Aktualijos

Šiuo metu Lietuva – pačiame geopolitinių įvykių sūkuryje. Tai lėmė kelios priežastys: į šalį tebeplūsta migrantai, už sienos siautėja Baltarusijos autoritarinis režimas, o iš Rusijos pusės kyla galimas agresijos pavojus. Politologai apžvelgė scenarijus, kokie įvykiai gali sukrėsti Europą bei pasaulį kitais metais ir kaip tai atsilieps Lietuvai.

Iš valstybės biudžeto išlaikomi vaikų darželiai, mokyklos, bibliotekos bei gydymo įstaigos kitąmet dar nebus eliminuotos iš paramos gavėjų sąrašo.   Seime stringa bandymas pakeisti gyventojų skiriamos paramos, pervedant iki 1,2 proc. pajamų mokesčio (GPM), tvarką.

Jeigu Lietuvoje atsirastų vakcinacija, tai visu 100 procentų paskiepyti visos mūsų šalies žmonių greičiausiai nepavyktų. Prieš COVID-19 vakcinas nusistatę asmenys jau geriau mokės baudas ir sėdės namuose, tačiau į skiepų kabinetus kojos nekels. Bet kodėl? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nepaisant nedidelio gerėjimo, nedarbo situacija Lietuvoje vis dar išlieka sudėtinga, o labiausiai komplikuotas atrodo ilgalaikių bedarbių įdarbinimo klausimas. Nors darbdaviai praneša apie penkis kartus daugiau laisvų darbo vietų nei yra ilgalaikių bedarbių, aiškėja, kad jų įdarbinti nepavyksta dėl žinių ir motyvacijos stokos. Gruodžio 1 d. registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 10,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažiau nei lapkritį ir 5,4 proc. punkto mažiau nei pernai gruodį.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad pasirodant vis daugiau duomenų apie naująją omikron atmainą, aiškėja, jog jos grėsmė yra didelė. Apie tai mokslininkas parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Pasirodant vis daugiau duomenų aiškėja, kad omikron grėsmė yra didelė. Vakcinų efektyvumas po dviejų dozių yra nulinis (nuo susirgimo), o reinfekcijos rizika yra 5 kart didesnė [1]. Ir tai reiškia, kad saugūs negali jaustis nei jau persirgę, nei vakcinuoti.

Duomenų analitikai pastebi, kad dažniau skiepytis vengia jauni vyrai ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak ekspertų, jauni vyrai paprastai apskritai vengia rūpintis savo sveikata, ne išimtis ir skiepai. Vis dėlto paaiškinti, kodėl nesiskiepija vyresnio amžiaus moterys – sudėtingiau. Specialistai beda pirštu į išsilavinimo stoką ir socialinių tinklų įtaką. Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų.

Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, sako pirmojo užsienio vizito į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht), reaguodama į Maskvos šią savaitę paskelbtus reikalavimus dėl Aljanso plėtros ir aktyvumo Vidurio ir Rytų Europoje. „Turime aiškiai pasakyti Rusijai, kad ji neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, kaip jos turėtų elgtis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė pradėti internetinio balsavimo informacinės sistemos galimybių studijos pirkimo procedūras.  „Tai būtų ypatingos svarbos valstybės informacinių technologijų infrastruktūros projektas, todėl norėdami atsakingai įvertinti jo reikalingumą, naudą visuomenei ir galimas grėsmes inicijuojame išsamios galimybių studijos pirkimą“, – sako VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva yra pasiruošusi padėti Ukrainai konflikte su Rusija, yra pasirengusi perduoti letalinę ginkluotę. Lietuvoje viešinti Vokietijos ministrė pabrėžia, kad Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sekmadienį susitiko su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Mokyklose ir darželiuose – vargai dėl kalio jodido tablečių. Kol Baltarusijos atominėje elektrinėje vyksta antrojo reaktoriaus statybos ir bandymai, keliantys branduolinės katastrofos grėsmę, Lietuvoje ne visi tėvai sutinka, kad nelaimės Astravo atominėje atveju kalio jodido tabletes, apsaugančias skydliaukę nuo radiacijos, mokyklos darbuotojai duotų jų vaikams. Viename iš darželių žaidžia vaikai.

Lietuvos gyventojai internete skelbiamos informacijos patikimumą tikrina rečiausiai iš Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo Eurostato duomenys.  Šiemet atlikto tyrimo duomenimis, 47 proc. visų 16–74 metų ES gyventojų interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose matė tikrovės neatitinkančią ar abejotiną informaciją, tačiau tik apie ketvirtadalis (23 proc.) žmonių patikrino jos teisingumą. Lietuvoje ši dalis buvo mažiausia ir siekė 11 proc. Toliau rikiavosi Rumunija (12 proc.

