Aktualijos

Statutinių pareigūnų reabilitacijai užtenka vienos iš trijų vidaus reikalų sistemoje esančių įstaigų, todėl perduodant „Dainavą“ ir „Pušyną“ norima atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) nebūdingų funkcijų, sako vidaus reikalų ministrė. „Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų“, – antradienį Seime sakė Agnė Bilotaitė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog antrąją šių metų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje situacija, lyginant su laikotarpiu prieš tai, išliko nepakitusi. Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 320 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių. Visą protrūkių žemėlapį galite rasti ČIA, rašoma pranešime spaudai.

Prorusiškų pažiūrų menininkai, šlovinantys Kremlių, neretai žvalgosi į lietuvius kaip į potencialią auditoriją. Pernai dainininkui Filipui Kirkorovui buvo užginta kelti koją į Lietuvą ir čia koncertuoti. O šiemet kitas kontroversiškas menininkas siekia pasipelnyti iš lietuvių žiūrovų. Tai baleto šokėjas Sergejus Poluninas, kuris taip garbina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad net išsitatuiravo jo veidą sau ant krūtinės.

Jau po kelių dienų Kauno ir Kauno rajono bendruomenės galės oficialiai prisistatyti kaip Europos kultūros sostinės gyventojai. Šimtai menininkų, atlikėjų, techninių specialistų, savanorių ir tiesiog kultūra degančių žmonių dėlioja paskutinius didžiojo „Kaunas 2022“ atidarymo akcentus – ir parengė atmintinę visiems, ketinantiems švęsti kartu. Sausio 22 dieną 19.30 val.

Susitikdamas su grupe tautiečių, pasivadinusių Lietuvos piliečių delegacija, Minsko režimas demonstruoja desperaciją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Manau, kad čia labiausiai pademonstruojama desperacija Baltarusijos režimo. (...) Režimas neturi su kuo bendrauti ir yra kampe“, – žurnalistams antradienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. Tiek jis, tiek premjerė Ingrida Šimonytė ragino minėto vizito nesureikšminti.

Antradienio popietę eismo sąlygas dalyje Lietuvos kelių sunkina plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija. 13 val. duomenimis, sudėtingiausios eismo sąlygos šiuo metu išlieka šiaurės rytų, rytų Lietuvoje bei Telšių, Kelmės, Radviliškio ir Jonavos rajonuose, kur pagrindinių ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos šlapios, vietomis su pažliugusio ar prispausto sniego provėžomis, slidžios. Telšių ir Zarasų rajonuose eismo sąlygas sunkina vietomis susiformavęs plikledis.

Pristačiusi naujausią informaciją apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) neslėpė, kad dalis pranešimų yra mažiau kasdieniai. Tokiais atvejais neretai šalutinio reiškinio tiesioginio ryšio neišeina nei patvirtinti, nei paneigti.   Kaip patvirtino VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ataskaitoje dėl Minske nutupdyto į Vilnių skridusio bendrovės „Ryanair“ lėktuvo fiksuoti šiurkštūs pažeidimai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Probėgšmais buvau supažindintas su ataskaita. Mano pirminis vertinimas yra toks, kad ataskaitoje yra nurodyti aiškūs ir šiurkštūs pažeidimai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Konfliktas su Kinija neprisidėjo prie užsienio įmonių noro investuoti Lietuvoje – tai garsiai jau pripažino ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. O būtent dabar Lietuvai verkiant reikia ne tik investicijų, bet ir darbo jėgos iš užsienio. Ekspertų teigimu, laikas pripažinti, kad vaikų mūsų šalyje gimsta per mažai ir niekaip neišsiversime be aukštos kvalifikacijos užsieniečių. O jie į Lietuvą važiuoti irgi nenori dėl biurokratinių kliūčių.

Lietuvoje rengiamasi steigti 12 naujų draustinių, kuriuose bus saugomi baliniai vėžliai ir kitos retos rūšys ir buveinės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. „Paskutinį kartą naujas gamtinis draustinis buvo įkurtas senokai – 2015 metais. Todėl po tokios pertraukos planuojame šiemet įsteigti net dvylika naujų draustinių“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Plėtrai dar turės pritarti Vyriausybė.

Panevėžio lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ – COVID-19 užsikrėtimų protrūkis. Šiuo metu serga net 14 pedagogų, 13 žmonių iš aptarnaujančio personalo bei 1 vaikas. Ugdymo įstaiga uždaryta. Kad „Vaikystės“ lopšelyje-darželyje koronaviruso protrūkis, naujienų portalui JP patvirtino ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.

Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojus naujoms COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė platesnį komentarą. Nuo pirmadienio keičiasi saviizoliacijos tvarka, renginiuose tampa privalomi respiratoriai, įsigalioja pokyčiai išduodant nedarbingumo pažymėjimus.

