Sveikata

Gruodžio 6–10 dienomis minint Miokardo infarkto savaitę, šalies kardiologai ragina atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų situaciją Lietuvoje, kuri vis dar stipriai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio. Nors kas antrą gyvybę šalyje nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, pacientams Lietuvoje, bene vieninteliams Europoje, vis dar nėra kompensuojami jų gydymui itin reikalingi inovatyvūs vaistai.

2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje pirmą kartą Lietuvoje apatinių galūnių angiografijai vietoj tradicinių jodo turinčių kontrastinių medžiagų, naudotas anglies dvideginis (CO₂). Kaip skelbia ligoninė, šis metodas yra reikšmingas tiek pacientų saugumui, tiek medicinos inovacijų plėtrai Lietuvoje.

Patiriant stresą ar norint atsipalaiduoti, šokoladas kai kuriems gali asocijuotis su geros nuotaikos užtaisu. Nors šokoladas iš tiesų gali pagerinti nuotaiką ir suteikti energijos, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad tai tėra trumpalaikis sprendimas. Ji taip pat įspėja, jog ilgainiui per didelis šokolado vartojimas gali pakenkti sveikatai.

Atlikti tyrimai parodė, kad beveik kas ketvirtas lietuvis kenčia nuo nuovargio ir jaučia silpnumą. Vis tik duomenys atskleidė, kad dėl to gali būti kaltas per mažas šalies gyventojų vandens suvartojimas. Kaip sako ekspertai, nuovargis – opi problema, nuo kurios kenčia dažnas, tačiau greta to seka ir kiti nemalonūs pojūčiai, kuriems daryti įtaką gali organizmo dehidratacija, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vandens stygių organizme gali indikuoti jaučiamas nuovargis.

„Šiandien esu gyva, sveika ir jau grįžau į darbą. Ir už tai, kad vis dar vaikštau šia žeme, esu be galo dėkinga Plungės ligoninės medikams, kurių profesionalumas ir didžiulės pastangos mane, jau mirusią, grąžino į šį pasaulį. Jei ne Plungės ligoninė, ne aukščiausio lygio specialistai, kvalifikuoti personalo veiksmai, šiandien manęs jau nebebūtų“, – jautria istorija dalijasi 62 metų plungiškė Violeta Pivorienė, kuri ir pati yra medikė – Plungės ligoninės Radiologijos skyriaus technologė.

Kauno klinikų Romainių ligoninė pirmoji Baltijos šalyse pradėjo taikyti inovatyvią greitąją diagnostiką tuberkuliozės nustatymui bei tuberkuliozės sukėlėjų atsparumo pagrindiniams vaistams identifikavimui.

Seimas pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui projektui. Priimtame teisės akte įtvirtinta, kad kitais metais biudžetas bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos didės beveik po 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) ir sudarys beveik po 3,94 mlrd. eurų. Taip pat praplėstos amžiaus ribos, kada moterys galės prevenciškai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Dviejuose transplantacijos centruose – LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose – šiemet atliktos 209 organų ir audinių transplantacijos. Tai beveik dešimtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, teigia Nacionalinis transplantacijos biuras. Transplantacijos biuro duomenimis, šiemet atlikta 100 inkstų transplantacijų, iš jų – trys vaikams. 18 atvejų transplantuotos kepenys, 7 – širdis (iš jų – viena vaikui), 3 – plaučiai.

Gydymo įstaigos su pacientų ir medikų organizacijomis, nesulaukusios konkrečių atsakymų Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame susitikime į klausimą, ar bus joms sumokėta už atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras, toliau skambina pavojaus varpais.

Širdies ir kraujagyslių ligos – yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, o Lietuvoje sergamumas šiomis ligomis yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Apie šias ligas signalizuojantys simptomai gali pasireikšti skirtingai – vieniems jie būna vos juntami, kitiems gali sukelti sunkumų vaikščiojant ar pasirūpinant savimi. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr.

Patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad taip pat bus sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.

Joniškio ligoninės vadovui Martynui Gedminui pareiškus, kad iš pareigų pasitraukti jį privertė pasikeitusi savivaldybės vadovybė, laikinasis rajono meras Gediminas Čepulis tokius kaltinimus neigia. Pasak jo, įstaigos vadovas jau anksčiau buvo užsiminęs apie ketinimus atsistatydinti. „Jis labai karštligiškai priėmė situaciją. Tarybos nariai norėjo susitikti su vyriausiu gydytoju ir pasikalbėti apie ligoninės ateitį, kas nusimato, ar skyriai kokie užsidaro, ar nauji atsidaro.

