Aktualijos

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio verslas vis dar nepasitraukė iš Rusijos, nors tą žada padaryti nuo karo Ukrainoje pradžios. Ir nors dalis visuomenės smerkia V. Matijošaitį, į kritikų gretas nestoja prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, reikia atsakyti į klausimą, ar V. Matijošaičio verslas iš Rusijos nepasitraukia dėl siekimo naudos sau, ar dėl to, kad tą itin sunku padaryti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad neketina užleisti vietos Europos Vadovų Taryboje (EVT) premjerei Ingridai Šimonytei. Pasak jo, Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad šaliai atstovauja prezidentas ir G. Nausėda tikisi, kad tokią pačią teisę paliks savo įpėdiniui, kuris jį pakeis Daukanto aikštės rūmuose. Kas atstovaus Lietuvai Europos Vadovų Taryboje – vienas iš klausimų, dėl kurių pastaraisiais metais kilo ne viena kaktomuša tarp valdančiųjų konservatorių ir prezidentūros.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad diskusijos viešojoje erdvėje dėl Vokietijos brigados dislokavimo ne padeda, o kaip tik kenkia Lietuvai siekiant didesnės NATO partnerių pagalbos. Taip šalies vadovas reagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymą peržiūrėti susitarimą tarp Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo.

Paskutinį 2022-ųjų metų vakarą – speciali „Dėmesio centre“ laida. Joje Edmundas Jakilaitis kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda kalbasi apie dramatiškiausius Europoje XXI-ojo amžiaus metus – karą prieš Ukrainą, energetiką, infliaciją ir daugelį kitų temų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Rusijos pradėtu karu prieš Ukrainą. O ką paruoš artėjantys metai? Ar jie bus bent kiek lengvesni? Apie visa tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Pasibaigus didžiausioms metų šventėms, naujieji metai, o tiksliau pats pirmas jų mėnuo siūlo nemažai įkvepiančių potyrių, laukiančių kultūros entuziastų. Gal tai vienas iš jūsų naujametinių pažadų – patirti daugiau kultūros, aktyviau ir prasmingiau leisti laisvalaikį savo mieste. Jau tradicinis ateinančio mėnesio meno ir kultūros įvykių sąrašas. Muzika Po viso šventinio lėkimo Šv.

Keturios viena po kitos praūžusios audros, gausius kritulius atnešę ciklonai, itin karštas rugpjūtis – tokius reiškinius šiemet užfiksavo meteorologai.  Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo Donato Valiuko, 2022 metų orai kažkuo itin išskirtiniu nenustebino, tačiau nukrypimų nuo normų pasitaikė. „Rugpjūtis buvo šilčiausias nuo praėjusio amžiaus vidurio, 1961 metų. Turėjome karščio bangų, kas nestebina pastaraisiais metais.

Lietuvos vyskupai ragina tikinčiuosius melstis už šeštadienį mirusį popiežių emeritą Benediktą XVI, dėkojant už jo pontifikatą ir didelį dėmesį skirtą Lietuvai. Tai sakoma Lietuvos vyskupų konferencijos paskelbtame pranešime.  „Savo pontifikato metu Benediktas XVI vystė ir gilino Bažnyčios mokymą, kuriame buvo pabrėžiamos krikščioniškosios Vakarų civilizacijos šaknys.

Šaltasis virusinių ligų sezonas rodo savo nagus – tautiečius į patalą guldo tiek „pamirštas“ gripas, tiek kovidas, tiek kitos peršalimo ligos. Kai kuriems net ėmė rodytis, kad jomis dabar sergama daug intensyviau, nei pandemijos metu ar dar prieš ją. Vis tik medikai siūlo tuo nesistebėti – kelis metus mūsų imunitetas susidūrė su daug mažiau išorės dirgiklių.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šeštadienį miręs popiežius emeritas Benediktas XVI troško, kad pernelyg  vartotojiškame ir susiskaldžiusiame pasaulyje krikščionybė atliktų svarbų apjungiantį vaidmenį. „Netekome dvasininko, kurio mokyme šiandienos pasaulis ir žmogus visada buvo dėmesio centre.

