Sveikata

Vasario 18-oji – data, žyminti organų transplantacijų eros pradžią Lietuvos medicinos istorijoje. 1970 metais tądien buvo atlikta pirmoji inksto transplantacija. Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos klinikoje, tuometinėje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, atlikta operacija, atvertusi naują puslapį Lietuvos medicinos istorijoje – profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujama chirurgų komanda atliko pirmąją Lietuvoje inksto transplantaciją iš mirusio donoro.

Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų galima atlikti diagnostinius ar gydomuosius veiksmus. Pacientams dažnai kyla klausimų, kaip viskas vyksta, ar tai saugu, ar jie prabus iš anestezijos. „Anesteziologija – ypatingai sparčiai besivystanti mokslo ir praktikos sritis.

Šeškinės poliklinikos Vaikams ir jaunimui palankių paslaugų kabinetas kviečia vaikinus nuo 16 m. iki 29 m. konfidencialiai ir nemokamai pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Nemokamų tyrimų kiekis ribotas. O įprastai Šeškinės poliklinikoje LPI tyrimo kaina – 32 eurai. LPI tyrimas Šeškinės poliklinikos laboratorijoje atliekamas PGR metodu, kas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jau jos pradžioje.

XX a. pradžioje atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį išreiškė susirūpinimą dėl spartaus tymų plitimo pasaulyje, pernai užregistravus daugiau kaip 306 tūkst. susirgimo atvejų – 79 proc. daugiau nei 2022 metais. „Mes, tymų specialistai, esame labai susirūpinę“, – sakė PSO techninė patarėja tymų ir raudonukės klausimais Natasha Crowcroft. Tačiau ji pabrėžė, kad apie tymų atvejus paprastai pranešama labai retai ir kad tikrasis jų skaičius tikrai yra daug didesnis.

Kol vieni laukia dirbtinio intelekto (DI) sukeltos apokalipsės, o kiti prognozuoja penktosios pramonės revoliucijos aušrą, medicina įrodinėja, kad šios išmanios sistemos – ne ateitis, o dabartis. DI jau dabar pradeda rodyti savo potencialą padėti gydyti net pačias sudėtingiausias ligas. Ypač daug žadantis progresas vyksta kovos su odos vėžiu srityje.

Neseniai VšĮ Rokiškio rajono ligoninės pacientai sulaukė naujos paslaugos – lazeriu atliekamų venų varikozės, hemaroido plastikos ir pilonidinės kryžkaulio cistos operacijų. Pasak šias operacijas ligoninėje atliekančio chirurgijos skyriaus vedėjo, bendrosios praktikos ir pilvo chirurgo Artūro Vaičiaus, per pusantro mėnesio jau buvo atlikta 12 operacijų. Pusė iš jų – venų, kiek mažiau hemaroido plastikos, 2 – pilonidinės cistos šalinimo, nes tai – kur kas retesnė problema.

Profsąjunginė organizacija Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) perdavė 1000 medikų pasirašytą kreipimąsi. Jame prašoma organizuoti įvadinį estetinės (nechirurginės) medicinos kursą įvairių specialybių gydytojams.

Pilvo sienos išvarža gali atsirasti bet kuriame amžiuje tiek vyrams, tiek moterims. Ji retai būna įgimta, dažniausiai – įgyta. Net ir įtarę, kad turime išvaržą, dažniausiai neskubame pas gydytoją, visgi ši bėda gali sukelti ne tik estetinį nepasitenkinimą, tačiau ir blogą fizinę savijautą – maudimą, skausmą išvaržos vietoje. Kai kuriais atvejais išvarža gali įstrigti ir sukelti stiprius skausmus bei žarnų nepraeinamumą. Tokiu atveju pacientą reikia skubiai operuoti.

Ligonių kasų specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ortopedinė avalynė gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet kompensuojama apie 16 tūkst. šios avalynės porų.  Kas gali pasinaudoti kompensavimu? Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama ortopedinė avalynė yra skirta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Lietuvoje vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nuo gripo mirė dar 4 žmonės, arti 130 paguldyta į ligonines. Vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) jis siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mirtingumo rodikliai gerokai lenkia šalies gimstamumo rodiklius. Kol beveik daugiau nei pusę šalies mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos, gydytojai kardiologai pasigenda Vyriausybės reakcijos – jų manymu, situacija nesikeis, kol Lietuvoje nėra vieningos strategijos širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti bei perspėti. Viena sudedamųjų dalių – kompensuojami inovatyvus vaistai, kurie jau kompensuojami kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.

Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, pernai įteisinusi moterims teisę į mokamas 3–5 dienų menstruacijų atostogas, gavus gydytojo patvirtinančią pažymą. Ar galime tikėtis sulaukti tokio sprendimo ir Lietuvoje? Atostogas dėl skausmingų mėnesinių, medicinoje vadinamų dismenorėja, dar 2017 m. įtvirtino Zambija, ji tapo pirmąja Afrikos valstybe, kurioje visoms darbuotojoms moterims kiekvieną mėnesį suteikiama menstruacijų atostogų diena, nereikalaujant medicininės pažymos ar darbdavio paaiškinimo.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 22 asmenims, keturi iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9895. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Psichikos sveikatai skiriama kur kas daugiau dėmesio nei prieš 15–20 metų, sako Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius. Vis dėlto laikui bėgant atsiranda naujų problemų, taip pat išryškėja naujos visuomenės grupės, kurios pastaruoju metu dažniau susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais. Apie visuomenės psichikos sveikatą, pagrindinius sutrikimus ir šalį sukrėtusius kriminalus – naujienų portalo tv3.lt interviu su prof. dr.

Sausio pabaigoje Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, pretenduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo šiol galės ir net ne šeimos nariai. Tiesa, tam reikės įrodyti nepaneigiamą buvusį glaudų ryšį su mirusiuoju.

Nors širdies ir kraujagyslių ligos pražudo daugiausiai lietuvių, gydytojai apgailestauja, kad daug tautiečių į savo sveikatą vis dar žiūri pro pirštus. Kardiologas Tomas Jablonskas pabrėžė, kad jei automobilio būklę turime patikrinti kas dvejus metus, tokio paties ir net didesnio dėmesio reikalauja ir mūsų organizmas.   VUL Santaros klinikų kardiologas pabrėžė, kad kartą į metus ar dvejus kiekvienam būtina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Gydydamiesi ne tik peršalimą, bet ir kitas ligas lietuviai noriai atsigręžia į tradicinį paveldą, konstatuoja farmakognostė dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pasak jos, Lietuva net atsiduria tarp pirmaujančiųjų pagal suvartojamų vaistinių augalų kiekį. Mūsų paveldas – mūsų turtas, pažymi mokslininkė, bet įspėja, kad juo naudotis reikia protingai.

Bendrasis pagalbos centras tarp daugybės pagalbos prašymų sulaukia ir trukdančių skambučių, kuriais siekiama pajuokauti. Su kokia kasdienybe susiduria žmonės, atsiliepiantys telefonu 112? Ir ką svarbiausio reikia žinoti, skambinant pagalbos centrui? Apie visa tai plačiau „Žinių radijui“ papasakojo Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė Vilma Juozevičiūtė.

Penktadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, iš jų 5 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą nuo koronaviruso mirė vienas žmogus. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9893. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė cezario pjūvio operacijų atlikimo tvarką, nuo šiol jos gali būti atliekamos pačių gimdyvių pageidavimu, nesant jokioms santykinėms indikacijoms, o po procedūros kilusių komplikacijų gydymas bus apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Vertinimų dėl šių pokyčių kilo įvairių, o pačią paslaugą teikia tik viena kita įstaiga.

Pacientų mylimas Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas juokauja iš pacientų net sulaukiantis priekaištų, kad jie tiek ilgai turėjo laukti eilėje. Matyt, taip yra neatsitiktinai. Žmonės pasakoja, kad tai – gydytojas, kurio kabinete kraujospūdis nepakyla. Pats medikas gi sako, kad didžiausią prasmę jaučia, kai pamato greitą darbo rezultatą ir prasmę. Atvykus į interviu sutartu laiku tenka kiek palaukti – gydytojas vis dar operacinėje.

Lietuvoje nuo seno moterys, norėdamos palengvinti įvairius negalavimus, pasitelkia vaistažoles ir jų preparatus: šlapimo takų infekcijas ramina meškauogių ar bruknių lapų arbatomis, grožį ir savijautą puoselėja nakvišų aliejumi, sudirgusią odą ramina ramunėlių užpilais. Ką iš tradicinių metodų verta įtraukti į savo rutiną ir šiuolaikinėms moterims bei kokių vaistažolių rekomenduojama turėti namuose, atsako vaistininkas.