Sveikatos apsaugos viceministrėmis taps gydytojos Laimutė Vaidelienė ir Jelena Čelutkienė, pirmadienį pranešė paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. „Viceministrė pirminiai sveikatos priežiūrai ir vaikų sveikatai yra numatyta profesorė Laimutė Vaidelienė. Profesorė Jelena Čelutkienė yra numatyta specializuotos medicinos klausimams spręsti“, – konservatorių frakcijos posėdyje pirmadienį sakė M. Jakubauskienė. „Kita komanda dar yra derinama“, – pridūrė ji.

Lietuvoje ne vienas žmogus yra tragiškai miręs mėgėjiškai žaisdamas krepšinį ar kitaip sportuodamas. Gydytojas kardiologas Arnas Karužas paaiškina, kodėl taip nutinka ir kaip galima žmonėms padėti ištikus nelaimei. „Krepšinis yra kiekvieno lietuvio širdyje, tai yra labai smagu, bet žiūrint statistiškai, būtent krepšinis yra ta sporto šoka, kurios metu, na, bene dažniausiai atsitinka staigios širdinės mirtys“, – sako A. Karužas.

Nuo pirmadienio, gruodžio 9 d., nacionalinei Greitosios medicinos pagalbos tarnybai (GMPT) pradeda vadovauti Donatas Paliulionis, pranešime spaudai rašo Sveikatos apsaugos ministerija. Jį, laimėjusį viešąjį konkursą, į pareigas paskyrė laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. D. Paliulionis vadovo pareigose keičia Iloną Kajokaitę, kuri laikinai vadovavo Tarnybai.

49-ąją savaitę (2024 m. gruodžio 2–8 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) – padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę buvo 1320,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai – šiek tiek mažesnis – 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pirmadienis – paskutinė Joniškio ligoninės vadovo Martyno Gedmino darbo diena. Trejus metus vadovavęs įstaigai ir aktyviai ėmęsis reformuoti ligoninę jaunas gydytojas sako jaučiasi gavęs lyg šlapiu skuduru per veidą – pasikeitus miesto valdžiai teigia supratęs, kad yra nereikalingas. Kaip M. Gedminas pasakojo portalui tv3.lt, sprendimas palikti vadovo postą buvo jau seniau, tačiau apgailestavo, kad nepavyko atsisveikinti gražiuoju. „Išties iki galo nesupratau, kas nutiko.

Didžiosios žiemos šventės neretai yra siejamos ne tik su kokybišku laiku su šeima, jaukumu ir kalėdine nuotaika, bet ir su persivalgymu. Juk vien tradicinis Kūčių stalas būna nukrautas tuzinu skirtingų patiekalų, o švenčiant Kalėdas vaišių dar pagausėja. Dėl šios priežasties, dažnas žmogus prieš šventes nusprendžia išbandyti neva žarnyną valančias dietas, badavimą ar net jiems visai nereikalingus vaistinius preparatus.

Rūkytos dešros, kumpeliai ir skilandžiai – be jų daugelis neįsivaizduoja ne tik šventinės vakarienės, bet ir kasdienio pusryčių sumuštinio. Ar lietuvių meilę perdirbtos mėsos produktams sumažintų faktas, kad nuo 2015 metų Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra juos yra įtraukusi į I grupės kancerogeninių medžiagų žmogui sąrašą – kartu su tabaku, alkoholiu, asbestu, formaldehidu, benzinu ir kai kurių rūšių pesticidais? „Northway“ medicinos centrų vidaus ligų gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė...

Šventinis laikotarpis daugeliui visuomet siejasi su skaniu maistu – ir tai juk tradicija, kurios išsiginti nebūtina. Tikrai nereikėtų atsisakyti savo nuo seno mėgstamų patiekalų, tačiau svarbu jausti saiką, kad šventės netaptų kančia, tikra neganda ir skausmingu vartymusi ant sofos. Kaip sau padėti nepersivalgyti ir ką daryti, jei taip jau nutiko?  Kuo sveikatai pavojingas persivalgymas?  Persivalgymas dažniausiai yra tik neilgai trunkantis negalavimas.