Mokyklų direktoriai vardija, kad vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais teko susidurti pandemijos metu buvo darbas su tėvais. Kai kurie prieš pandemijos valdymo priemones nusiteikę tėvai be perstojo atakuoja mokyklų vadovus iš anksto paruoštais pareiškimais ir kelia jiems spaudimą. Valdyti srautus, užtikrinti klasių vėdinimą, prižiūrėti, kad vaikai sklandžiai testuotųsi – tik keli iš klausimų, pastaruoju metu neduodantys mokyklų vadovams ramybės.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vyksta į Ukrainą, kur kartu su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda išreikš Lietuvos ir Lenkijos paramą Ukrainai, didėjant įtampai prie sienos su Rusija, praneša Prezidentūra. Trišalis susitikimas, dalyvaujant Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, yra pirmasis vadinamojo „Liublino trikampio“ susitikimas aukščiausiame lygyje. Jame bus aptarta regiono saugumo situacija ir trišalis bendradarbiavimas.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad sovietmečiu statytų paminklų ir kitų objektų griauti negalima. O įvairių sovietinių reliktų, panašu, Lietuvoje apstu. Sovietinių karių kapinės ir įvairūs monumentai su sovietine simbolika vis dar puikuojasi miestų ir miestelių centruose ir aikštėse. Apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad tokie monumentai kiršina visuomenę ir tarnauja kaip ideologinis ginklas, tad turi būti pašalinti.

Praėjusią parą patvirtinti 1267 užsikrėtimai koronavirusu, dar 19 žmonių mirė, sekmadienį praneša Statistikos departamentas. 14 iš 19 mirusiųjų nebuvo pasiskiepiję nuo COVID-19. Praėjusią parą 874 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 4672 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1323 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 111 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 6,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,8 tūkst.

Ar kada ragavote mėsos, kurioje pačios mėsos nėra nė gramo? Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukūrė produktą, apgaunantį mūsų skonio receptorius. Ateities maistu vadinamas mėsos analogas pagamintas iš augalinės kilmės antrinių žaliavų. Jis pigesnis, sotesnis ir, svarbiausia, sveikesnis. Orkaitėje kepa kepsneliai. Kvapas, išvaizda ir net skonis mėsos, bet juose pačios mėsos – nė gramo. Toks ateities maistas gimsta Kauno technologijos universiteto laboratorijoje.

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 13 migrantų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).  Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį įleisti du užsieniečiai. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje tebevykdoma sustiprintu režimu.

Lietuvą sekmadienį atvyksta Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht), BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija. Tai bus pirmasis jos vizitas į užsienį, gruodį pradėjus darbą naujajai kairiųjų vadovaujamai Vokietijos vyriausybei. Jonavos rajone, Rukloje, ministrė susitiks su čia tarnaujančiais Vokietijos kariais. Jie vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam NATO tarptautiniam batalionui. Šiuo metu vienete tarnauja apie 1,1 tūkst.

Širvintų rajono savivaldybės taryba ketina įteisinti specialią nuolaidų kortelę vietos gyventojams. Kitą savaitę taryba svarstys Širvintiškio kortelės išdavimo ir naudojimo tvarką. „Kortelė suteiktų teisę gauti specialius pasiūlymus, lengvatas, nuolaidas įvairioms prekėms, paslaugoms, renginiams“, – BNS sakė Širvintų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dovilė Audėjūtė.

Sekmadienį Vilniaus televizijos bokštas įjungs šventinį apšvietimą, pranešė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras). „Televizijos bokšto apšvietime netruks dinamikos, šviesinių efektų, o spalvinėje gamoje dominuos žalia spalva – pagrindinis kalėdinės žaliaskarės atributas“, – sakė Telecentro vadovas Remigijus Šeris. „Šiuo bokšto apšvietimo projektu norime įsilieti į Vilniaus šventinę panoramą, suteikti jai daugiau vertikalumo, pakylėti iki dangaus“, – teigė jis.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduria tūkstančiai imigrantų, kurių pagalbos šauksmas – vos girdimas. Deja, Lietuvos teisinė sistema nepajėgi nubausti žmonių išnaudotojų – ikiteisminiai tyrimai dažnai nutraukiami, o už grotų atsiduria tik vienetai. Žmogaus teisių forumo diskusijoje buvo kalbama apie Lietuvoje gajų darbuotojų ir užsienio išnaudojimą.

