Aktualijos

Popiežius Pranciškus suteikė palaiminimą Mindaugui Jonušui. Nors jo išplatintame pranešime teigiama, kad palaiminimas yra suteiktas už veiklą Ukrainos naudai, Apaštalinė nunciatūra Lietuvoje patikslino, kad nors palaiminimas tikras, apie veiklą Ukrainoje jame nėra užsimenama. Pranešime apie Mindaugui Jonušui suteiktą palaiminimą teigiama, kad jis skirtas už jo veiklą dėl Ukrainos ir jos žmonių.

Pirmadienio popietę Neries upėje ties Valų kaimu aptiktas jauno skenduolio kūnas irimo stadijoje. Vasario 4 dieną dingusio 15-mečio Mykolo Davidonio tėvai neturi jokių abejonių, kad rastas jų sūnus. Tačiau tai dar turi patvirtini ekspertai. Teisėsauga informuoja apie pradėtą dar vieną ikiteisminį tyrimą.

Penktadienį pranešta apie seniai matyto masto legioneliozės protrūkį Kauno apskrityje. Naujausiais duomenimis, ligoninėje yra gydoma 12 žmonių, dviejų iš jų būklė yra sunki. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas pranešė, kad balandžio 27–gegužės 2 dienomis gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste.

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas. Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja apie gegužės mėnesį šalies keliuose numatomas vykdyti tikslines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones. Pateikiame reidų grafiką: Gegužės 2–4 d.: – Privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė. – Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.

Vilniaus rajono meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius savivaldybės administracijos direktoriumi paskyrė buvusi susisiekimo viceministrą Vladislavą Kondratovičių. „Šiandien pasirašiau potvarkį, bus Vladislav Kondratovič“, – BNS antradienį sakė rajono meras.

Vilniaus mero atstove spaudai dirbs komunikacijos specialistė Dovilė Ibianskaitė, antradienį pranešė sostinės savivaldybė. „Džiaugiuosi grįžusi darbuotis atgal į savivaldybę – sukaupusi patirtį kituose darbuose, dabar galėsiu savo žiniomis prisidėti prie mylimo miesto komunikacijos. Dėkoju merui už parodytą pasitikėjimą ir tikiu, kad kartu su meru ir jo komanda pasieksime tik aukščiausius rezultatus“, – sakė D. Ibianskaitė.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymo kursus devintokams organizuojanti Lietuvos šaulių sąjunga papildomo finansavimo tam nėra gavusi, juos rengia iš savo perskirstytų resursų, susiduria su įvairiais iššūkiais, sako sąjungos pavaduotojas, jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patarėjas Ignas Gaižiūnas teigia, kad finansavimas buvo suderintas su Krašto apsaugos ministerija ir jis turėtų būti užtikrintas, kai tik jo prireiks.

Penktadalis šalies gyventojų į neigiamą pusę pakeitė nuomonę apie prezidentą Gitaną Nausėdą paaiškėjus, kad jis sovietmečio pabaigoje buvo įstojęs į Komunistų partiją, rodo BNS užsakymu balandį atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vykdytos apklausos duomenys rodo, kad į neigiamą pusę pakito 20,7 proc. Lietuvos gyventojų nuomonė. Nuomonės apie šalies vadovą nepakeitė 61,2 proc. apklaustųjų, nuomonę į teigiamą pusę – 3,3 proc.

Kauno apylinkės teismas antradienį turėtų skelbti sprendimą civilinėje byloje, kurioje Kultūros paveldo departamentas (KPD) iš Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo sūnaus bendrovės siekia prisiteisti žalą, padarytą rekonstruojant miesto vadovui priklausantį Kačiūniškės dvarą. KPD byloje yra pateikęs 34 tūkst.

