Sveikata

Nauja COVID-19 atmaina gali prisidėti prie didesnio užsikrėtimų skaičiaus šią žiemą. KP.3, kitaip dar vadinamas „FLuQE“, yra „FLiRT“ grupės atmaina, tačiau joje yra mutacija, kuri leidžia virusui lengviau plisti, skelbia portalas „IFL Science“. „FLiRT“ yra tik viena iš infekcijos atmainų, atsakingų už pasaulinę pandemiją 2020 m. Tai atmainų grupė, kuri greitai tapo dominuojančia, nes buvo labai lengvai užkrečiama. Grupėje buvo keli panašūs variantai, prasidedantys KP, iš kurių KP.

Vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje teisėtas jau nuo praėjusių metų sausio, tačiau vis dar sunkiai prieinamas. Vos kelios poliklinikos Vilniuje ir reta kituose miestuose besikreipiančiai moteriai sutinka padėti. Moterys priverstos kreiptis nelegaliai arba privačiai ir mokėti kelis kartus daugiau. O vėlai apie nėštumą sužinojusios dėl informacijos neprieinamumo rizikuoja priimti skubotą sprendimą, kurio galimai gailėsis.

Inkstų uždegimu gali susirgti kiekvienas. Štai laidos „Kviečiame daktarą“ žiūrovė Erika gydytojui Alvydui Unikauskui papasakojo savo atvejį ir simptomus susirgus. Tad laidoje profesorius paaiškino, kokios yra galimos inkstų uždegimo rūšys ir kaip tai pasireiškia. Unikauskas teigia, kad yra du pagrindiniai inkstų uždegimo variantai. Galimas inkstų geldelių bei inkstų kūne atsiradęs uždegimas. Jie vienas nuo kito skiriasi.

Uždegiminių vyrų urogenitalinės sistemos ligų – gausybė, tačiau jei vienos jų praeina savaime, kitas reikia ūmiai gydyti. Medikai primygtinai pažymi, kad savigydai čia ne vieta, o ypač atidūs vyrai turėtų būti vasarą besimaudydami atviruose vandens telkiniuose. Be to, viena būklė reikalauja ypač skubios reakcijos, mat laiku nesikreipus į gydytoją galima netekti sėklidės.

Dažnai girdime, kad gero žmogaus turi būto daug. Socialinėje medijoje palaikyti apkūnius žmones, neskatinti jų keistis ir tvarkytis sveikatos šiandien darosi vis populiariau. Tačiau sportu užsiimančios ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančios moterys šiai madai visiškai nepritaria. Gyventi sveikai ragina ir 110 kilogramų atsikratęs Mantas Micevičius.

Situacija Klaipėdos universiteto ligoninėje toliau kaista – kaupiantis milijoniniam įsiskolinimui įstaigą ketina palikti 200 darbuotojų. Tokius skaičius pateikęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pranešė kartu su kitais merais jau kreipęsis į aukščiausius valdžios atstovus.

Grybavimas Varėnos rajono miške penkiolikmetei merginai virto skaudžia patirtimi – jai į šlaunį įgėlė angis. Greitosios medicinos pagalba atvežė paauglę į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų skubiosios pagalbos skyrių. Toks atvejis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau ne pirmas, mat per pastarąsias porą savaičių nuo gyvatės įgėlimo medikai atvežė dar du nepilnamečius.

Nors poilsiautojų prie Baltijos jūros vasarą netrūksta, tačiau nuolat pabrėžiama, kad vanduo – nešvarus. Antraštės skelbia, kad Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų. Negalime pasidžiaugti ir akį traukiančia spalva – vanduo drumzlinai žalias, juo labiau kad ir kiek įkaista oras – Baltija šyla lėtai.

Prezidento kritikos beveik visos kadencijos metu sulaukęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad jaučia penktadienį antrai kadencijai prisiekusio Gitano Nausėdos palaikymą. Visgi, pažymi ministras, ar po Vyriausybės grąžintų įgaliojimų jis liks poste – nuspręsti turės premjerė. „Man atrodo, kad reikia, visų pirma, klausti premjerės“, – žurnalistams Seime sakė A. Dulkys, pažymėdamas, kad savo kadencijos metu jautė šalies vadovo palaikymą.