Žmonės paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas apgulė prekybos centrus. Jei pavyko rasti vietą automobiliui sausakimšoje aikštelėje, vargas buvo iš jos išvažiuoti – aplink Vilniaus prekybos centrus nusidriekė didžiulės automobilių eilė. Parduotuvių viduje – minios žmonių. O štai kauniečiams Kalėdinis apsipirkimas apkarto – pusketvirto tūkstančio žmonių buvusių Kauno Akropolyje turėjo evakuotis – kilo gaisras.

Žmonės paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas apgulė prekybos centrus. Jei pavyko rasti vietą automobiliui sausakimšoje aikštelėje, vargas buvo iš jos išvažiuoti – aplink Vilniaus Prekybos centrus nusidriekė didžiulės automobilių eilė. Parduotuvių viduje – minios žmonių. O štai kauniečiams Kalėdinis apsipirkimas apkarto – pusketvirto tūkstančio žmonių buvusių Kauno Akropolyje turėjo evakuotis – kilo gaisras.

Naujuosius metus sutikti be fejerverkų, tokį pasiūlymą miestams ir žmonėms turi Lietuvos žaliųjų partija. Anot jų, Naujųjų naktį iššovus fejerverkus kietųjų dalelių koncentracija ore miestuose tą porą valandų padidėja iki 10 kartų ir tai kenkia ne tik žmonių sveikatai. Esą žūsta paukščiai, vietos sau neranda ir iš namų bėga augintiniai. Vilnius taip pat užsikrėtė žaliomis idėjomis miestiečiams – šiemet fejerverkų Katedros aikštėje neorganizuos.

Europos Komisijos pirmininkei prabilus apie visuotinę privalomų skiepų galimybę, ši mintis persikėlė ir į Lietuvos Seimą. Politikai vis garsiau kalba, kad jei ir toliau augs susirgimai, mirtys ir žmonės nesivakcinuos, tai juos gali būti bandoma prie skiepų kabinetų pakviesti privalomai. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Diskusija apie privalomus skiepus vyksta „Nematau čia problemos.

Šeštadienio popietę Lietuvos keliuose yra slidžių ruožų, o naktį eismo sąlygas sunkins rūkas ir plikledis, perspėja kelininkai. Kaip pranešė Eismo informacijos centras, Lietuvoje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios arba drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai beveik visoje šalyje išlieka padengti prispausto sniego sluoksniu, vietomis provėžoti, slidūs.

Šeštadienį kilęs gaisras Kauno „Akropolio“ prekybos centre lokalizuotas, šeštadienio vakarą patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).  18 valandą, gavus patvirtinimą, kad gaisras prekybos centre lokalizuotas bei į pastatą patekti saugu, atnaujinta Kauno „Akropolio“ veikla. „Gaisras lokalizuotas, degė ventiliatorius ant stogo, vietoje tikrinama, ar gaisras nėra išplitęs“, – BNS informavo PAGD situacijų koordinavimo skyriuje.

Praėjusią savaitę lyg cunamis užgriuvusi žinia, kad nuo 2022 metų bus privalu turėti naujo pavyzdžio pirmosios pagalbos rinkinį (vaistinėlę) ir už ją sumokėti apie 40 eurų, neturėtų labai gąsdinti vairuotojų. Ir nebūtina lyg akis išdegus skubėti pirkti naujo pavyzdžio vaistinėlių. Mat atliekant techninę apžiūrą (TA) vaistinėlės ar gesintuvo neturėjimas traktuojamas kaip nedidelis trūkumas ir tai netrukdo sėkmingai gauti TA pažymą.

Nors valdžia džiūgauja dėl augančių žmonių pajamų, eilės prie nemokamų maisto produktų netrumpėja. Paskutinį šių metų mėnesį paramos maistu ir higienos priemonėmis sulauks maždaug 189 tūkstančiai nepasiturinčiųjų. Tai kone 10 tūkstančių daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Manoma, kad kylant maisto, elektros, dujų kainoms, prašančiųjų paramos skaičius gali dar labiau šoktelėti. Eilė prie nemokamų maisto produktų Panevėžyje rikiuojasi nuo pat ryto. Savo davinio laukia ir devynių vaikų mama.

COVID-19 skiepų priešininkai manipuliuoja policijos įvykių suvestinėse pateikta informacija. Pamatę pranešimą, kad kur nors buvo rastas žmogaus kūnas, jie daro klaidingą išvadą, jog žmogus mirė nuo skiepo. Tokias manipuliacijas socialiniuose tinkluose palaiko dešimtys tūkstančių žmonių. Vis dėlto atsakingos institucijos Lietuvoje nėra fiksavusios nė vienos mirties, siejamos su vakcina. Internete pilna manipuliacijų įvairiomis temomis.