Po metų pertraukos Vilniuje vėl vyks tarptautinė knygų mugė, tačiau laikantis epidemiologinių reikalavimų dėl koronaviruso pandemijos, bus ribojamas lankytojų srautas, antradienį pranešė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Dėl COVID-19 pandemijos 2021-aisiais atšauktas renginys šiemet vyks vasario 24–27 dienomis, kaip įprasta, „Litexpo“ parodų rūmuose.

Nors prieš priimant sprendimą Seimo salėje virė aršios diskusijos, parlamentas antradienį pritarė, kad asmens dokumentuose rašant asmenvardžius galima naudoti W, X ir Q raides. Priėmus sprendimą Seimo salėje nuskambėjo plojimai. Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Teisės aktas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sako, kad diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau. Taip jos kalbėjo Seimui antradienį planuojant priimti įstatymą, numatantį originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.

Seimas pritarė, kad apkaltos keliu iš pareigų pašalinti asmenys – tarp jų ir Rolandas Paksas – galėtų grįžti į savo pareigas ir dalyvauti rinkimuose. Kad būtų įgyvendintas jau 11 metų galiojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas R. Pakso byloje, Seimas balsuos dar kartą.  Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos 74 str. pataisos, Seimas pritarimo stadijoje iš viso turi balsuoti du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Buvusio premjero, Seimo nario Sauliaus Skvernelio nuomone, valdant pandemiją yra per daug blaškomasi, o tai esą diskredituoja pandemijos valdymo strategiją. „Jeigu pradedame blaškytis nuomones keisti, atrodome labai liūdnai. Iš pradžių sukėlė lūkestį žmonėms, kad skiepas išgelbės mus visus, po to, kad antras skiepas padės, tada trečias, tada sako, kad tai nieko nereiškia ir turite tokias pačias saviizoliacijos sąlygas kaip ir nepasiskiepiję.

Prezidentūrai išreiškus abejones dėl galimybių paso ateities, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pastebi, kad Prezidentūra pastaruoju metu ne kartą yra sukritikavusi Vyriausybės sprendimus. Vis dėlto galimybių pasas, pasak premjerės, nėra ta priemonė, kurios nebūtų galima keisti. Kokie pokyčiai galimybių paso galėtų laukti, Vyriausybė pasklėbtų tuomet, kai sprendimai būtų priimti.

Seimas iš principo apsisprendė dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Tiesa, opozicijos atstovai nerimauja dėl to, koks bus merų vaidmuo ir kokias funkcijas jie vykdys, nes Konstitucijos pataisos to nenumato, o valdančiųjų vizija – dar neaiški.

Seimui antradienį planuojant svarstyti Apsaugos nuo smurto aplikoje įstatymą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiga, kad tai yra žingsnis link Stambulo konvencijos ratifikavimo. Į Seimą Stambulo konvencija turėtų grįžti tada, kai bus užtikrinta, kad jos ratifikavimas sulauks pakankamai balsų. Antradienį Seime bus svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.

Per metus Lietuvoje užfiksavus arti 7 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas konstatuojama, kad, lyginant su atliktų vakcinacijų skaičiumi, pranešamų negalavimų dažnis nėra didelis. Pagrindinės reakcijos į skiepą išliko tos pačios – skausmas dūrio vietoje, karščiavimas, tačiau neapsieita ir be kelių šimtų sunkesnių reakcijų. Be kita ko, sulaukta pranešimų ir apie blėstantį vakcinų poveikį.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Svarbu yra sukurti COVID-19 savityros sistemą, kuri galėtų veikti su greitaisiais antigeno testais, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ko gero, vienas iš tokių darbų, kuris nėra atliktas Lietuvoje, ir, ko gero, omikronui jo nepavyks atlikti, bet į ateitį tikrai vertėtų šitą darbą užsirašyti, tai yra sukurti COVID-19 savityros sistemą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Lietuvos pareigūnai antrą parą iš eilės nefiksavo bandymų neteisėtai patekti per sieną su Baltarusija, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Šeštadienį VSAT pareigūnai į šalį neįsileido 19 užsieniečių, penktadienį – keturių, ketvirtadienį – 18. Trečiadienį ir antradienį tokių bandymų irgi nefiksuota. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį įleistų užsieniečių nebuvo.

Galimybių pasas išsisėmė ir reikia ieškoti naujų pandemijos valdymo būdų, sako vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  „Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją.

