami keisti bausmių vykdymo kodeksą dėl nelegaliai į Lietuvą patenkančių migrantų. Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, pasiūlymo esmė – asmenims, kurių buvimas bei gyvenimas Lietuvoje yra neteisėtas, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, probacijos vykdymas apylinkės teismo nutartimi būtų keičiamas į išsiuntimą iš Lietuvos teritorijos.

Policijos pareigūnai ištiesė pagalbos ranką vienam iš vairuotojų, kuris skubiai vežė gimdyvę į Santariškių klinikas. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Trakų r. policijos komisariato pareigūnams, vykdant policinę priemonę, kelyje iš Trakų rajono į sostinę, prie jų privažiavo vyro vairuojamas automobilis. Jo vairuotojas stipriai susijaudinęs paprašė pareigūnų pagalbos palydint į Santariškių klinikas, kadangi žmonai prasidėjęs gimdymas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) antradienį pristatė Kinijos gamintojų išmaniųjų 5G įrenginių saugumo tyrimą. Tyrimas atskleidė, kad šių telefonų naudotojai susiduria su padidėjusia duomenų nutekėjimo rizika, kyla grėsmė atsisiųsti virusais apkrėstas programėles. Tyrimas taip pat atskleidė, kad šiuose telefonuose gali būti aktyvuota cenzūros funkcija, kuri blokuotų turinį.

Maždaug 100 kilometrų pasienio ruožas su Baltarusija pjaunančia viela, vadinamąja koncertina, turėtų būti padengtas per mėnesį, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Tikimės, kad per mėnesį laiko turėtume padengti patį pavojingiausią 100 kilometrų ruožą koncertina“, – žurnalistams Seime antradienį sakė politikė. Ji teigė, kad, atliekant šiuos darbus, kariuomenė priėmė sprendimą padvigubinti pajėgas.

Jau po kelių savaičių Seimo salėje virs aistros dėl automobilio taršos mokesčio. Šio mokesčio architektas aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad mokestis tikrai nėra nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, nes netaršų automobilį galima nusipirkti ir už tūkstantį eurų. Apie automobilių taršos mokestį aplinkos ministras S. Gentvilas antradienį pasakojo Darbo partijos frakcijai Seime. S. Gentvilo teigimu, automobilių taršos mokesčio pateikimas Seime bus po kelių savaičių.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime teigė, kad šalyje gali tekti vėl įvedinėti karantiną. „Skiepytis“, – paklausta, ką daryti, kad pandeminė situacija šalyje neblogėtų, Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė I. Šimonytė. Paklausta, ar ją tenkina skiepijimo tempai šalyje, I. Šimonytė atsakė, kad tai ne jos pasitenkinimo klausimas. „Čia yra žmonių suvokimo, kokia rimta yra situacija [klausimas].

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Lietuvoje šąlant orams, iki spalio 1 d. visi nelegalūs migrantai bus perkelti į vietas, kur bus šildymas. Ministrė taip pat akcentavo, kad Minsko režimas ieško naujų šalių, iš kurių galėtų parskraidinti nelegalius migrantus ir taip daryti spaudimą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims.  „Prasidėjus nelegalios migracijos srautui susidūrėme su situacija, kad mūsų apgyvendinimo centrai buvo nepritaikyti tokiam kiekiui žmonių.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašydamas išnagrinėti, kodėl parlamentarai Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis posėdžio metu nedėvi apsauginių veido kaukių. Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad posėdžių metu Seimo nariai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, nebent kalba prie tribūnos arba jiems dėvėti kaukių neleidžia medicininės priežastys. „Matau bent du Seimo narius, kurie nedėvi kaukių. Tai – Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis.

COVID-19 situacija šalyje negerėja – antradienį jau visa šalis pateko į juodąją epidemiologinę zoną. Tarp „juodųjų“ savivaldybių jau yra ir Vilnius miestas. Kokia situacija skirtingose savivaldybėse? Ar pavyks išvengti griežto karantino? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi ir virusologu profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Vyriausybė sieks, jog ugdymo sritis būtų paskutinė, kuri pereitų į nuotolį dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos. „Mūsų pozicija yra ta, kad ugdymo sritis, jei ir toliau labai prastėja situacija, kad būtų ta pati paskutinė, kuri išeitų į nuotolinį. Mūsų pozicija yra ta, kad darytume viską, kad padėtume, kad vyktų kontaktinis mokymas“, – antradienį Seime susitikęs su Demokratų frakcija sakė ministras.