Lietuvą sukrėtė kraupus įvykis, Raseiniuose dėl dviejų metų mergaitės galimo sunkaus sveikatos sutrikdymo suimti 19-metė mama ir 22 metų jos draugas. Mergaitė į gydymo įstaigą atvežta be sąmonės, jai nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai. Šiuo metu Kauno medikai kovoja dėl dvimetės gyvybės.

Šeštadienio rytą Lietuvoje magistralinių ir krašto kelių dangos buvo šlapios arba drėgnos, tačiau didesnio eismo intensyvumo rajoniniuose keliuose vietomis susiformavęs plikledis arba šarma. „Kelių priežiūra“ slidžius kelių ruožus barsto, tačiau vairuotojų prašoma būti atidžius, neskubėti ir nedaryti staigių manevrų, skelbia Lietuvos automobilių kelių direkcija. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos provėžotos, vietomis padengtos ledu, pažliugusio arba prispausto sniego sluoksniu.

Kitais metais Vidaus reikalų ministerija planuoja susitelkti į civilinę saugą, nes karas Ukrainoje parodė, kad Rusija dažnai taikosi į civilius gyventojus, kurie tampa beginklėmis karo aukomis. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad ministerija baigia sužymėti kolektyvinės apsaugos statinius bei specialias priedangas. Teigiama, kad šiuo metu nuo atakų iš oro būtų galima paslėpti apie 20 proc. Lietuvos gyventojų, tai ministerija susiplanavo, kad ateityje pasislėps 50 proc. žmonių.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė 12 neteisėtai į šalį bandžiusių patekti migrantų, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį fiksuoti 55 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį ketvirtadienį neįleido 24 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai Lietuvos pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Per praėjusią parą nustatyti 437 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 333, antrą – 95, trečią – 8 žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų išaugo ir siekia 177 atvejus.  Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,2 mln. žmonių.

Sutikti Naujuosius metus trijų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės kviečia su šviesos bei lazerių projekcijomis. Sostinės savivaldybė Naujuosius kvies pasitikti prie Katedros varpinės bokšto. Ten bokštą papuoš šviesos ir vaizdo projekcija, vidurnaktį aikštėje vyks muzikos ir lazerių šou. Pasak Vilniaus kultūros centro direktoriaus Pauliaus Jurgučio, šventei kurti pasirinkti aplinkai draugiškesni sprendimai – šou trunka ilgiau bei turi platesnį spektrą vizualiųjų efektų.

Pradėjome ruoštis dar vienai šventei, vakarais jau pasigirsta fejerverkų trenksmai. Artėjant Naujiems metams, ne vienas ruošiasi paploninti pinigines, mat pirotechnika šįmet pabrango 30 proc. Ar tai pinigų paleidimas į orą? Kaip lietuviai ruošiasi Naujiems metams? Anot „Vilniaus Saliuto“ projektų vadovo Artūro Zumero, Naujųjų metų atributikos pirkimo bumas prasideda po Kūčių ir Kalėdų, mat žmonės neskuba domėtis, rinktis ar apsirūpinti Naujųjų metų atributika.

Lietuviai dėl ateities nusiteikę pesimistiškai. Net devyni iš dešimties gyventojų mano, kad bendra situacija šalyje blogėja. Tą rodo naujas LRT užsakymu atliktas tyrimas, kuris atskleidžia ir tai, kad lietuviai labiausiai pasitiki kariuomene ir policija, o mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe.

Į Seimo salę grįžusi Laisvės frakcijos iniciatyva dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą sulaukė didelio ažiotažo, baiminantis, kad tai gali paskatinti vartojimą. Projekto rėmėjai teigia, kad atsakomybė yra šiuo metu per griežta lyginant su kitomis Vakarų šalimis.

Pradėta gydymo įstaigų reforma tęsis ir 2023 metais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragina tuos, kurie teigia, kad žmonėms įvairios paslaugos bus nepasiekiamos, atsibusti. Dabartinė sistema sukūrė situaciją, kai mažųjų savivaldybių ligoninės tuščios, o pacientai užkišę didžiųjų miestų gydymo įstaigas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo apie laukiančius pokyčius ligoninėse ir gydymo įstaigų reformą.