Seimas antradienį balsuos dėl trijų Konstitucijos pakeitimų: tiesioginių merų rinkimų, kandidatavimo po apkaltos ir žemesnio 21-erių metų amžiaus cenzo kandidatavimui į Seimą. Dėl tiesioginių merų rinkimų ir per apkaltą iš pareigų pašalintų asmenų galimybės kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos, vyks pirmasis balsavimas dėl priėmimo. Tuo tarpu dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo nuo 25 iki 21 metų numatytas galutinis balsavimas – antrasis priėmimas.

Vyriausybė šią savaitę planuoja svarstyti gydymo įstaigų tinklo reformą.  Ji turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus. „Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtų pataisų aiškinamajame rašte.

Seimas balsuos, ar nuo 2023-ųjų lapkričio Lietuvoje uždrausti elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, jeigu jame būtų kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir skonį.  Taip norima sumažinti Lietuvoje populiarėjančių elektroninių cigarečių pardavimus.   Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma BNS sakė manantis, kad pataisos bus priimtos didele balsų persvara, bet yra nebaigta diskusija dėl jų įsigaliojimo datos.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siūloma liberalizuoti alkoholio prieinamumą.  Opozicijai pareikalavus Seimas praėjusią savaitę buvo padaręs pertrauką Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų svarstyme.  Grupė Seimo narių siūlo sumažinti alkoholio pirkėjų amžiaus ribą, bet tik silpniems svaigalams – nuo 18 metų leidžiant vartoti iki 15 proc. stiprumo gėrimus, o stipresnius – nuo 20 metų.

Nors specialistai turi vilties, kad naują susirgimų koronavirusu bangą sukėlęs omikronas galėtų sąlygoti pandemijos lūžį ir jos pabaigos pradžią, grėsmė dėl naujų viruso atmainų išlieka.

Popiežius Pranciškus kritikuoja žmones, kurie augina gyvūnus, tačiau gyvena be vaikų. Pasak jo, visuomenės sensta, o patys žmonės tampa mažiau žmogiški. Lietuvoje gyvūnų mylėtojų taip pat netrūksta, augintiniams netrūksta nei lepinimo, nei grožio procedūrų. O gimstamumo kreivė eina vis žemyn. Specialistai neguodžia: jei gyvensime vis geriau, vaikų visuomenėje bus tik mažiau. Į vieną gyvūnų aikštelę Panevėžyje žengia šuo Taira ir katinas Efka. Juos atveda šeimininkai Jūratė ir Laurynas.

Lietuvos šeimų sąjūdis pirmadienį pareiškė apgailestaujantis dėl „pavienių nepagarbių išsišokimų“, praėjusią savaitę per Laisvės gynėjų dienos minėjimą prie Seimo kalbant Laisvės premijos laureatei Bernadetai Mališkaitei.

Prieš 31 metus po sausio 13-osios nakties įvykių susibūrę Šiaulių muzikantai įrašė bendrą dainą. Ji tapo savotišku šių kruvinų įvykių himnu ir jau tris dešimtmečius skamba minint Laisvės gynėjų dieną. Kūrinio sumanytojai ir svariai prisidėję prie jo gimimo pasidalino, ką išgyveno tomis dienomis ir kaip buvo kuriama ši daina ir įrašai.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.

Nušvilpus premjerę ir Seimo pirmininkę ir užtemdę Sausio 13-osios aukų atminimą prie Seimo, mitinguotojai jau planuoja naują akciją. Jie Vasario 16 d. ketina rinktis prie Signatarų namų, kur kasmet savo kalbą sako Vytautas Landsbergis. Visuomenininkai kviečia rinktis ir tokių protesto akcijų nepalaikančius žmones. Pats Landsbergis šiandien net pakvietė karius savanorius ginti Lietuvos garbę ir nuo užpuoliko, ir nuo blioviko. Kaip reikės užtikrinti saugumą, jau galvoja Vilniaus policija.

Renginiuose, kino teatruose, koncertuose – jau nuo šiandien privalomi respiratoriai, tiesa, bažnyčiose išimtis – per mišias respiratorių dėvėti nereikia. Dalis renginių organizatoriai ir kino teatrai tokią tvarką deda į šuns dienas. O patekti į sales bandantys respiratorių neturintys žmonės piktinasi valdžios sprendimais ir prievolę dėvėti respiratorius vadina pasipinigavimu.

Nors imunizaciją įrodantys dokumentai jau toli gražu ne naujiena nei Lietuvoje, nei pasaulyje, gyventojams ne visuomet aišku, kada ir kokiomis sąlygomis jie gali juos išsiimti. Jų teigimu, trūksta informacijos, kuri paaiškintų kilusius nesklandumus ir neverstų žmonių pulti į paniką. Viena tokių gyventojų – neseniai koronavirusu persirgusi ir negalinti naudotis ES Skaitmeniniu COVID pažymėjimu vilnietė Ernesta.