Nors turintieji galimybių pasą ar jam prilyginamus dokumentus daug kur jau gali nusimesti kaukę, SAM atstovai atkreipia dėmesį, kad taip gali būti ne visada. Apie didesnes atsargumo priemones kalba tiek politikai, tiek specialistai. Ne gana to, kai kurie siūlo jau dabar apriboti didesnes šventes ir žmonių susibūrimus.

 Žmonių ir verslo noras padėti migrantų šeimoms džiugina, tačiau atvykėliams dar daug ko trūksta, teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė. „Aukojantys žmonės ir verslai nemato, su kokiu džiaugsmu yra priimama kiekviena dovana, itin laukiami būtiniausius poreikius išpildantys daiktai, tokie kaip higienos priemonės, šilta apranga ir avalynė, gardesnis maistas vaikams.

Europos prieglobsčio biuras skirs Lietuvai daugiau ekspertų ir vertėjų dorojantis su migracijos krize. Tai numatyta atnaujintame vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės su biuru pasirašytame susitarime dėl skubios paramos Lietuvai plano, antradienį pranešė ministerija.

Seimo rudens sesijos darbų programos tvirtinimas antradienį įnešė rietenų į Seimą. Dalis opozicijos ragina nepalaikyti darbų programos, nes joje, parlamentarų teigimu, nėra reikšmingų projektų ir Vyriausybės planuojamų reformų. Tačiau nepaisant opozicijos pasipiktinimo, Seimas galiausiai pritarė rudens darbų programai. Seimas antradienį galutinai balsavo dėl rudens sesijos darbų programos, tačiau bent dalis opozicijos nusprendė programos nepalaikyti arba susilaikyti nuo balsavimo.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina aptarti papildomas COVID-19 valdymo priemones. Tarp jų – galimybė rekomendaciją nešioti apsaugines veido kaukes vėl paversti prievole. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nedetalizuoja, kokiu atveju kaukės būtų privalomos. „Padiskutuosime apie kaukes. Buvome linkę manyti, kad visuomenė yra pakankamai sąmoninga ir gali taip pat prisidėti, nes kaukės nešiojimas yra labai nesudėtingas dalykas, kurį galima daryti.

COVID-19 situacija šalyje negerėja – antradienį jau visa šalis pateko į juodąją epidemiologinę zoną. Tarp „juodųjų“ savivaldybių jau yra ir Vilnius miestas. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų sergamumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų šalyje jau perkopė 500 ir šiuo metu yra 504,5. Tuo metu teigiamų diagnostinių tyrimų dalis siekia 6,1 proc. Pranešama, kad per pastarąją parą šalyje užfiksuoti 1155 nauji COVID-19 atvejai, nuo infekcijos mirė 18 žmonių.

Lietuvai vis dar stengiantis paskiepyti didesnį šalies gyventojų skaičių, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasakoja, kad dalis ministerijos bandymų skatinti gyventojus nesuveikė. Ministras atvirauja, kad nuo COVID-19 nepasiskiepijusius gyventojus ketinama skatinti ir SMS žinutėmis. „Skiepijimo kontekste daug turėjome nustebimų. Daug buvo pasiūlymų.

Duomenų mokslininkas, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad COVID-19 valdymo strategija patyrė fiasko, todėl būtina imtis skirtingų strategijų. Mokslų daktaro teigimu, yra du galima variantai, ką šiuo metu vertėtų apsvarstyti, siekiant užkirsti kelią aktyviam infekcijos plitimui ugdymo įstaigose. „Kadangi dabartinė ŠMM epidemijos valdymo mokyklose strategija patyrė lengvą fiasko, tai reikia pradėti ieškoti kaip iš šios padėties išeiti.

Vienas Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės rengiamų pokyčių – valstybės tarnybos reforma. Ji, kaip praneša jos rengėjai, jau finišo tiesiojoje ir Seimui dar rudenį turėtų būti teikiami pirmieji įstatymo projektai, susiję su valstybės tarnautojų užmokesčiais ir kitais svarbiais pokyčiais. Laisvės frakcija pirmadienį kartu su Vyriausybės atstovais aptarė ruošiamą Valstybės tarnybos reformą bei permainas viešajame sektoriuje.