Sinusitas – labai nemaloni liga, kurios eiga gali būti ir ūminė, ir lėtinė. Ūminio sinusito atveju simptomai vystosi gana greitai – pradeda kamuoti veido skausmas ir patinimas, užsikemša nosis, iš jos gali tekėti gleivės, dingsta kvapo ir skonio pojūčiai, kartais kamuoja karščiavimas. Lėtinio sinusito atveju simptomai gali vystytis „slapta“ ir apie ligą sužinoma tik jai paūmėjus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ką tik pasidalino džiugia žinia – kitais metais įsigaliojus naujai tvarkai tikimasi, kad taip reikalingas kardiologo paslaugas gyventojai galės gauti arčiau namų. Patys ligoninių vadovai tik kraipo galvomis ir sako, kad jau dabar nėra kam dirbti, tad sunku tikėtis, kad eilės sumažės. Siekiant nuo eilių pas kardiologus atkimšti tokias tretinio lygio gydymo įstaigas kaip Santaros ar Kauno klinikos valdžia ėmėsi pokyčių.

Prireikus kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) pacientai nemokamai jį gali atlikti tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje. Vis tik realybė tokia, kad dažnas iš privačios įstaigos išeina gerokai patuštinęs piniginę. Privačių gydymo įstaigų iš pacientų ne visada teisėtai imamos priemokos – ilgą laiką diskutuojama problema. Ką tik šviežiai ji vėl pakelta Seimo Sveikatos reikalų komitete.

„Medicina bejėgė, jei pacientas labai nori gyventi“, – cituodama tarp medikų žinomą posakį gydytoja kardiologė Dalia Jarašūnienė teigia pati ne kartą su tuo susidūrusi. Kaip pasakoja ji, atrodo, pacientui jau niekuo nebegalima padėti, o jis po kurio laiko jis lyg niekur nieko vairuoja taksi.

Nors Lietuva pagal sveikatos apsaugos sistemos finansavimą velkasi Europos dugne, Valstybinės ligonių kasos direktorius teigė, kad vis tik ne viskas išsprendžiama pinigais. „Čia kaip su pasakymu, kad jei rankoje laikai plaktuką, visos problemos atrodo kaip vinys“, – vaizdingai palygino jis.

Pastaraisiais metais gerokai paankstėjus šventinio žiemos laikotarpio pradžiai pasiruošimo Kalėdoms karštinė apima vis daugiau žmonių. Šventiniai įmonių vakarėliai, pasibuvimai su draugais, įvairūs renginiai – išsivadavus iš pandemijos gniaužtų gyventojai jau kelis metus aktyviai įsitraukia į įvairias socialines veiklas. Vis tik gydytojai ragina išlikti atidiems. Ne paslaptis, kad po gero kalėdinio vakarėlio, būna, dėl išplatinto kokio nors viruso „iškrenta“ pusė kolektyvo.

Trejus metus Joniškio ligoninei vadovavęs Martynas Gedminas traukiasi iš pareigų. Teigiama, kad tokį sprendimą medikas priėmė pajutęs miesto valdžios spaudimą ir nepasitenkinimą. „Joniškio mero postą palikus V. Gailiui, pamačiau, kad nebeįtinku miesto valdžiai. Neįsivaizdavau, kad taip staiga viskas pasikeis. Kol miestui vadovavo V. Gailius, reformomis ligoninėje nepatenkinti savivaldybės tarybos nariai tylėjo. Jam išėjus, atsirado poreikis paaukoti avinėlį“, – lrt.lt teigė M. Gedminas.

3 proc. vandenilio peroksido tirpalas – daugeliui gerai žinoma medicinos priemonė, įprastai naudojama smulkių žaizdelių išvalymui ir dezinfekcijai. Visgi, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, neretai tenka susidurti su situacijomis, kada žmonės vandenilio peroksido tirpalą ne tik naudoja netinkamai, bet ir visai kitiems tikslams. O tai kai kurias atvejais gali tiek apsunkinti žaizdų gijimo procesus, tiek nemenkai sutrikdyti sveikatą.

Chirurginės operacijos ir medicininės procedūros gali būti atliekamos tiek su nejautra, tiek be jos. Kai nejautra reikalinga, ji gali būti įvairių tipų: bendroji, regioninė, vietinė, epidurinė, kaukinė, endotrachėjinė ar sedacija bei įvairūs jų deriniai. Nejautros metu paciento sveikatos būklė yra stebima, užtikrinama kvėpavimo funkcija, palaikoma kraujotaka, gali būti taikomi įvairūs pagalbinės kraujotakos palaikymo metodai. Anestezijos rūšis pasirenkama pagal operacijos mastą ir sudėtingumą.