Seimo valdybos nariai antradienį parlamente susitiks su naujai išrinktais merais aptarti aktualijų. Susitikimą inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. „Seimo vadovybė susitiks su naujai išrinktais merais ir aptars įstatymines savivaldos aktualijas“, – BNS nurodė Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė. Naujos savivaldybių tarybos bei merai buvo išrinkti ketverių metų kadencijai per kovą vykusius rinkimus.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį lankysis Vilniuje, su šalies aukščiausiais vadovais aptars aktualiausius klausimus, dalyvaus Lenkų kultūros namų Vilniuje priestato atidaryme. Su kaimyninės šalies premjeru Vyriausybėje susitiks premjerė Ingrida Šimonytė, vėliau Prezidentūroje numatytas jo susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Vokietijos kancleriu, sako, kad pavyko išspręsti ramybės nedavusį ginčą dėl vokiečių brigados Lietuvoje. Nausėda paaiškino, kad su Olafu Scholzu sutarė, jog vokiečiai savo karius į Lietuvą siųs, nors dar iki šiol Berlyno diplomatai ir politikai aiškino, kad mūsų šaliai priskirti kariai budės Vokietijoje. Dalis konservatorių jau sveikina Nausėdą su diplomatine pergale, bet ekspertai šampano šauti dar neskuba.

Antradienį baigia galioti Rusijos ir Baltarusijos pasienyje paskelbta nepaprastoji padėtis. Nepaprastoji padėtis Seimo sprendimu buvo pratęsta kovo mėnesį ir galioja iki antradienio 24 valandos. Tačiau, parlamentui antradienį įstatymu įteisinus migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu bei pataisoms įsigaliojant trečiadienį, apgręžimui pakaks toliau galiojančios ekstremaliosios situacijos.

Pirmadienį buvo pranešta žinia, kad Neryje buvo pastebėtas skenduolis. Atvykus gelbėjimo tarnyboms, asmuo buvo ištrauktas, o į įvykio vietą atskubėjo ir dingusio 15-mečio Mykolo tėvai. Vėlai vakare artimieji patvirtino, kad tai buvo Mykolo Davidonio, dingusio vasario 4 d., kūnas. Šia skaudžia žinia socialiniame tinkle pasidalijo Mykolo tėtis. „Pranešame, jog šiandien po beveik trijų mėnesių paieškų buvo rastas mūsų sūnaus Mykolo kūnas.

Viso pasaulio raganos sekmadienį šventė Valpurgijos naktį. Tai senos pagoniškos šventės, kuria buvo žadinamas tikrasis pavasaris, atgarsiai. Lietuvoje tokios šventės vieta mitais ir padavimais pagarsėjęs Šatrijos kalnas. Dauguma čia susirinkusių moterų save vadino raganomis, tad raganiškų linksmybių ir burtų čia netrūko. Magiškos Valpurgijos nakties ant Šatrijos kalno švęsti renkasi raganos ir šiaip magijos pasiilgę smalsuoliai.

Vieno Klaipėdos rajone esančio kaimo gyventojai labai sunerimo, kai rytais ėmė pastebėti, jog iš kiemų kažkas vagia jų paliktus batus, sandalus ir šlepetes. Žmonės pagalvojo, kad įsisuko koks šuo ar benamis. Įrengę namų apsaugos kameras negalėjo patikėti savo akimis, kai išvydo, kas vagia jų avalynę ir daiktus. Klaipėdos rajone Kalotėje gyvenanti Jolanta rodo savo kiemą. Ten pradėjo dėtis keisti dalykai.

Nors lietuviai kaip musės miršta nuo kardiovaskulinių ligų, štai Klaipėdos miesto poliklinikoje nėra nė vieno gydytojo kardiologo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad uostamiestyje susiklosčiusi unikali situacija. Pati poliklinika atkerta, kad tai – visos šalies problema. Dar prieš kurį laiką viešintas didelės gyvos žmonių eilės vaizdas prie Klaipėdos universiteto ligoninės filialo, teigiama, gali virsti realybe bet kuriame mieste.

Kovo 30 d. Jekaterinburge FSB sulaikė „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gerškovičių, jis apkaltintas valstybės paslapčių rinkimu. Prieš sulaikymą žurnalistas buvo sekamas. Manoma, kad jo sulaikymas prisidės prie Putino „mainų fondo“, kuris naudojamas siekiant užtikrinti suimtų Rusijos šnipų grąžinimą.