Praėjusią parą nustatyti 1155 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai. 2746 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7866 žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 997 žmonės, 106 iš jų – reanimacijoje.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose testus dėl koronaviruso atlieka apie 40 proc. vaikų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Daugiau tėvelių leidžia vaikams testuotis, ta situacija po truputį gerėja. Šiandien mes turime apie 40 procentų vidutiniškai Lietuvoje besitestuojančių vaikų“, – lrt radijui antradienį sakė ministrė.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) skelbia kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamųjų projektų konkursą.  Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad 2022 metų projektų paraiškos šįkart priimamos tik elektronine forma. Tai padaryti galima užsiregistravus ir prisijungus Fondo internetinėje svetainėje www.srtfondas.lt.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 2021 m. rugsėjo 22 d., trečiadienį, 19 val. vyks iškilmingas teatralizuotas operos ir dramos jubiliejaus minėjimas „Lietuvos profesionaliam teatrui 100“, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos neįleista apie 20 migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, palyginti su sekmadieniu, šis skaičius sumažėjo – tuomet neįleista beveik pusšimtis migrantų. Praėjusią parą migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Ignalinos, Šalčininkų ir Vilniaus rajonais. Apie pusė iš maždaug 20 užsieniečių į Lietuvą planavo patekti per Ignalinos rajone einantį sienos ruožą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nesutinka, kad Lietuvoje pateikiama per mažai informacijos apie šalutinius COVID-19 skiepų poveikius. Atvirkščiai, ministras mano, kad tokios informacijos yra per daug ir ji yra be reikalo sureikšminama. Antradienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ su ministru aptarė COVID-19 pandemijos valdymą. Frakcijos narys Linas Kukuraitis A. Dulkio klausė, kodėl Lietuvoje esą taip mažai informuojama apie šalutinius vakcinos nuo koronaviruso poveikius.

Seimui antradienį ketinama teikti naują psichologų veiklą turintį reglamentuoti įstatymo projektą. Tai bus mažiausiai ketvirtas bandymas Seime priimti tokį įstatymą. Anot naujausio projekto, psichologu būtų laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla.

Baltijos šalių transporto ir susisiekimo ministrai, Suomijos vyriausybės, Baltijos šalių geležinkelių ir Europos Komisijos atstovai antradienį susitiks specialiu reisu iš Talino per Rygą į Vilnių važiuojančiame traukinyje „Connecting Europe Express Baltic“ (CCE Baltic). Trečiadienį jie vyks į Kauną, kur iš Lenkijos atvyks traukinys „European Connecting Europe Express“. Traukinyje ministrai, EK atstovai, Baltijos šalių geležinkelių įmonių vadovai ir ekspertai diskutuos apie „Rail Baltica“ poten...

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį perskaitys savo trečią kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Kasmet Niujorke vykstančiame renginyje kalbas perskaito visų Jungtinėms Tautoms priklausančių šalių vadovai. G. Nausėdos pranešimas numatytas apie 19 val. Lietuvos laiku. Pernykštėje kalboje prezidentas daug dėmesio skyrė Baltarusijai, joje tuo metu vyko protestai po prezidento rinkimų.

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus. Atvejų skaičius jau pranoko pernykštį Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 1211 naujus COVID-19 atvejus, 7 parų vidurkis – 1019 atvejų.

Niujorke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atkurdamos nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias ekonomikas, šalys turi daugiau investuoti į žalos klimatui mažinimą. Taip jis kalbėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso sušauktame renginyje darnaus vystymosi tikslų klausimu. „Daugiau kaip pusė pasaulio BVP priklauso nuo gamtos. Daugelio žmonių gyvenimas priklauso nuo gamtos.

Lietuva ir Jungtinių Arabų Emyratai (JAE) turi didelį potencialą plėsti ekonominius santykius, skatinti investicijas, atverti kelius įvairiems turizmo maršrutams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, praneša Užsienio reiklų ministerija.  “Turime didelį potencialą plėsti ekonominius santykius, skatinti investicijas, atverti kelius įvairiems turizmo maršrutams.