Kol formuojasi imunitetas, vaikui tenka nemažai sirgti. Peršalimas daug nekankinęs lengvai praeina, tačiau, jei susergama, pavyzdžiui, bakterine meningokoko infekcija, ima grėsti ne tik rimtas pavojus sveikatai, bet ir vaiko gyvybei. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojai primena apie šios ligos pavojus ir ko reikėtų imtis, norint išvengti skaudžių pasekmių. Meningokokinė infekcija yra skirstoma mažiausiai į 8 grupes.

Nuo šių metų gegužės 1-osios pacientų, kuriems reikia endoprotezuoti sąnarius, laukia keli svarbūs pokyčiai. Naikinama nuostata, kad vyresni nei 65 metų žmonės negali būti įtraukiami į eilę gauti mechaninio tvirtinimo klubo sąnario endoprotezų. Taip pat atsiranda galimybė pacientams, norintiems įsigyti endoprotezus savo lėšomis, pasirinkti kokybės reikalavimus atitinkančias priemones iš gydymo įstaigos siūlomų variantų.

Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Tarp naujovių – nemokami skiepai nuo erkinio encefalito 50–55 m. amžiaus gyventojams ir gripo skiepai 2–7 m. vaikams.

Vidutinio amžiaus vyrai neretai susiduria ne tik su stereotipinėmis problemomis, tokiomis kaip nuplikimas ar vidurio amžiaus krizė, bet ir su impotencija. Vaistininkė teigia, kad šiuos nemalonumus dažniausiai sukelia nesveikas gyvenimo būdas arba širdies bei kraujagyslių ligos, tačiau gali būti, kad įtaką daro ir padidėjęs krūvis darbe arba patiriamas stresas.

Nuo tada, kai bendrosios praktikos slaugytojas Darius Adomavičius atėjo dirbti į anuometinį Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, pasikeitė labai daug. Tuomet jaunas slaugytojas galėjo tik vykdyti gydytojų nurodymus, kas buvo įprasta anuomet dar sesutėmis vadinamam viduriniajam personalui. Šiandien net pavadinimą pakeitusiame skyriuje tenka dirbti lygiaverčiu nariu komandoje drauge su gydytojais.

Menopauzė brandžios moters gyvenime yra natūralus reiškinys, kuris paprastai prasideda sulaukus 45–55 m. amžiaus. Pereinant į šį etapą organizme vyksta dideli pokyčiai, dėl kurių neretai vargina įvairūs negalavimai bei kyla tam tikrų ligų rizika.

Pasakymą „sudaužyta širdis“ įprastai siejame su nelaiminga meile. Bet ar žinote, kad širdis iš tiesų gali sudužti, o to priežastys – nebūtinai su meile susiję išgyvenimai, tačiau bet koks stiprus stresas? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė pasakoja apie sudaužytos širdies sindromą, jo priežastis, pasekmes ir pataria, kaip galime parodyti meilę savo širdžiai.

Šį savaitgalį Kauno klinikose užregistruotas multiorganinis donoras, iš kurio paimti keli skirtingi organai.​ Mirusiojo artimieji, sutikę paaukoti organus, išgelbėjo net  4 žmonių gyvybes. Socialinio tinklo „Facebook“ Kauno klinikų puslapyje rašoma, kad vasario 10 d. Kauno klinikose vyko net kelios organų transplantacijos: širdies, plaučių ir dviejų inkstų.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimas nuo 2024 m. vasario į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti visus aštuonis Rezerviniame sąraše buvusius vaistinius preparatus padės užtikrinti pacientams šiuolaikišką ir efektyvų onkologinių, plaučių ir širdies ligų gydymą. Naujiems vaistams kompensuoti papildomai skirta 13,5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir rotavirusai – dažniausi vaikų infekcinio viduriavimo ir vėmimo, sukėlėjai, nors jais užsikrėsti gali ir suaugusieji.