Per praėjusią parą nustatyta 16 naujų COVID-19 atvejų, du žmonės mirė, rodo pirmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 49,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,3 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė per 1,18 mln. žmonių.

Bandymas apiplėšti aukso parduotuvę vidury dienos baigėsi plėšiko išgąsčiu. Užfiksuota, kaip Vilniuje kaukėtas ir ginkluotas vagis apsidairęs persigalvoja ir pabėga. Pirmadienį gelbėjimo tarnyboms pranešta, kad Neryje rastas skenduolis. Tuo metu Ukrainoje rusų okupantai surengė dar viena ataką. Raketos skriejo į daugiabučius, mokyklas ir darželius – dešimtys sunkiai sužeistų žmonių Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Kol už lango saulę užtemdę sunkūs debesys, belieka mintimis nusikelti ten, kur šilta ir šviesu. Na, arba galima čiupti kelialapį ir atsikvėpti kurortuose, skelbiančiuose vasaros sezono pradžią. Atostogauti tokiu metu bus ne tik pigiau, bet ir išvengsite susidūrimo su miniomis poilsiautojų. O jei vis tik poilsiauti nuspręsite vasarą, jums pravers kelionių ekspertų patarimai, kaip sutaupyti ir gauti geriausius pasiūlymus.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Nors ypač pandemijos metu, kai buvo apsunkintas patekimas pas gydytojus, žmonės aktyviai ėmėsi savigydos būdų, medikai pastebi, kad toks noras ir dabar niekur nedingo. Ypač populiarus lietuvių įprotis – sveikatos ieškoti vartojant įvairius maisto papildus. Specialistų žinutė paprasta – apie tai būtina informuoti gydytoją, mat žalos gali būti daugiau nei naudos. Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys patikino, kad savarankiškas papildų vartojimas tam tikra prasme yra savigyda.

Pirmadienį įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, sudaręs galimybes pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus. „Įstatymas įsigalioja gegužės 1 dieną.

Paplitus vaizdams su Vilniaus Šeškinės mikrorajone siautėjančiais narkomanais, gyventojai ieško problemos sprendimo būdų. Policija tikina, kad problemą išspręs per du mėnesius. Visgi Vilnius – ne pirmasis miestas, susidūręs su narkomanų antplūdžiu mieste. Norvegijos uostamiestyje Bergene situacija su asmenų, vartojančių narkotikus, paplitimu buvo panaši, ją sprendė tiek pareigūnai, tiek nepatenkinti gyventojai.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti aštuoni neteisėti migrantai, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 45 kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 31 migranto. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 915 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Kinijos ambasadorius pareiškė, kad Lietuva ir kitos postsovietinės šalys neturi tarptautinio statuso, ir taip suabejojo valstybių nepriklausomybe. Rimvydas Valatka to leptelėjimu nelaiko, o Linas Linkevičius tikina, jog Kinijos tikslas – skaldyti Europą.  Apie tai, kaip šį akibrokštą atlaikysime, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka ir ambasadorius specialiesiems pavedimams Linas Linkevičius.

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame. O blogas emocijas ypač išgyvena jauni, mažai uždirbantys žmonės ir nevedę vyrai, taip pat netekėjusios moterys.

Beveik 60 metų Kaune pragyvenęs Rusijos pilietybę turintis armėnas sulaukė Migracijos departamento kirčio. Departamento valdininkai armėnui panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Lemtingu tapo klausimas – kam priklauso Krymas. Pensininkas sako ne taip supratęs kontekstą ir atsakęs, kad Krymas priklauso Rusijai. Šeima baiminasi, kad senolis dabar bus ištremtas į Rusiją, kur neturi nei kur gyventi, nei kas juo pasirūpins. Teisybės jie ieško Lietuvos teisme.

Rusija šiandien kariauja taip pat, kaip ir Antrajame pasauliniame kare, nes mano, kad toks kariavimo būdas – pats geriausias. Dešimtmečius nesikeičianti Rusijos karo taktika leido numanyti, kaip jie veršis į Ukrainą, ką ir kada naudos, ko sieks. Tiesa, Ukraina taip pat kariauja „sovietinio stiliaus“ karą, todėl šiandien mūšio laukuose matome besigrumiančias dvi sovietinio paveldo armijas.