Nė dienos – be neblaivių pacientų, o per didžiausius vasaros karščius dar išauga srautai žmonių, besiskundžiančių apsinuodijimais ne tik alkoholiu, bet ir maistu. Tokią pastarojo meto kasdienybę darbe apibūdina Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja Vilma Krušnienė.

Atostogas planuojate pagal menstruacijų kalendorių? Juk tomis dienomis šiukštu negalima bristi į jūrą... Kad ir koks populiarus būtų šis mitas, jis tiek pat absurdiškas, kiek giliai vis dar įsišaknijęs mūsų galvose. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja akušerė-ginekologė Evelina Boreikaitė sako, kad mėnesinės – ne priežastis nei atsisakyti atostogų, nei maudynių jų metu.

Dėl COVID-19 kas savaitę visame pasaulyje miršta apie 1 700 žmonių, ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija ir paragino rizikos grupių gyventojus toliau skiepytis nuo šios ligos. PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas perspėjo dėl mažėjančių skiepijimo apimčių.

Jau tapo ganėtinai įprasta didžiausiomis vaikų sveikatos problemomis laikyti prastėjančią laikyseną ir regą, ir dėl to kaltinti išmaniųjų įrenginių naudojimą. Visgi šeimos gydytojas Vilius Rajeckas sako, kad šiais laikais vaikų sveikatai didžiausią grėsmę kelia ne ekranai, o antsvoris ir nutukimas – šios problemos dažniausiai apčiuopiamos profilaktinių sveikatos patikrinimų metu.

Praėjusių metų Higienos instituto duomenys rodo, kad mirštančiųjų nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) skaičius smarkiai mažėja. 2022 m. nuo išeminių širdies ligų ir insulto mirė 1 866 darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonės, o 2023 m. šis skaičius sumažėjo iki 1 569. Tai – net 29,5 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Prof.

Buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo, jai skirta 33 tūkst. 600 eurų bauda. „Įvertinus visus bylos įrodymus, teismas nusprendžia pripažinti Joaną Bikulčienę kalta“, – sakė nuosprendį ketvirtadienį paskelbęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Bartkus. Be to, buvusiai darbovietei, Nacionaliniam kraujo centrui, ji turės atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Mobiliuosiuose telefonuose, elektromobiliuose ir daugumoje šiuolaikinių prietaisų naudojamose baterijose yra toksiškų „amžinų cheminių medžiagų“, kurios plačiai paplitusios mūsų ore ir vandenyje, teigiama JAV mokslininkų atliktame tyrime. Mokslininkai nustatė, kad įkraunamos ličio jonų baterijos gamybos metu ir jas išmetus į aplinką patenka kenksmingų medžiagų, vadinamų PFAS.

Padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis, silpnumas, širdies ritmo sutrikimai – kone dažniausi skundai, kuriuos, orui įkaitus iki 25–30 ir daugiau laipsnių, iš senjorų išgirsta medikai. Visgi dalis vyresnio amžiaus žmonių linkę pervertinti savo galimybes: užuot vengę kaitintis saulėje, imasi sodo darbų, vyksta į parduotuves ar pasivaikščioti, pamiršta vartoti pakankamai skysčių, o tai gresia rimtomis sveikatos bėdomis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį su darbo vizitu lankysis Joniškio rajone. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizitą ministras pradės susitikimu su savivaldybės vadovais. Su jais numatoma aptarti sveikatos reformos įgyvendinimo eigą Po susitikimo A. Dulkys su Latvijos sveikatos apsaugos ministru Hosams Abu Meri pasirašys dvišalį susitarimo su Latvija pakeitimo protokolą dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos ir Latvijos pasienyje.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė kreipėsi į komiteto pirmininką konservatorių Antaną Matulą prašydama artimiausiame komiteto posėdyje apsvarstyti Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų kreipimąsi dėl nevienodų atlyginimų už tą patį darbą.  „Panašu, kad čia susiduriame su dar viena nevykusios Arūno Dulkio reformos grimasa. Sujungus įstaigas, nenorima suvienodinti algų.

Peršalimas dažniausiai siejamas su šaltuoju metų periodu, tačiau iš tiesų su karščiavimu, kosuliu, sloga galima susidurti visais metų laikais. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė pastebi, kad vasarą pacientai dažniausiai peršąla dėl besikeičiančių oro sąlygų, netinkamo kondicionieriaus naudojimo.

