Aktualijos

Šeštadienį fiksavus rekordinį naujų susirgimų COVID-19 skaičių situacija kai kuriose savivaldybėse darosi kritinė – čia naujų atvejų rodiklis jau artėja prie 2 tūkst. Raudonajai zonai priklausančių savivaldybių šalyje jau teliko mažiau nei trečdalis. Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Per parą mirė devyni vyresni nei 70-ies metų žmonės, aštuoni vyresni nei 80-ies, du, kuriems buvo per 90-imt ir po vieną vyresnį nei 50-ies ir 60-ies metų žmogų. Pilnai pasiskiepiję iš jų buvo po vieną vyresnį nei 80-ies ir 90-ies metų žmogų.

Praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos patekti bandė 84 migrantai, nė vienas nebuvo įleistas, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migrantai iš Baltarusijos į šalį patekti bandė ties Ignalinos, Šalčininkų, Varėnos ir Lazdijų rajonais. Per pastarąjį į Vakarų Europą kaip ir ankstesnėmis dienomis bandė patekti didžioji dalis tokių migrantų.  Ankstesnėmis paromis šią savaitę daugiausia taip pat buvo fiksuojama po kelias dešimtis tokių bandymų.

Valdantieji susiruošė griauti praeitoje Seimo kadencijoje valstiečių įvestą reikalavimą amžinai šaldyti žmogaus embrionus, likusius po pagalbinio apvaisinimo. Jie sieks, kad lytinių ląstelių donorais galėtų tapti nepilnamečiai su tėvų sutikimu. Tokiais valdančiųjų planais piktinasi valstiečiai, kurie sako, kad naujoji valdžia specialiai velia valstybę į vertybinius karus, neva taip norėdami nuslėpti kitas valstybės problemas.

Antrus metus iš eilės šeimos gali rinktis alternatyvų vaikų mokymosi būdą – tėvams suteikiama galimybė ugdyti vaikus namuose. Tiesa, reikia atitikti tam tikrus griežtus kriterijus, kuriuos toli gražu ne visos šeimos išpildo. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta kaunietė Kristina, pati ugdanti vaikus teigia, kad tokį sprendimą jos šeima pasirinko, nes „netiko mokyklos sistema“, kadangi joje nėra individualizuojamas mokymo procesas.

Sostinės senjorai minėjo pagyvenusių žmonių dieną. Ne tik šokiai skambant šiuolaikinei muzikai, dainos, bet ir užkrečiantis pavyzdys, kaip smagiai ir produktyviai galima leisti užtarnautas poilsio dienas senatvėje.  Pagyvenusių žmonių dienos proga Vilniaus senjorų avilio moterys sukūrė šokį ir darganotą rudens dieną pakvietė visus prisijungti. O tokio judesio šioms damoms, matyt, galėtų pavydėti ir daugybė jaunesnių žmonių. Jokio tingulio ar per dienų dienas sėdėjimo namuose.

Pirmą spalio penktadienį pasaulis švenčia šypsenos dieną. Netradiciniu reidu šį rytą kelių policija stebino beveik dešimties Lietuvos miestų vairuotojus. Sustabdyti reido metu vairuotojai ir išsigąsdavo, ir nustebdavo, tačiau sužinoję kodėl buvo stabdomi – kelionę tęsė su plačia šypsena.    Ne vienam vairuotojui šis apniukęs pirmasis spalio rytas prasidėjo kitaip. Beveik 10 Lietuvos miestų policija surengė reidą kuriame tikrino vairuotojų blaivumą.

Sveikatos apsaugą purto naujas pinigų švaistymo, ar net korupcijos skandalas. Arūno Dulkio vadovaujama ministerija sumokėjo 10 tūkst. eurų už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo Arūno Dulkio patarėjas Edgaras Kulikauskas, internete geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu. Buvęs ministras Aurelijus Veryga piktinasi, kad Dulkio ministerija taško tūkstančius abejotinoms laidoms, kai tą patį ir už dyką mielai padarytų kiti kūrėjai.