Per metus pilietinio pasipriešinimo kursą išlaikė 3000 žmonių. Specialistai sutaria – tai yra per mažai. Kaip ruošti piliečius krizės atveju idėjų yra įvairių: vieni siūlo įvesti privalomą šauktinių kariuomenę, kiti atsakomybę permeta Šaulių sąjungai. Kilus karui kiekvienas pilietis turėtų atlikti tam tikrą funkciją. Tai – pilietinis pasipriešinimas. Kad civiliai galėtų teikti pagalbą kariuomenei, jie turi įgauti žinių ir praeiti specialius mokymus.

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmonos Almos Adamkienės būklė po insulto išlieka sunki, bet stabili, ji tebegydoma reanimacijoje, pirmadienį pranešė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos. „Per paskutinę parą ponios Almos Adamkienės būklė nepakito – tebėra stabili, tačiau sunki. Ponia Alma toliau gydoma ir prižiūrima Santaros klinikų medikų“, – teigiama klinikų pranešime.

Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvoje vykusio referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir minint 19 metų narystės sukaktį šalies vadovai teigia, kad tai pats sėkmingiausias Lietuvos politinis ir ekonominis sprendimas. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šiandien galime dar kartą pasidžiaugti Lietuvos buvimo Europos šeimoje nauda ir privalumais. „Tai – kartu priimami sprendimai, paremti bendromis demokratinėmis vertybėmis, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių principais.

Jungtinių Tautų tyrimas atskleidžia, kad Lietuva yra laimingiausių pasaulio šalių 20-tuke: tautiečiai panašiai tokie pat laimingi kaip vokiečiai, belgai, o prancūzus netgi pralenkėme. Toks rezultatas verčia sociologus kelti antakius, mat ankstesniame šalių laimės indekso tyrime prieš šešis metus, Lietuva buvo net 30 pozicijų žemiau.

Pastebėjote viename kamuolyje besirangančius žalčius – pasistenkite nesiartinti prie linksmai nusiteikusio gyvių kamuolio, kitaip, kaip aiškina gamtininkai, sudrumsite, kaip tik dabar vykstančias žalčių vestuves. Po tokių vestuvių prabėgus keliems mėnesiams, maždaug liepą, žalčiai susilauks palikuonių. Lietuvoje gyvena dvi žalčių rūšys, viena – kaip tik minima pasakoje „Eglė žalčių karalienė“, itin reta ir dauginasi kitaip, nei geltonskruosčiai, dažniausiai mūsų sutinkami žalčiai.

„Galima sakyti, kad esu širdies elektrikas, darau operacijas, kai, liaudiškai sakant, širdyje viskas trumpina“, – taip savo mylimą darbą trumpai apibūdina intervencinis kardiologas-elektrofiziologas Justinas Bacevičius. Jo įsitikinimu, dėmesys kiekvienam pacientui ir tinkamas žodis yra svarbesnis už bet kokį naują kateterį ar skalpelį. Pašnekovas apibūdina, kad jo profesija – intervencinis kardiologas – yra kažkas per vidurį tarp terapinio darbo ir chirurgijos.

Lietuvoje ne tik sparčiai gausėja žmonių, turinčių įvairiausių laivų, bet ir ilgėja vidaus vandens keliai, o dėl naujų technologijų juose drąsiau plaukti gali ir pradedantieji plaukiotojai. Tokiomis džiugiomis naujienomis prasideda šių metų laivybos sezonas Lietuvoje. Norintiems plaukioti dėl taikomo kuro akcizo teks labiau patuštinti kišenes, brangs ir bilietai keleiviams.

Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santuokos drama, konfliktai ir toliau viešai aptarinėjami tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje. Psichoterapeutė Daiva Babilevičienė atskleidė, kaip poros santykiai ir konfliktai veikia abi puses. Kartais santykiai perauga į toksiškus, o tai gali labai blogai paveikti žmones. Psichoterapeutė kalbėjo apie trauminio ir autentiško ryšio tarp partnerių skirtumus.