Fiksuojamos Baltarusiškų cigarečių kontrabandos mastai auga, šiemet jos sulaikymų traukiniuose būta tiek, kiek per pastaruosius septynerius metus sudėjus, rodo muitinės duomenys. „Bendra tendencija yra augimas. Jeigu pernai turėjome rekordinį augimą, tai dabar nuo to rekordinio augimo eina dar didėjimo kryptimi“, – šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) pristatydamas situaciją sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.

Vilniuje kylant nepasitenkinimui dėl dvigubai didesnių sąskaitų už šilumą nei prieš metus, politikai žeria kritiką Kainų reguliavimo tarybai. Liberalai ir konservatoriai pliekia energetikos regulavimo tarybą, kad ši atliekų deginimo jėgainei leidžia rinkti pinigus už tiekiamą šilumą, nors esą turėtų ją miestui atiduoti kone nemokamai. Reguliavimo taryba teisinasi, kad tokie jau yra įstatymai, o jei jie netinka, tegu seimūnai patys juos ir keičia.

Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų vienuolyno gyventojos, ne vieną dešimtmetį puoselėjusios kalėdaičių kepimo tradicijas, šiemet jų atsisakė ir parapijoms simbolinės duonos – plotkelių – nebegamino. Kai kurie dvasininkai kalėdaičius vežasi iš Lenkijos, tik Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas ir rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas liko ištikimas lietuviškai produkcijai, nes čia šventiniai paplotėliai gaminami pagal originalią receptūrą.

Iš Uosto direkcijos gautas dvi Danės upės krantines Klaipėda planuoja naudoti laivų švartavimui, sako savivaldybės atstovas. „Mes turime koncesininką, kuris valdo rekonstruotas Danės upės krantines, tai galbūt bandysime su koncesininku valdymą užtikrinti, galbūt savivaldybė skelbs konkursą ir krantinės bus išnuomotos“, – BNS teigė Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Demokratų gretos pildosi ne vienos partijos sąskaita, tačiau labiausiai kenčia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politikos ekspertės tikina, kad nors S. Skvernelio partijos startas sėkmingas, šauti šampano demokratai vis dar negali, o valstiečius raminantis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai sunerimti, nes pas S. Skvernelį perbėgantys partiečiai gali ...

Valstybinių miškų urėdija ir Lietuvos policija rengia bendrą akciją „Eglutė“. Policijos pareigūnų ir miškininkų ekipažai šeštadienį prevencinius veiksmus vykdys prie įvažiavimų į miškus – eglutės miško lankytojams bus dalijamos šalia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. „Visi gyvename švenčių laukimu, puošiame savo namus, tačiau kartu turime prisiminti ir tam tikras taisykles, kad šventes sutiktume jaukiai ir saugiai.

Seime – nauji siūlymai griauti medžioklės tvarką. Medžiotojai sunerimo, kad Lietuvoje medžioklė taps turtingų žemvaldžių privilegija ir nekontroliuojamomis žvėrių žudynėmis dėl pinigų. Tokie įtarimai medžiotojų būrelių nariams kilo dėl liberalo Eugenijaus Gentvilo parengtų Medžioklės įstatymo pataisų. Seimūnas ragina smulkinti medžioklės plotus, o jų šeimininkais galės tapti užsienio piliečiai ir įmonės. Seimūnas įrodinėja, esą mėgina išspręsti medžiotojų ir žemės savininkų barnius.

Lietuvoje žiemą namuose šąla apie pusė milijono lietuvių. Anot nevyriausybininkų, kas penktam lietuviui tiesiog trūksta pinigų daugiau pasišildyti. Drastiškai brangstant šildymui, dujoms, elektrai, valdantieji žada didesnes kompensacijas tik skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms. Visiems šviesų rytojų valdžia žada vėliau – po dešimties metų. Už europinius pinigus žada Lietuvą nusėti vėjo jėgainėmis, saulės elektrinėmis, renovuoti kone visus pastatus.

Praėjusią parą nustatyti 1633 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2738 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 20 tūkst. 705 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1325 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 129 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 12 tūkst. molekulinių (PGR) ir 5 tūkst.