Kol epidemiologinė situacija Lietuvoje kaista ir pandemijos valdymui yra priimamos griežtesnės priemonės, Skandinavijos šalys, regis, gyvena laisviau. Trečiadienį Švedija atšaukė visus pandemijos valdymo ribojimus, nebeliko jokių suvaržymų restoranams, koncertams, varžyboms ir kitoms veikloms. Tuopat metu Italija išgyvena kitokį laikotarpį – ribojimai nuo spalio vidurio čia tik labiau griežtinami.

Kaune keistai gatvėje besielgusiai moteriai aplinkiniai iškvietė medikus, tačiau juos išvydusi, moteris iš pradžių juos puolė, o vėliau spruko per pievą ir prasmego keturių metrų gylio nuotekų šulinyje. Liudininkai pasakojo, kad kalbinant moterį, ji šnekėjo dviem kalbomis – pusiau angliškai, pusiau lietuviškai. Ją ištraukti pavyko tik ugniagesiams, panaudojus specialią aukštalipių įrangą.  Palemono gatvės pradžioje sujudimas – ugniagesiai palinkę prie šulinio pievoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl lėtų senjorų skiepijimo tempų, didelių užsikrėtimų skaičių ir mirčių kaltę verčia premjerei Ingridai Šimonytei ir ministrui Arūnui Dulkiui. Prezidentūra tvirtina, kad ne tik delta atmaina, bet ir ultra lėta skiepų politika privedė Lietuvą prie tokios prastos situacijos – didžiausių atvejų rodiklio visoje Europos Sąjungoje ir mirčių skaičiaus.

Panašu, kad Danijos princesė užkariavo ne tik pačių danų, bet ir Vilniaus darželinukų širdis. Lankantis viename Vilniaus darželių vaikai princesei puolė į glėbį ir vos neišvertė jos iš kojų. Gerbėjų jai netrūko lankantis ir Senatorių pasaže, kuriame su gėlių puokšte prie jos netikėtai priėjo keturmetė.

Šalies vadovai penktadienį reiškia užuojautą dėl Kovo 11-osios akto signataro Vytauto Kolesnikovo mirties. „Lietuva neteko atsidavusio savo valstybei menininko, kultūros žmogaus, kuris buvo vienas pirmųjų Atgimimo šauklių Alytuje, įsteigęs Alytuje Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Visą gyvenimą – kūrybinėje ir politinėje, pedagoginėje ir paveldosaugos veikloje V. Kolesnikovui rūpėjo Lietuvos ateitis“, – užuojautoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Neįtikėtina istorija iš pajūrio. Uostamiesčio medikai negalėjo patikėti tuo, ką mato nuotraukoje, kai peršvietė vyrą besiskundžiantį pilvo skausmais. Paciento skrandyje gulėjo daugybė varžtų, vinių ir medvaržčių. Ištraukę juos ir pasvėrę, chirurgai nustatė, kad pajūrio gyventojas prarijęs skrandyje nešiojosi kilogramą metalo. Varžtus jis tikino pradėjęs valgyti, kai metė gerti. Taip neva norėjo kompensuoti alkoholio trūkumą gyvenime.  Kilogramas vinių, varžtų, veržlių ir medvaržčių.

Penktadienį Vyriausybės sprendimu buvo grąžintas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir tai susilaukė nemažai opozicijos kritikos, jog tokiu sprendimu praktiškai buvo įvestas karantinas. Tačiau premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė ramina, kad karantino paskelbimo niekas nenori, bet prakalbo apie privalomą nuotolinį darbą kai kuriems gyventojams.

COVID-19 situacija Lietuvoje darosi vis rimtesnė, o pats virusas neaplenkia ir šalies mokyklų. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, izoliacijoje jau yra šiek tiek virš 5 tūkstančių vaikų, tačiau ministerijos prioritetas yra kaip įmanoma ilgiau išvengti nuotolinio ugdymo. Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo savaitės pradžios girdime baisius faktus, kad esą švietimo įstaigose jau yra 300 protrūkių.