Cukrinis diabetas – tyli ir gyvenimą paveikianti liga, kurios diagnozę Lietuvoje išgirsta vis daugiau žmonių. Tačiau šiandien galimybių šiai ligai suvaldyti daugėja, jos modernėja. Ligonių kasų specialistai primena, kokias garantijas suteikia privalomasis sveikatos draudimas pacientams, gydomiems nuo cukrinio diabeto. Tyrimai padeda stebėti pakitimus Nustačius cukrinio diabeto diagnozę, pacientui yra svarbu stebėti, kiek yra veiksmingos jam taikomos priemonės ir gydymas.

JAV sveikatos apsaugos pareigūnai tiria du maro atvejus. Vienas pacientas, užsikrėtęs šia viduramžių liga, šiuo metu gydomas Kolorade (JAV). Maras yra sunki liga, kuri paprastai pasireiškia trimis pagrindinėmis formomis – bubonine, pneumonine arba septicemine – ir gali būti perduodama tarp užsikrėtusių gyvūnų ir žmonių keliais būdais, skelbia portalas „Mirror“. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ligą galima perduoti per infekuotų blusų įkandimą, tiesioginį sąlytį su infekuotais ...

Galvos skausmas, padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs darbingumas, sutrikęs kvėpavimas, prastėjantis virškinimas – visa tai gali būti ne rimtų ligų požymiai, o tiesiog prastos laikysenos pasekmės, sako gydytojai.

Iki 2026 metų pabaigos šeši tūkstančiai medikų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų turės būti apmokyti dirbti krizių, ekstremalių situacijų ar karo padėties metu, antradienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot ministerijos, iš viso pagal mokymų programą iki 2025-ųjų vidurio planuojama apmokyti tūkstantį specialistų, daugiau nei pusę iš jų – iki šių metų pabaigos.  Pirmieji mokymai birželį startavo trijose mokymų grupėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gydymo įstaigose.

Kėdainietė Meda, prieš dvejus su puse metų patyrusi nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sutraiškyta ir beveik nuplėšta jos dešinė koja, yra puikus pavyzdys, kad ryžtas ir optimizmas bei profesionalus medikų darbas gali padaryti stebuklus. „Tragiška Medos istorijos pradžia privedė prie sėkmingos gydymo atomazgos.

Nuo 2025 m. sausio 1 d., baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Daugiau nei 200 tūkst. vairuotojų šiemet dar turi pasitikrinti sveikatą, kad jų vairuotojų pažymėjimo galiojimas kitų metų pradžioje nebūtų sustabdytas. Vairuotojai, kurie dar nepasitikrino, iki kada galioja jų medicininė pažyma, yra kviečiami tai padaryti kuo skubiau.

Įpusėjant vasarai ir vis labiau įsivyraujant karštiems orams, šiluma ir kaitri saulė gali suteikti ne tik daug džiaugsmo, tačiau ir sukelti įvairių negalavimų, taip sugadindamos ilgai lauktas atostogas. Tam, kad pavyktų išvengti neigiamo karščio poveikio savijautai, specialistai rekomenduoja gerti daug vandens, vartoti elektrolitus, dengti galvą apdangalais ir vėdinti patalpas.

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Violetos Radžiūnienės, šiemet per pastarąsias porą savaičių į ligoninę dėl gyvačių įkandimo kreipėsi net trys vaikai. Kiekvienų metų liepos 8 dieną minint Tarptautinę alergijos dieną siekiama atkreipti dėmesį į įvairias alergijas ir jų poveikį žmonių sveikatai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį su darbo vizitu lankysis Kelmės rajone. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizitą ministras pradės susitikimu su savivaldybės vadovais. Su jais planuojama aptarti sveikatos reformos įgyvendinimo eigą. Taip pat A. Dulkys susitiks su medikų bendruomenės atstovais jų darbo vietose, išklausys jų pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Jau kuris laikas žinoma, kad rizikos veiksniai, kurie gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas yra rūkymas, nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, nutukimas ir t.t., bet dabar yra nustatytas dar vienas naujas rizikos veiksnys, dėl kurio rekomenduojama pasitikrinti.

Dainų šventėje budėję sveikatos priežiūros specialistai sako, kad keliasdešimt tūkstančių dalyvių pritraukęs renginys praėjo sklandžiai ir rimtų susirgimų nefiksuota. Pasak greitosios medicinos pagalbos (GMP) vadovo Nerijaus Mikelionio, į šventės savaitę budėjusius medikus iš viso kreipėsi 122 vaikai ir 156 suaugusieji. Visgi, dauguma atvejų fiksuoti smulkūs sveikatos sutrikimai, pažymi N. Mikelionis.