Kai šalyje siaučia rekordinė infliacija, malonus akibrokštas iš Klaipėdos. Miesto valdžia nusprendė nuo Naujųjų metų atpiginti keliones mieste viešuoju transportu. Tiesa, aiškėja, kad atpigs penktadaliu tik metinis bilietas. Tad klaipėdiečiai reikalauja piginti visus bilietus, ne tik metinius. O Vilniaus ir Kauno viešojo transporto valdytojai skundžiasi, kad iš bilietų ir taip surenka per mažai pinigų, tenka vežėjus dotuoti iš miesto biudžeto, tad apie pigesnius bilietus nenori nė girdėti.

Vaikai vardu Berlynas, Preila, Kosmosas ar Pupa. Štai tokius vardus suteikia tautiečiai savo naujagimiams. Tėvai aiškina: kartais įstringa draugų vaikų vardai, o kartais tiesiog kyla mintis beieškant vardo internete. Metrikacijos specialistai vardija eiles neįprastų vardų ir sako, kad nemažai jų kol kas vieninteliai. O kalbos tyrėjai sako: vardų įvairėja ir toliau įvairės, net jeigu vardo reikšmė bus kontroversiška, mat tėvai nori unikalių vardų savo vaikams.

Šventėms lietuviai netaupo ne tik dovanoms ar maistui, bet ir alkoholiui. Prieš Naujuosius tautiečiai užplūdo Lenkijos parduotuves ir šluoja svaigalus negailėdami pinigų. Lenkijoje alkoholis pigiau. Verslininkai sako, kad prie to jie įpratę, mažiau lietuviai pirko tik per pandemiją, kai buvo draudžiama keliauti. Didžiuliais kiekiais lietuviai prieš Naujuosius perka alų Lenkijos parduotuvėse. Akivaizdu, tautiečiai nusiteikę švęsti trankiai ir traukia į Lenkiją apsipirkti.

Valdančiųjų partijų lyderiai dugne, pasitikėjimas konservatoriais smunka, o daugiausia simpatijų Skvernelio partijai – tokius rezultatus pateikė naujausia visuomenės apklausa apie politikų populiarumą. Paklausti už ką balsuotų rinkimuose, gyventojai pirmiausia mini opozicijoje esančias partijas, Laisvės partija apskritai nesurenka net 5 procentų gyventojų pasitikėjimo.

Kuršių mariose ties Klaipėda pagaliau pasirodė stintos, jas gaudančių meškeriotojų nuotaikos įvairios. Turintys daugiau jėgų ir laiko bei sėdintys per naktį, laimikiu džiaugiasi. O štai sėkminga žvejyba dieną reikalauja patirties ir gudrybių. Vis tik, didžiausia laimė nusišypsojo vienam klaipėdiečiui, kuris gaudydamas stintas, ištraukė didžiulę savo gyvenimo žuvį.

Buvusi mokytoja iš Anykščių nesuka galvos, kuo puošti kalėdinę eglę ar ką dovanoti švenčių proga. Moteris pati sukuria puošmenas ir dovanas iš labai paprastų priemonių – vatos, klijų ir dažų. Tačiau iš pirmo žvilgsnio paprasta technika gaminami žaisliukai – išskirtiniai, tarsi mažyčiai meno kūriniai. Kurti iš vatos mokytoja ėmėsi per pandemiją, išėjusi užtarnauto poilsio.

Tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams neatsiejama uostamiesčio įvaizdžio dalis yra palei Kuršių marias uoste iškilę milžiniški, milijonus eurų kainuojantys kranai. Žilvinas – vienas iš žmonių, valdančių „Klaipėdos konteinerių terminalo“ kraną. Nors liaudyje įprasta jį vadinti kranistu, tikrasis vyro profesijos pavadinimas – dokininkas mechanikas. Žilvinas šiuo darbu susidomėjo prieš 22-us metus.

Miestuose ir kaimuose bei privačiuose kiemuose žmonės išradingai pasitinka šventes. Nors elektra brangi – apie kaštus mažai kas galvoja. Sako, kaip tik norisi šviesų ir grožio, o šventės ir yra tas metas, kai reikia paišlaidauti. Marijampolės miesto Poezijos parke sužibo įspūdinga eglučių alėja. Panašiai Marijampolė puošiasi kiekvienais metais, tačiau tiek daug eglučių alėjoje dar niekada nebuvo. Šiemet marijampoliečių ir miesto svečių akis džiugina daugiau nei 100 eglučių.