Praėjusią savaitę žinia apie Ruklos pabėgėlių priėmimo (RPPC) centre gyvenusio sergančio migrantų vaiko mirtį atvėrė gilią žaizdą. Mirus berniukui paaiškėjo, kad didžioji dalis migrantų priklauso pažeidžiamoms grupėms ir todėl, anot Žmogaus komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, „privalome skirti papildomo dėmesio identifikuojant Lietuvoje esančių migrantų specialiuosius poreikius ir užtikrinant medicininę priežiūrą“. Žmogaus teises stebintys ekspertai čia ir vėl įgel...

Nuo pirmadienio, spalio 4 d., iš žalios į raudoną zoną perkeliama kaimyninė Lenkija. Epidemiologinė padėtis pablogėjo ir Liuksemburge – iš geltonos zonos Liuksemburgas patenka į raudoną zoną. Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją. Taip pat Malta nuo ateinančios savaitės bus priskiriama nebe geltonai, o žaliai zonai.  Šią savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai nepasikeitė.

Penktadienio vakarą Lietuvą apskriejo žinia. 88-erių profesorius Vytautas Landsbergis atsidūrė ligoninėje. Apie profesoriaus būklę naujienų portalui tv3.lt daugiau papasakojo jo sūnus rašytojas Vytautas V. Landsbergis. „Jis šiuo metu yra ligoninėje, bet nieko ypatingo, daugiau pastiprinimas, reikia pribaigti tokią bakteriją antibiotikais, tai sutarėme palaikyti ligoninėje. Čia jo problemos ir tokios bėdos, kurios reguliariai [būna], turi labai prisižiūrėti.

Sėkmingos senjorų vakcinacijos klausimas visada buvo, yra ir bus Ministerijos dėmesio centre. Nuo pat vakcinacijos pradžios vakcinų prieinamumui užtikrinti pasitelkta daug priemonių – aiškinančių, skatinančių, motyvuojančių garbaus amžiaus žmones gauti savo vakciną. Šios dienos statistikos duomenimis, Lietuvoje jau paskiepyta 69 proc. senjorų 75 metų ir vyresnio amžiaus, tačiau to nepakanka.

Ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau beveik tris savaites. Nors jie turėjo paskatinti gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19 ir padėti gerinti sergamumo rodiklius, kyla klausimas, ar priemonė pasiekė savo. Nuo rugsėjo 13-osios paskiepyti beveik du procentai gyventojų, o užsikrėtimų kreivė toliau stiebiasi – per dieną užfiksuojami beveik du tūkstančiai naujų atvejų.

Penktadienį pranešta, kad per praėjusią parą buvo patvirtinti 1970 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pasidalino skaičiavimais, kiek iš šių užsikrėtimų galėtų būti priskiriami pasiskiepijusiems asmenims. Pasak mokslininko, jei visi gyventojai būtų pasiskiepiję, epidemiologinė situacija šalyje gerokai skirtųsi. Pasak mokslininko, iš beveik dviejų tūkstančių naujų užsikrėtimų, didžioji dalis jų turėtų būti priskiriami nepasiskiepijusiems asmenims.

Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ privalo sumokėti beveik 18,8 mln. eurų skolą už Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą. Lėšas įmonė turi pervesti dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“, galutinai nutarė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 29 dieną atmetė „Achemos“ skundą ir paliko galioti Apeliacinio teismo ir Kauno apygardos teismo 2015-2016 metais priimtas nutartis. Teismai nurodė  „Achemai“ sumokėti bendrą 18,759 mln.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama geriau informuoti visuomenę apie COVID-19 pandemiją, vakcinaciją ir medikų darbą pandemijos metu informacijos sklaidai pasitelkia įvairias žiniasklaidos priemones ir už šias viešinimo paslaugas yra mokama.