Kitą sekmadienį bus švenčiama Motinos diena, tačiau ne visos mamos šią šventę ištveria lengvai. Psichologas Andrius Kaluginas sako, kad motinos netekusios savo vaiko netekties skausmą nešiojasi amžinai ir Motinos diena vėl sužadina begalinį sielvartą.  „Kiek aš esu šnekėjęs su tokiomis mamomis, įvairia pergyvena, įvairios nuotaikos, bet dažniausiai yra liūdesys, kadangi tokia diena, tai natūralu, kad sužadina tą išgyventą, begalinį sielvartą dėl netekties.

Umanėje ukrainiečiai atsisveikina su rusų okupantų raketų nužudytais artimaisiais ir pažįstamais. Palydėti jų į paskutinę kelionę atvyko šimtai žmonių. Zelenskis žada, kad visi, atsakingi už šią ataką, atsakys, o okupantai tęsia savo terorą – paleido dronus į Donecko kaime stovėjusį namą ir sužeidė du žmones, tarp jų – ir vaiką. Į dienos šviesą išlindo ir įrodymai, kad Kremliaus ruporo Peskovo sūnus išties visai netarnavo Ukrainoje, nors tai jo tėvas bando įrodyti jau ne pirmą savaitę.

Seimas neseniai įtvirtino migrantų apgręžimo politiką Lietuvos pasienyje įstatymo lygmeniu, iki šiol ši praktika buvo vykdoma pagal vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymą. Praktika rodo, kad mūsų valstybė įsileidžia sieną nelegaliai kertančius Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet kitų šalių gyventojai yra apsukami atgal į Baltarusiją, nors bendras srautas šiuo metu nėra didelis, o Lietuva yra pasistačiusi fizinį barjerą.

Bideno administracija tyliai ruošiasi galimai Ukrainos nesėkmei. Pasak šaltinių, jei laukiama kontrataka  nepateisins lūkesčių, JAV prezidentą gali užgriūti kritika šalyje ir  užsienyje.

Karas Ukrainoje neatpažįstamai pakeitė ne tik regiono, bet ir viso pasaulio politikos tėkmę. Ukrainos kaimynystėje esanti Lenkija ilgus metus kartojo apie Rusijos imperialistines užmačias ir grėsmę ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir viso žemyno saugumui. Vytauto Didžiojo (VDU) docentas Andrzejus Pukszto sako, kad nors Lenkijai tai ir liūdna proga girtis, kad buvo teisi, tai ir istorinis šansas padidinti savo įtaką tarptautinės politikos arenoje. O tai tiesiogiai paliestų ir Lietuvą.

Rajonų ligoninių vadovai skambina pavojaus varpais – trūksta kai kurių sričių medikų, o esančių didelė dalis tuoj iškeliaus į pensiją. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad tai yra ir pačių gydymo įstaigų vadovų kaltė. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Valstybės pažadas, kad pas šeimos gydytoją pateksi per savaitę, o pas specialistą per mėnesį kol kas ir lieka pažadu. „Šiaip galėtų greičiau.

Deklaruodama siekius pagerinti pacientų gyvenimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastaruoju metu paruošė ne vieną naujovę. Gyventojai jas pirmiausia pajaus apsilankę pas šeimos gydytoją. Dalis jų jau įsigaliojo, kitos dar laukia. Portalas tv3.lt primena apie SAM neseniai įgyvendintus ir dar būsimus pokyčius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija susirūpino maistą švaistančiais tautiečiais ir siūlo prekybininkams pardavinėti miltus, kruopas ir kitus produktus, kurie ženklinami žyma „geriausias iki“, pasibaigus nurodytam terminui. Taip ministerija tikisi, kad žmonės sutaupys pinigų, o ir tūkstančiai tonų maisto keliaus ne į sąvartynus, o į žmonių skrandžius. Nevyriausybininkai tokį siūlymą kritikuoja ir atšauna, kad daugiausia lietuviai iššvaisto vaisių ir daržovių, pieno ir mėsos produktų.