Suterštas Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo parodė, kad susipriešinusi ne tik tauta, bet ir aukščiausio rango politikai. Bene didžiausias ambicijų karas vyksta tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos bei jos lyderio Gabrieliaus Landsbergio.

Popietę prasidėjęs gausus snygis, lydimas gūsingo vėjo, sukėlė tikrą chaosą keliuose. Avarijos pasipylė autostradoje Vilnius – Panevėžys, šalia Ukmergės. Ten apvirto vilkikas, kitoje avarijoje susidūrė du sunkvežimiai. O štai vien Panevėžio apskrityje suskaičiuota kelios dešimtys eismo įvykių. Nuo kelio slydo lengvieji automobiliai, autobusai su keleiviais. Lietuvos keliai šiandien virto tikra čiuožykla – eismo sąlygas temdė ne tik kone visą dieną siautėjusi pūga, bet ir susiformavęs plikledis.

Vienoje nedidelėje Lietuvos gyvenvietėje gimė mergytė, kurią pagimdė nepilnametė mergina. Kūdikio atėjimo į pasaulį aplinkybes tyrusi policija išsiaiškino, kad nepilnametę mergaitę išprievartavo jos kaimynas, o prie šio tyrimo paspartinimo prisidėjo ir laida „TV Pagalba“, pagrindiniam bylos įtariamajam atlikusi DNR tėvystės nustatymo testą.  Neeiline situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva.

Premjerei Ingridai Šimonytei kartojant, kad žmonėms neverta skųstis dėl šokiruojančių šildymo kainų, nes iš valdžios pusės padaryta viskas, kas įmanoma, socialdemokratai pirmadienį Seime užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą: siūlo taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, rašoma LSDP pranešime.

Pirmadienio vakarą kelyje būkite atidūs – kelionę namo gali apsunkinti vairuotojams ne itin palankios oro sąlygos. Dėl stipraus vėjo ir sniego sostinės gatvės tapo slidžios, sunkėja matomumas. Policija praneša sulaukianti vis daugiau pranešimų apie avarijas.  Vilniaus „Susisiekimo paslaugų“ atstovai įspėja, kad pavakare sostinės keliuose situacija itin sudėtinga, todėl vairuotojai raginami sėsti prie vairo tik esant būtinybei.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, mokestį mokėtų visi savininkai, tačiau jis būtų „simbolinio dydžio“. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ateityje bus tik daugiau panašių turto, ekologinių ir vartojimo mokesčių, kurie turėtų pakeisti darbo jėgos mokesčius.

Pirmadienį įsigaliojus reikalavimui renginiuose uždarose patalpose dėvėti respiratorius, gyventojai juos tiesiog ėmė šluoti iš parduotuvių ir vaistinių lentynų. Kai kur respiratorių neliko. Vis dėlto prekybininkai patikina, kad atsargų užtenka ir visi norintys jų įsigyti, dar gali tai padaryti. Respiratorių kainos svyruoja nuo 99 centų iki kelių eurų už vienetą, kaina priklauso nuo respiratoriaus kokybės.

NATO pirmadienį pasirašė susitarimą dėl kibernetinės paramos Ukrainai stiprinimo po didžiulės programišių atakos prieš Kijevą sustiprėjus nerimui, kad Rusija galimai planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį. Ukraina sekmadienį pareiškė turinti įrodymų, kad už didžiulės kibernetinės atakos, kuri paveikė svarbių Ukrainos vyriausybės agentūrų svetaines, slepiasi Maskva. Kremlius kaltinimus neigia.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių išvyko į Baltarusiją. Ši marga kompanija tikina siekianti atkurti Vilniaus ir Minsko santykius, statyti tiltus, o ne tvoras ir jie tai darys susitikdami su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, kitais pareigūnais. Politologai tikina, kad toks vizitas – aukso kasyklos Baltarusijos prapagandai ir pavojus Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Kauniečiai įpykę, mat jų namuose dažnai bėga juodas vanduo. Šleikštulį kelia įvairios nuosėdos, genda buitinė technika. Žmonės sako, papildomi įrenginiai ir be reikalo išleidžiamas vanduo išpučia sąskaitas. Tačiau įmonė teisinasi, kad situacija pagerės tik patobulinus vandenvietės įrenginius, o žmonėms pataria tikėtis kompensacijų. Kaunietė Kristina iš Lazdynėlių gatvės Šilainiuose rodo telefonu užfiksuotus vaizdus. Kriauklėje vanduo juodutėlis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė pripažino, jog esama nerimo dėl Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu.  Aušrinės Armonaitės teigimu, tikimasi, kad situacija bus deeskaluota.  „Daugiau apie įmonių planus, kad jos juos keičia, informacijos nėra.