Dviračių ir pėsčiųjų takams Vilniuje bus skirti papildomi 2 mln. eurų, tai leis įrengti 10 kilometrų takų daugiau, nei planuota, penktadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Metų pradžioje savivaldybė buvo numačiusi nutiesti ir sutvarkyti 26 kilometrų pėsčiųjų ir 14 kilometrų dviračių takų, tad skyrus papildomus pinigus, prisidės dar 10 papildomų kilometrų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad situaciją dėl Sveikatos apsaugos ministerijos pirktos „Kitokių pasikalbėjimų“ laidos vertins gavusi paaiškinimus. „Aš tikrai nežinau šios istorijos detalių, esu paprašiusi pateikti man paaiškinimus. Kai gausiu paaiškinimus, tuomet tai ir vertinsiu“, – LRT penktadienį sakė premjerė.

Kariams Afganistane pagelbėję vertėjai ir jų šeimos, jau užsitikrinę politinį prieglobstį Lietuvoje, turi įgyti geras sąlygas likti gyventi ir dirbti mūsų šalyje. Lietuva taip pat turėtų atverti duris mūsų ar sąjungininkų NATO pajėgoms padėjusiems afganistaniečiams, kurie dėl prieglobsčio ir pagalbos jau kreipėsi papildomai ar dar kreipsis ateityje, – sako Raseiniuose šiandien apsilankęs europarlamentaras, Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Afganistanu vadovas Petras Auštrevičius.

Iš Lietuvos savo noru jau išvyko arba buvo išsiųsti 176 neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją atvykę migrantai. Šią savaitę Lietuvoje lankėsi Irako ambasados delegacija – sekretorius Aimanas Dhaifas Abdulmajedas, sekretorius Taisiras Muwafaqas Ibrahimas ir sekretorius Sherzadas Ahmedas Mohammedas. Per kelias dienas Irako diplomatai padėjo sutvarkyti dar 63 migrantams grįžti į tėvynę reikalingus kelionės dokumentus ir formalumus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nemananti, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys turėtų prisiimti atsakomybę už koronaviruso pandemijos valdymą. Pasak jos, yra daugiau priežasčių, kodėl nepavyko pasiekti norimų vakcinacijos rezultatų. „Tikrai nematau priežasčių tam. Čia mes galime tą atsakomybę kildinti ir kabinti ant ko norime, todėl, kad įvairūs politikai įvairiu metu skleidė įvairias žinutes“, – LRT penktadienį sakė premjerė, paklausta, ar ministras turėtų prisiimti atsakomybę.

Rugsėjo 13 dieną įsigaliojus ribojimams neskiepytiems ir neturintiems galimybių paso asmenims daugelis ieško išeičių, kaip juos apeiti. Vieni ieško paslaugų neturintiems imunizaciją įrodančio dokumento, kiti – bando nusipirkti galimybių pasus. Medicinos darbuotojams pastaroji tendencija kelia nerimą, nes skiepų klastojimo atvejų daugėja. Policija informuoja sukčiaujančius – gresia baudos, areštas, laisvės atėmimo bausmė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlanti didinti kompensacijų už šildymą gavėją ratą, nesiūlo keisti būsto ploto normatyvų, taikomų kompensacijoms skaičiuoti. „Socialinė parama neturi tapti (prieinama – BNS) visiems. Turi būti tam tikros ribos“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Iš savivaldybių suteiktų patalpų iškelti visi migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Dėkoju savivaldybėms, vietos bendruomenėms, savanoriams už bendradarbiavimą, supratimą  ir susitelkimą. Susidūrę su neteisėtos migracijos krize turėjome skubiai ieškoti sprendimų, kur neteisėtai atvykę asmenys galės gyventi“, – pranešime teigė ministrė Agnė Bilotaitė.