Kalėdų karaliene vadinama gėlė puansetija raguvietės namuose dovanoja išskirtinį reginį. Moteris atskleidžia, kad ryškiaspalviais lapais gėlė pasipuošia jau ketvirtus metus. Ir žydi kone iki vidurvasario. O ir žinovai tikina, kad puansetija išties daugiametė gėlė, tik dažnas lietuvis pasibaigus šventėms jas tiesiog išmeta. Ir visai be reikalo. Raguvietei Reginai nedidukę puansetiją vazonėlyje prieš ketverius metus padovanojo dukra. Gėlę, anot moters, dukra pirko prekybos centre.

Dalyvauti savivaldos rinkimuose pareiškinius dokumentus pateikė 14 tūkst. 34 būsimi kandidatai, kuriuos kelia partijos, politiniai komitetai arba jie siekia išsikelti savarankiškai, penktadienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Penktadienį 17 val.

Socialiniuose tinkluose kabo daugybę nenaudojamų ir neaktyvių anketų. Žmogui mirus, socialiniuose tinkluose paskyra išlieka. Ar įmanoma paruošti savo paskyrą tam, kad ji būtų saugi žmogui mirus? Ir kaip reikėtų ja rūpintis, norint apsaugoti save nuo nešvarių sukčių rankų? Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas, sako, kad tokių mirusių paskirų yra labai daug, o norint panaikinti mirusio asmens paskyrą, reikėtų kreiptis į socialinį t...

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos yra reorganizuojamas ir nuo 2023 metų sausio 1 dienos vadinsis Lietuvos kalėjimų tarnyba. Kalėjimų tarnyba perima visus pataisos namų ir tardymo izoliatorių įsipareigojimus bei funkcijas, rašoma pranešime spaudai.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Infliacija Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės mažėja. Išankstiniais gruodžio duomenimis, ji siekia 20 procentų, pusantro procento mažiau nei lapkritį. Pasak ekonomistų, tai gera žinia, kitąmet maisto produktai esą gali pradėti pigti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis.

Austrai įspėja visą Europą – tikėtina, kad rusai bandys sutrikdyti elektros tiekimą. Austrijos gynybos ministrė sakė, kad klausimas vienas – kaip greitai tai nutiks? Energetikos ministras Dainius Kreivys ramino gyventojus – esą lietuviams nerimauti nėra ko. Pasak Kreivio, esame pasiruošę, sustiprinome apsaugą ir nuo kibernetinių, ir nuo fizinių grėsmių. Vis tik buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirštu baksnoja į mūsų priklausomybę nuo elektros importo, o tai nėra labai gerai.

Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus Kauno tardymo izoliatoriuje bausmę atliekančio Algirdo Paleckio dezinformaciją skleidžiantį interviu, nuspręsta viešojo intereso gynimo netaikyti, tačiau į teismą dėl veiklos nutraukimo kreipėsi Lietuvos radijo ir televizijos komisija, pranešė Generalinė prokuratūra.

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Ar kitais metais pradės veikti specialusis tribunolas, skirtas tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje? Teisėjams ir prokurorams skundžiantis tragiškais atlyginimais ir darbo sąlygomis kyla klausimas, ar kitais metais pasikeis jų padėtis? Kas laukia kanapių dekriminalizavimo ir sutikimo seksui projektų? Apie visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Per 11 šių metų mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus metus pernai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento duomenys. Anot epidemiologų, ankstyva tuberkuliozės diagnostika – viena iš pagrindinių infekcijos plitimo valdymo priemonių, todėl būtina pasitikrinti kiekvienam, o priklausantiems rizikos grupėms – tai daryti reguliariai.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Švenčių dienomis, savaitgaliais ar naktį sutrikus sveikatai gyventojai skuba vykti į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Tačiau ir medikai, ir kiti sveikatos apsaugos specialistai tikina, kad ne visada reikėtų priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Užverti duris ir ant jų pakabinti spyną – toks likimas šiemet ištiko kai kurias įmones. Šiemet pradėtų bankrotų pusantro karto daugiau nei pernai. Tokio likimo bijo dar gyvi, bet ant plauko kabantys verslai ir kaltina vyriausybę, kuri esą pagalbos rankos verslininkams ištiesti nenori. Politikai atkerta, kad situacija yra geresnė nei buvo tikėtasi, o ekspertai antrina, kad verslai nėra socialiai išlaikytini objektai ir turi suktis, kaip išmano.