Atvira bendravimo kultūra, pagarba ir orumas, inovatyvumas visose veiklos srityse, mokslo ir praktikos integracija, žinių ir mokslo perdavimo kultūra – tai vertybinės kryptys, kurių atkakliu darbu siekia naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė. Prieš keturis mėnesius jai vadovauti pradėjęs dr. Audrius Šimaitis turi aiškią viziją ir pažadą pacientams – trečiasis šalyje aukščiausio lygio medicinos centras nebus tik skambūs žodžiai.

Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 154 asmenims, iš kurių 32 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9891. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Daugelis šeimų susiduria su vaikų vidurių užkietėjimu ir su juo susijusiomis komplikacijomis. Skaičiuojama, kad per paskutinį dešimtmetį iš visų apsilankymų pas vaikų ligų gydytojus net 3–10 proc. yra susiję su šia būkle. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė Jurgita Gailienė atkreipia dėmesį, kad jis pasireiškia skirtingu etapu kas trečiam vaikui. „Būdingi trys vaiko gyvenimo laikotarpiai, kai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas.

Jau ne pirmus metus Lietuvos gyventojai gali laisviau vykti gydytis į kitas šalis. Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai kaip ir kasmet, taip ir pernai dažniausiai rinkosi kaimynines šalis tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai gauti, o suteiktų medicinos paslaugų pobūdis išliko panašus.

Lietuvoje vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sausio 29 d.–vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) jis siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.

Per pastarąsias kelias savaites Latvijoje užfiksavus daugiau, nei įprasta, hepatito A atvejų, Lietuvos specialistai ramina, kad pas mus neįprasto susirgimų infekcija padidėjimo nepastebima. Tiesa, keliaujant į tam tikras užsienio šalis, rizikuojama šią „nešvarių rankų ligą“ išplatinti parsivežus.

Šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Keturi iš susirgusiųjų yra suaugusieji, 2 – vaikai. NVSC duomenimis, šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai Klaipėdos ir Kauno apskrityse. 4 susirgusieji priklauso 40–50 m. amžiaus grupei, 2 yra 0–17 m. amžiaus vaikai. Praėjusiais metais tymai diagnozuoti trims asmenims.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 15 asmenų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9892. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Sąnarių problemos – toli gražu nebe tik garbaus amžiaus žmonių problema. Gydytojai konstatuoja, kad sąnarių ligos jaunėja ir didžiausias kaltininkas ten yra pasyvus gyvenimo būdas, stresas, netinkama mityba. Tuo metu būtent pasitelkus judesį galima apsieiti ir be sąnario keitimo operacijos, kuri ne visada būna vienodai sėkminga.  Gydytojas ortopedas-traumatologas Nerijus Linkus pasakojo, kad sąnariai yra labai sudėtinga struktūra.

Kauno medikai sukūrė mobiliąją programėlę, kuri ištarus vos kelis garsus fiksuoja, ar balsas normalus, ar yra pakitimų ir būtina kreiptis į specialistus. Sako, tai perversmas ankstyvojoje gerklų ligų diagnostikoje. Programėlė labai tiksli: jei aptiko balso pakitimą, medikams dažniausiai belieka nustatyti, kokia liga kamuoja pacientą. O pakitęs balsas išduoda įvairias gerklų ligas – nuo paprasto peršalimo iki vėžio.

Britų karalius Karolis Trečiasis serga vėžiu. Tokia žinia iš karališkųjų Bakingamo rūmų šokiravo Jungtinės Karalystės gyventojus. O mokslininkai perspėja, kad kas antras žmogus gimęs po šešiasdešimtųjų susidurs su vėžio diagnoze. Kas ją išgirdus padeda nepalūžti – pacientų ir specialistų patarimai.

Kauno pacientams gerai pažįstamas ir mylimas šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas apgailestavo, kad medikai Lietuvoje šiandien yra paversti kažkokiais biurokratais, o gydymo procesas kiek nustumtas į šalį. Pasak jo, gydytojas ilgus metus mokosi ne tam, kad suvedinėtų duomenis į kompiuterį, bet užsiimtų tiesioginiu savo darbu.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 19 asmenų, iš kurių 2 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9891. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Daugelis mūsų niekada nėra girdėję apie rečiausias pasaulyje ligas, nors daugelis jų simptomų yra nepaprastai sekinantys. Sukaulėję raumenys, iškreiptas regimasis laukas, pakitę veido bruožai ir pajuodę akys – visi šie simptomai yra nepagydomų ligų požymis, kurias iki dabar bando suprasti mokslininkai.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.