Paprašyta įvardinti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė juos skiria į dvi atšakas – trumpąjį ir ilgąjį laikotarpį. Pirmuoju atveju Lietuva, jos teigimu, turi susikoncentruoti į klausimus, susijusius su Rytų kaimynėmis, antruoju – ir toliau kryptingai judėti į Vakarus.

Pasienyje apsauga nuo iš Baltarusijos atvykstančių neteisėtų migrantų besirūpinantis šauktinis pasakoja apie, jo teigimu, baisias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vyras pasakoja, kad teko gyventi ir palapinėse be šildymo, o pjaunančios vielos tiesimui pasienyje dirbantieji negauna reikiamų priemonių, todėl rizikuoja susižeisti. Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė teigia šauktinius aprūpinanti visomis būtinomis priemonėmis ir užtikrinanti jų saugumą.

Epidemiologinei situacija ir toliau prastėja – kiekvieną parą miršta dviženkliai skaičiai žmonių, suserga – beveik du tūkstančių šalies gyventojų. Tai yra rimta problema, todėl didelį nerimą ekspertams kelia senjorai ir sulėtėję vakcinavimo tempai. Vakcinos, anot ekspertų, vienintelis būdas palengvinti esamą situaciją. Skaičiuojama, kad jos išgelbėjo arti dviejų tūkstančių gyvybių. Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda aptarti šiuos klausimus susitiko su Sveikatos ekspertų taryba.

Į dienos šviesą išlindus, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galimai sumokėjo 12 tūkst. eurų už tai, kad pokalbių laidoje pasirodytų ministro visuomeninis patarėjas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pakomentavo situaciją. Ministras tvirtino, kad lėšos atiteko laidos kūrėjams laikantis viešųjų pirkimų tvarkos, o joje dalyvavęs ministro visuomeninis patarėjas, dar žinomas Ciniško chirurgo vardu, atlygio negavo.

Sostinėje viešinti Danijos kronprincesė Mary sako, kad Lietuvą ir Daniją sieja stiprus ryšys ir abipusė pagarba, tai yra pamatas ateities santykių plėtojimui, siekiant kartu pasitikti bendrus iššūkius. „Kartu minėti mūsų šalių diplomatinių santykių šimtmetį yra kažkas unikalaus ir suteikia mums pamatą kartu glaudžiai bendradarbiauti ir ateityje, pasitinkant bendrus iššūkius“, – penktadienį Vilniaus universiteto Didžiajame kieme žurnalistams sakė Danijos sosto įpėdinio sutuoktinė.

Norint sumažinti sunkiai sergančių COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse ekspertai tikina, kad pirmiausia reikia pilnai vakcinuoti senjorus. Deja, remiantis Lietuvos ir užsienio ekspertų patirtimi, konstatuota, kad tarp nepasiskiepijusių senjorų vyrauja požiūris, jog jiems ir taip liko nebedaug gyventi, todėl skiepytis neverta, arba vyrauja tvirta nuomonė, suformuota skeptiško vakcinų atžvilgiu požiūrio.

 Mirė kovo 11-osios signataras, tapytojas Vytautas Kolesnikovas, dėl jo mirties užuojautą reiškia savo ir Seimo vardu reiškia parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės idėjos Vytautui Kolesnikovui buvo artimos nuo pat vaikystės.

Pasklidus žiniai, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sumokėjo 12 tūkst. eurų už tai, kad „Kitokių pasikalbėjimų“ laidoje pasirodytų sveikatos apsaugos ministro visuomeninis patarėjas Edgaras Kulikauskas, jis pats socialiniame tinkle teigė, kad jokių pinigų negavo. „Nespėjau išlįst iš operacinės, kai teko prisėsti. Net iš kelių žmonių vienu metu gavau screenshotus apie SAM sutartį su „KP“. Portalai ėmė kepti straipsnius ir piltis komentarai su #12k hashtag.