Po trijų dienų pertraukos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai vėl fiksavo sieną iš Baltarusijos bandžiusius pažeisti neteisėtus migrantus. VSAT pranešimu, per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose į Lietuvą neleido patekti keturiems užsieniečiams. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių penktadienį nebuvo.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako savo veiklą siejantis su miestu ir negalvojantis apie politinę karjerą kokioje nors partijoje, taip pat ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio kuriamoje. „Ne, negalvoju. Tikrai negalvoju, nes ten yra jo sritis, jis tokį kelią pasirinkęs, o mano darbas yra miestas“, – paklaustas, ar galvotų apie savo indėlį S. Skvernelio buriamoje partijoje, sakė Kauno meras.

Visi esame įpratę prie jau įprasto šventinio kalėdinio pašto. Tačiau Lietuvos jūrų muziejuje parašytus laiškus Kalėdų seneliui šiemet pasiryžo nugabenti ruoniukai. Kalėdines dainas traukia jūrų liūtai, o gražių švenčių linki lietuviško kraujo turintys delfinai. Trimetė Lina rašo laišką Kalėdų seneliui. Mergaitės norai labai žemiški: „Jei neišpylei šampūno, neištepei sienų, tai būsi gera ir atneš man dovanas.“ Tada Lina laišką metą į dėžutę. O jį iš ten Kalėdų seneliui nugabens ruoniukai.

Aplinkosaugos aktyvistai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus reikalaudami nustoti remti taršų ūkininkavimą. Pasak aktyvistų, dėl ūkininkavimo pusė Lietuvos upių ir ežerų yra blogos būklės, vyksta dirvožemio erozija. Aplinkosaugininkai sako, kad jei politikai nepakeis žemės ūkio ir kaimo plėtros plano, Lietuvą ištiks žemės ūkio krizė. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad aplinkosauginių reikalavimų ir taip užtenka.

Įpusėjus adventui, žmonės prisipažįsta uolus pasninkavimas ar kitos senosios advento tradicijos grimzta užmarštin. Senjorai dalijasi senoviniais pasninkavimo receptais, bet pasninkauja jau tik vienas kitas. Tad panašu, kad uoliausiai dabar pasninkauja nebent sveikuoliai. Kunigai į beiskeičiančias tradicijas žvelgia liberaliai, mat pasaulis keičiasi, tad keičiasi ir advento papročiai.

Reikia kalbėti apie Ukrainos rėmimą ginkluote, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, grįžęs iš vizito Jungtinėse Valstijose. „Kalbėjome, žinoma, apie tai, ar reikėtų, pavyzdžiui, teikti Ukrainai paramą ginkluote. Vis dėlto aš manau, kad reikėtų. Nereikia kalbėti, kad užteks tik diplomatinių įrankių – visada norisi, bet savo veiksmus mes turime stiprinti“, – LRT penktadienio vakarą transliuotame interviu sakė ministras.

Penktadienį – liūdna žinia. Mirė žurnalistas Valentinas Mitė. Vyras ėjo 65-uosius savo gyvenimo metus. Šią liūdną žinią savo „Facebook“ paskyroje pranešė vyro sesuo, literatūloroge Donata Mitaitė. Žurnalistas, gimęs 1957 metais buvo Laisvosios Europos radijo (LER) Lietuvių tarnybos korespondentas, dirbo LRT radijuje.

Naujoji koronaviruso atmaina – omikron – jau Lietuvoje. Specialistai pabrėžia, kad ji daug labiau užkrečiama nei kitos viruso atmainos, o tai gali ateityje lemti ir mušamus dienos užsikrėtimų atvejų rekordus. Ir nors omikron atmaina nesergama daug sunkiau nei užsikrėtus kitais viruso variantais, ekspertai pažymi, kad naujoji atmaina vis tiek gali lemti ligoninių apgultį. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Lietuvoje oficialiai fiksuoti pirmieji omikron atmainos atvejai.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis surengė paskelbė, kad beveik visose miesto gimnazijose ir progimnazijose aptikta kokaino pėdsakų.  Maža to, rasta ir kitų narkotikų – heroino, amfetamino, ekstazi ženklų. Jų nebuvo tik pas pradinukus. Jau nuo ryto Alytaus mokyklose policijos pareigūnai su tarnybiniais šunimis atliko patikras patalpose.  Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas aiškina, kad narkotikų pėdsakų galima aptikti visur – ne tik mokyklose.

Pasaulyje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai, šalys griebiasi griežtesnių priemonių epidemiologinės situacijos suvaldymui. Italija viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kurioje įvesti nauji, papildomi reikalavimai iš ES ir trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, nepriklausomai, nuo to, ar šie yra pasiskiepiję, ar ne. Visi vykstantys į Italiją, prieš tai turi pasidaryti testą ir gauti neigiamą rezultatą.