Darbo partijos rinkimų sąrašą savivaldos rinkimuose Vilniuje nusprendė papildyti buvęs šios partijos pirmininkas, jos įkūrėjas, dabartinis europarlamentaras Viktoras Uspaskich.   Pasak Seimo narės, kandidatės į sostinės meres Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, V. Uspaskichas sąraše į savivaldybės tarybą bus Nr. 2 ir jeigu pasiseks suformuoti didelę frakciją, kuri galėtų daryti įtaką, tuomet esą V. Uspaskichas svarstytų pasitraukti iš Europos Parlamento ir dirbti Vilniaus miesto taryboje.

„Ar aš ramiai miegu? Nemiegu ramiai jau 3,5 metų dėl įvairiausių priežasčių. Ir dėl to, kad kartais problemos atsiranda 1 val. nakties ir tenka galvoti, kaip jas spręsti“, – taip prezidentas Gitanas Nausėda atsakė į gyventojo klausimą. Penktadienį gyventojai tiesioginiame LRT radijo eteryje uždavinėjo klausimus šalies vadovui. Valandos trukmės laidoje netrūko žmonių ašarų, nevilties ir kandžių replikų.

Elektra – aukso vertės, o generatoriai – būdas išlikti civilizuotame pasaulyje. Tą sako Charkivo srities gyventojai, likę be elektros energijos. TV3 Žinių bendradarbiai apsilankę vietovėje, esančioje už kelių kilometrų nuo sienos su Rusija, dalijasi tuo, ką ten pamatė. Kozača Lopanės kaimas, Charkivo sritis: nuo ten iki sienos su Rusija – vos keli kilometrai. Žinoma, dabar rašistų nėra.

Dar vienos sostinės mero kadencijos siekiantis Artūras Zuokas bus ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą lyderis.

Ukrainos gynybai reikalingos raketų paleidimo sistemos įstrigo Lietuvoje. Vilniaus rajone įsikūręs verslas nori padėti Ukrainai gintis ir padovanoti senus raketų paleidimo įrenginius, tačiau jų išvežti negali, nes jais pradėjo domėtis Lietuvos policija. Pareigūnai tiria raketų paleidimo sistemų subtilybes, aiškinasi, kas tai – karinė technika ar ginklai. Mat nuo to priklauso įrangos likimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako prieš nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimą. „Šiuo metu nepalaikau, nes manau, kad mes tikrai kol kas pralaimime kovą su narkotikų plitimu mūsų mokyklose, narkotikų plitimu tarp mūsų jaunų žmonių, kurie yra mūsų valstybės ateitis“, – penktadienį interviu LRT sakė prezidentas. Šalies vadovas teigė, jog prieš imantis iniciatyvų dekriminalizuoti narkotinių medžiagų laikymą reikia užkirsti kelią tokių medžiagų plitimui tarp jaunimo.

Jaunieji Lietuvos ūkininkai lieja pyktį – Seimo nariai įvedė griežtesnes taisykles ūkininko sodyboms statyti. Tiesa, vienintelė viltis yra prezidentas Gitanas Nausėda, kuris vetavo Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, sugriežtinusias  sodybų statybas.

Negalios ir senatvės, kurią kartais taip pat lydi įvairios ligos, nepasirinksi. Ir nors šiuo metu savarankiškai savimi pasirūpinti negalintiems žmonėms teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, socialinės paslaugos namuose ir dienos centruose, o esant poreikiui ir stacionarios slaugos ir globos paslaugos, tačiau valstybė užsibrėžė pagerinti šių paslaugų kokybę ir prieinamumą. Šiam tikslui kuriama ilgalaikės priežiūros koncepcija.