Energetikos ministerija svarsto idėją mokėti kompensacijas namų ūkiams, jei jų sąskaitos už elektrą, dujas, šildymą ir galbūt vandenį viršys 15 proc. jų pajamų.  Viceministrė Inga Žilienė teigia, jog tam ketinama nustatyti energetinio skurdo lygį – jis galėtų siekti 15 proc. namų ūkio pajamų, išleidžiamų energetikos ištekliams.  „Jeigu namų ūkis išleidžia 15 proc.

Į Nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja daugiau kaip 30 kūrėjų, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. Kultūros ir meno įstaigos, asociacijos ir organizacijos Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai pateikė svarstyti 31 kandidatą.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad penktadienį grįžta griežtesnės pandemijos valdymo priemonės. Nuo penktadienio kaukės uždarose erdvėse vėl privalomos visiems, net ir turintiems galimybių pasą. Vyriausybė taip pat rekomenduoja šalies įstaigoms ir įmonėms, jei tai yra įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo. Tokius Vyriausybės sprendimus palankiai vertina ne visi merai.

Penktadienį paskelbta apie seniai matytus sergamumo COVID-19 rodiklius – nustatyta 1970 naujų atvejų. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, situacija Vilniaus regione yra stabili, tačiau ligoninė dirba pasiruošusi bet kokiems scenarijams. Pastaruoju metu fiksuojami augantys užsikrėtimų skaičiai, ligoninė yra pasiruošusi atidaryti naują skyrių COVID-19 pacientams gydyti.

Už tai, kad „Kitokių pasikalbėjimų“ laidoje pasirodytų sveikatos apsaugos ministro visuomeninis patarėjas Edgaras Kulikauskas, dar žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) laidos kūrėjams atseikėjo 12 tūkst. eurų. Apie tai, kad ministerija įsigijo „Kitokių pasikalbėjimų“ laidos filmavimą, feisbuke pranešė Evelina Geležiūnienė. Taip pat šia informacija pasidalijo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Prezidentūra teigia, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje yra „labai prasta“, o vakcinacijos tempai – „ultra lėti“. Prezidentūros labiausiai netenkina tai, kad per lėtai yra skiepijami vyresnio amžiaus gyventojai. Prezidentūros Sveikatos ekspertų taryba penktadienį aptarė epidemiologinę situaciją šalyje bei skiepijimosi nuo COVID-19 tempus. „Deja, epidemiologinė situacija yra labai prasta Lietuvoje šiai dienai. Tai rodo esminiai parametrai – sergamumas ir mirtys.

Nuo spalio 1-osios Vilniaus ugdymo įstaigose dirbantys švietimo darbuotojai miesto viešuoju transportu keliaus nemokamai – Mokytojo dienos proga sostinė jiems dovanos specialaus dizaino Vilniečio korteles. Be to, šventinę savaitę Vilniaus savivaldybės partneriai švietimo darbuotojams su suteiks turiningo laisvalaikio galimybių ir nuolaidų.  „Geram švietimui reikia mokytojų, kurie jaustųsi gerbiami ir mylimi.

Ketvirtadienį kraupi nelaimė Panevėžyje sukrėtė vietos gyventojus. Pradėjęs riedėti sunkvežimis be vairuotojo rėžėsi į autobusų stotelę, kurioje buvo du vaikai. Vienas vaikas sunkvežimio buvo prispaustas, abu berniukai sužaloti ir išvežti į ligoninę. Kaip pasakoja mokyklos, kurią lankė berniukai direktorius, ir penktadienį ryte turimais duomenimis, abu berniukai naktį praleido ligoninėje. Vienam berniukui, pasak direktoriaus, prireikė operacijos. Ketvirtadienį popiet Panevėžyje įvyko avarija.

Ketvirtadienį į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose pasieniečiai neįleido 93 migrantų, o per paskutinius du mėnesius tokių apgręžtų užsieniečių skaičius jau viršijo 3 tūkst. Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 93 migrantams. Rugsėjį tai buvo didžiausias per parą neįleistųjų skaičius.