Kraujo tyrimai gali atskleisti daug sveikatos negalavimų. Kraujo tyrimai parodo ir kepenų fermentų skaičių, jų padidėjimą, todėl labai svarbu tirtis tam, kad būtų užkirstas kelias ligoms.

Prieš kurį laiką viešumoje suaktyvėjo diskusijos, kas toks yra nebinarinis asmuo, nesijaučiantis nei vyru, nei moterimi. Kalbas apie tai ypač paskatino paskutiniosios „Eurovizijos“ Šveicarijai atstovavusio nugalėtojo Nemo pareiškimai, kad savęs netapatina nė su viena iš dviejų biologinių lyčių ir sau taiko įvardžius jie/jos.

Ne vienas pacientas yra susidūręs su tuo, kad kas pusmetį atnaujinant kompensuojamųjų vaistų kainyną dalis iki tol jame buvusių vaistų „iškrenta“. Nors visada vaistų sąrašą įtraukiamos jo alternatyvos, prisistatyti nenorėjusi kaunietė teigė susidūrusi su nepavydėtina situacija. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris dėl susidariusios situacijos neslėpė emocijų. „Esu kupina emocijų, bet kitaip turbūt ir būti negali. Man artimas žmogus susirgo šlapimo pūslės vėžiu.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) ragina valdžios atstovus peržiūrėti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro gydytojų algas, kadangi, anot profsąjungos, atlyginimais jie smarkiai atsilieka nuo kitose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų. VRM savo ruožtu pastebi, jog Medicinos centro medikų algos per pastaruosius ketverius metus didėjo beveik 80 procentų.

Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas papildomas finansavimas sveikatos centrams steigti nepažeidžia lygiateisiškumo ir objektyvumo principų, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Seimo nario „valstiečio“ Aurelijaus Verygos pareiškimą.

Šis sindromas dažniausiai atsiranda amžėjant ir ne visada yra pastebimas. Negana to, gali iššaukti rimtas ligas. Tad, kas tai per sindromas ir kaip mažinti jo poveikį, laidoje „Kviečiame daktarą“ papasakojo profesorius Alvydas Unikauskas.  Sindormas, apie kurį kalba gydytojas, yra hiperurikemija. Tai šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas. Šlapimo rūgšties daugėja dėl per daug suvartojamų baltymų arba ji paprasčiausiai nėra pašalinama kartu su šlapimu.

Sergamumas alergijomis pasaulyje įgauna naują pagreitį, o ypač jautri ir dažna ši problema yra vaikystėje. Todėl gydytojai įspėja tėvus nebandyti vaikų auginti per daug steriliai, mat tai gali pridaryti tik didesnės bėdos. VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė priminė, kad alergija yra nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į vieną ar kitą išorės dirgiklį.

Prognozės skamba negailestingai – su vėžio diagnoze gyvenančių žmonių nuolat daugėja, o apskritai onkologine liga per gyvenimą susirgs kas antras. Mokslininkai tvirtina, kad medicina stipriai žengia į priekį, vis tik kai kuriuos vėžys numarina per kelias savaites, o padėti niekuo negalima. Sergančiųjų vėžiu mastas Lietuvoje kaip ir kitose šalyse auga ir, teigiama, toliau tik didės. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovo dr. Valdo Pečeliūno aiškinimu, tą labiausiai nulemia kelios priežastys.

Temperatūrai vasarą mušant rekordus itin svarbu yra apsisaugoti nuo saulės ar šilumos smūgių. Bet, kaip pabrėžia mokslų daktaras Julius Kalibatas, reikia nepamiršti ir trečio mūsų sveikatai pavojingo faktoriaus – magnetinių audrų. Apie tai, kaip saulės spinduliai ir magnetinės audros veikia žmogaus sveikatą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras J. Kalibatas.  Karšti orai būna išbandymas žmonių sveikatai.

Specialistai primena, kad odos vėžį gali išprovokuoti per ilgas buvimas saulėje be apsaugos. Deja, kasmet daugėja ne tik sergančių odos vėžiu – melanoma, bet ir mirštančių nuo šios ligos, mat dažnai ji nustatoma jau pavėluotai. Kauno medikai ir mokslininkai žada perversmą ankstyvojoje odos vėžio diagnostikoje. Jie sukūrė programą, kuri iš apgamo nuotraukos nustato ar jis piktybinis, ar ne.