37-erius metus gyvavęs Kybartų kalėjimas virto užsieniečių registracijos centru. Į buvusius pataisos namus iš Rūdninkų poligono jau atvežti pirmieji nelegalai. Iš viso Kybartuose bus apgyvendinta 700 sienos pažeidėjų. Kaliniai išvežti kitur, o jie paliko ir palikimą – tuntą katinų. Prie Kybartų pataisos namų išsirikiavę kalėjimo ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Nuo šiandien jie kolegos. Tiek vieni, tiek kiti nuo šiol saugos nelegalius migrantus.

Pasienyje su Baltarusija jau yra nutiesta apie 30 km pjaunančios vielos koncertinos, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  „Šiuo metu jau yra pastatyta apie 30 km koncertinos ir toliau tęsiame darbus“, – pirmadienį LRT laidoje „Forumas“ pranešė ministrė.   Anksčiau premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad pasienyje su Baltarusija jau šiemet gali būti nutiesta 100 km šios pjaunančios vielos.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė žada, kad jau šią savaitę gali būti įvesti sugriežtinimai patalpose vykstantiems renginiams, pavyzdžiui, reikalavimai dėl apsaugos priemonių privalomo dėvėjimo.  „Šią savaitę turėsime vienokius ar kitokius sprendimus“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė viceministrė.   Viceministrės teigimu, renginiai lauke turi apribojimus – asmenų srauto arba skaičiaus tam tikru atstumu.

Kauno ir Marijampolės ugniagesiai treniravosi, kaip gelbėti nukentėjusįjį iš patalpų, kuriose pasklidusi radiacija. Pagal tokį scenarijų surengtos pratybos IX forte. Tokioje situacijoje, pasak specialistų, svarbu tikslumas, kad gelbėtojai nenukentėtų patys ir spėtų laiku išvaduoti pavojuje atsidūrusius žmones. Ugniagesiai sako, tokios pratybos būtinos, nes nežinia ko galima sulaukti iš kaimyninės šalies diktatoriaus Lukašenkos, grasinančio branduoliniu terorizmu.

Vėl nemalonumai Šiaulių ligoninėje, šį kartą šiaulietė kaltina priimamojo medikus neprižiūrėjus ir negydžius jos vyro, dėl ko šis išbuvęs 12 valandų priimamajame mirė. Maža to, sušlubavus našle tapusios moters sveikatai, jos vyrą lemtingą naktį priėmęs gydytojas jai pačiai atšovė, kad gali jos ir negydyti. Ligoninės direktorė su žiniasklaida bendrauja laiškais, o nepagarbiai bendravęs gydytojas įspėtas.  Šiaulietė Valerija Nikontienė tvarko mažiau nei prieš mėnesį mirusio vyro kapą.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Pastarosiomis dienomis vis dažniau išgirstame apie karantiną – naujųjų susirgimų banga grėsmingai auga. Reanimacijos beveik pilnos, o kai kurios ligoninės, vietoje įprastų ligonių, priima tik susirgusius koronavirusu.

Valdančiuosius tūkstantiniais protestais gąsdinęs „Šeimų sąjūdis“ susiriejo tarpusavyje. Savaitgalį apie atsiskyrimą pranešė Maksimaliečiu pasivadinęs internetinis veikėjas, dar anksčiau maršininkų vadovybę viešai ėmė peikti dainininkas Romas Dambrauskas. Artūras Orlauskas viešai apsižodžiavo su į Šeimų sąjūdį įstojusia, bet savo atskirus mitingus vis dar rengiančia mokytoja Astra, o dar anksčiau sąjūdiečiams teko atsisveikinti su Antanu Kandrotu-pravarde Celofanas.

Estijos pabėgėlių taryba, atsiliepusi į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus prašymą ir praėjusią savaitę į pabėgėlių stovyklas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje atgabenusi šiltų drabužių, avalynės ir higienos reikmenų, pareiškė, kad sąlygos tose stovyklose yra nežmoniškos. Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad migrantų gyvenimo sąlygos nuosekliai gerinamos. Pasak į Lietuvą komandiruotų darbuotojų, padėtis stovyklose yra liūdna.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo „Facebook“ paskyroje pasidžiaugė, kad Lietuva pagaliau pasiekė Europos Sąjungos vidurkį pagal pasiskiepijusių asmenų skaičių. Tačiau, pasak ministro, nedžiugina prastas pasiskiepijusių senjorų procentas.