Karštomis vasaromis dienomis tik ir traukia atsigaivinti prie įvairiausių vandens telkinių, tačiau tą reikėtų daryti atsargiai. Svarbu ne tik saugiai elgtis prie vandens ir jame, bet ir pasitikrinti maudyklos kokybę. Specialistai įspėja – keliose vietose maudytis šiuo metu ne tik nerekomenduojama, bet ir draudžiama.  Kiekvieno maudynių sezono metu visose oficialiose Lietuvos maudyklose yra atliekami vandens kokybės tyrimai.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ žiūrovams nuolat kyla tam tikri klausimai, į kuriuos daktaras Alvydas Unikauskas mielai atsako. Šioje laidoje profesorius paaiškino, kaip išspręsti „susuktos“ nugaros problemas ir ką daryti suvalgius per daug cukraus. Daktaras pataria – jei atliekant sodo darbus nuolat „susuka“ nugarą, žinoma, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Tačiau jei pajutote stiprų skausmą, bet privalote užbaigti pradėtus darbus, pradėkite ropoti keturiomis.

Iš Dainų šventės – tiesiai į Santaros klinikų priėmimą. Praėjusią naktį net 17 Dainų šventėje dalyvaujančių vaikų pateko į ligoninę. Vaikai skundėsi pilvo skausmais, smarkiai vėmė ir viduriavo. Devynis vaikus medikai paguldė į Santaros klinikų vaikų skyrių. Šiuo metu gydytojai atlieka tyrimus ir aiškinasi, kas išguldė paauglius – virusas ar Dainų šventėje suvalgytas maistas.

Išsiplėtusiomis kojų venomis, kojų tinimu ir maudimu pasižyminti venų varikozė vystosi lėtai, pati savaime nekelia rimtos grėsmės gyvybei, tačiau turint šią problemą, delsti vis tiek nereikėtų. Vilniaus Antakalnio poliklinikoje konsultuojantis ir operuojantis kraujagyslių chirurgas Gediminas Vaitėnas papasakojo, kas gali grėsti ateityje, jei dėmesys šiai ligai bus atidėliojamas.

Medikai pastebi, jog šventiniais vasaros savaitgaliais padaugėja pacientų, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas dėl alkoholio sukeltų negalavimų. „Po Joninių, Mindauginių visada padaugėja pacientų, kurie kreipiasi ne tik dėl įvairių virškinamojo trakto problemų, bet ir traumų, patirtų eismo įvykiuose. Bene dažniausia tokių sužalojimų priežastis – vairavimas išgėrus“, – sako Vidmantas Dovydėnas, medicinos ir chirurgijos centre „Affidea“ dirbantis Vilniaus regiono vyr. šeimos gydytojas.

Nerimas dėl Dainų šventės – įtariama, kad tarp jos dalyvių galėjo įsisukti virusas. VUL Santaros klinikos pranešė, kad per parą į ligoninę atvežta 17 sunegalavusių vaikų –jie skundėsi pilvo skausmais, viduriavimu, vėmimu.

Kaip ir kasmet šiltuoju sezonu erkės gąsdina gyventojus – dalis dėl šių mažų voragyvių net išvis vengia kelti koją į miškus ar net miesto parkus. Neretai pasigirsta ir raginimų „kažką daryti“, suvok, naikinti erkes purškiant chemikalais. Net atsiranda tokią paslaugą siūlančių asmenų. Specialistai gi atkerta, kad tokia praktika Lietuvoje niekada netaikyta, juo labiau iš to būtų daugiau žalos nei naudos. Įsibėgėjus šiltajam metų laikui sergamumas erkių ligomis šoko į viršų.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia norįs išgirsti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymus į medikų bendruomenės jam išsakytus priekaištus. „Mes matome nemažai priekaištų iš pacientų, iš profsąjungų, Gydytojų sąjungos atstovo. Norėtųsi, kad ministras į tuos priekaištus atsakytų, kad jie neliktų kaboti“, – ketvirtadienį Eltai teigė G. Nausėda.  „Visiems ministrams galima pateikti pastabų, nemanau, kad ponas Dulkys čia kažkuo yra išskirtinis“, – pridūrė jis.