Klaipėdos pareigūnai įspėja – plinta naujas sukčiavimo būdas: sukčiai sukūrė į į esveikata.lt panašią svetainę ir savinasi pinigus. Pasak policijos, šią savaitę į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi nuo sukčių nukentėję du asmenys. Jie neteko pinigų, kai bandė prisijungti prie oficialios svetainės www.esveikata.lt. Asmenys nurodo, kad, apgaulės būdu, iš jų banko sąskaitų buvo pasisavinta 790 ir 419 eurų.

Dalis žmonių atvėsus orams skundžiasi sustiprėjusiais sąnarių skausmais. Ir nors mokslinio pagrindo, įrodančio sąnarių skausmo ryšį su oro temperatūra nėra, manoma, jog esant žemesnei aplinkos temperatūrai periferinės kraujagyslės susitraukia, kad sulaikytų šilumą vidaus organuose. Būtent dėl to sąnarių aprūpinimas krauju sumažėja, yra gaminama mažiau sąnario skysčio, todėl jie labiau sustingsta ir atsiranda skausmas.

Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad klausimas dėl pacientų eilių mažinimo bus vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės prioritetų. Visgi, anot jos, tikėtis greitų šios ilgalaikės problemos sprendimų nereikėtų. „Eilių mažinimo klausimui skirsime prioritetą. (...) Tačiau problema yra gili ir ilgalaikė, todėl ypatingai greitų sprendimų neturėtume tikėtis.

Mokslas į priekį lekia devynmyliais žingsniais – išrandami nauji vaistai bei gydymo priemonės leidžia įveikti ir suvaldyti daugybę ligų, pailginti žmonių gyvenimo trukmę. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos docentė daktarė Inga Ivaškevičienė sako, kad vakcinos yra tai, ką geriausio žmonijai dovanoja mokslininkai.

Pacientams, kuriems po kasos pašalinimo pasireiškia cukrinis diabetas, nuo šiol bus kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės (MPP), skirtos cukrinio diabeto kontrolei, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad pakeitimas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gavus pacientų kreipimąsi ir Lietuvos endokrinologų draugijos rekomendaciją.

Specialiai JAV Kongreso komisijai dėl COVID-19 paskelbus galutinę ataskaitą ir pateikus vertinimą apie galimą viruso kilmę ir karantino metu taikytas priemones, ji spėjo sulaukti ne vienos reakcijos. Apie tai pasisakė ir lietuvių mokslininkas Gytis Dudas. Pasak jo, šis tyrimas neturi nieko bendro su tiesos paieškomis.

Naujoji Vyriausybė trečiadienį pristatytoje programoje pagrindiniais siekiais sveikatos priežiūros srityje įvardija administracinės naštos mažinimą medikams bei pacientų eilių trumpinimo klausimą. „Trumpinsime eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams. (...) Gerinsime gydymo įstaigų infrastruktūrą trūkstamoms paslaugoms suteikti.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nustatyti kriterijus gydymo įstaigoms, norinčioms teikti skubiąją medicinos pagalbą. Kitaip sakant, jei po kelių metų atitinkamo tipo skubios pagalbos skyrius neužtikrintų tam tikro pacientų kiekio bei neatitiktų kitų kriterijų, jis būtų uždarytas.  Sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko aiškinimu, šiais pakeitimais siekiama efektyvinti skubiosios pagalbos sritį.

Vaikelio atėjimas tampa dideliu, kartais sunkiai įveikiamu iššūkiu. Naujas šeimos narys įžengia savimi nešdamas nemenkus pokyčius buityje, bendravime ir netgi miego aspekte. Statistika liudija apie šiuo laikotarpiu padidėjusią skyrybų riziką. Kokia tikroji situacija bei ką kalba tyrimų duomenys detalizuoja gero miego ekspertė Sigita Žilinskienė. Ką kalba statistika? „Taigi statistika byloja – naujagimių tėvai praranda iki 6 mėnesių miego per pirmuosius dvejus metus po kūdikio gimimo.

Gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną. Šį kartą ligonių kasos ypatingą dėmesį skiria žmonėms, turintiems klausos negalią – problemai, kurią, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, patiria daugiau nei 5 proc. pasaulio gyventojų, arba 430 milijonų žmonių, tarp jų – 34 milijonai vaikų.

Nevaisingumas – opi tema, kuri vis dar dažnai klaidingai suvokiama kaip moters sveikatos iššūkis. Tačiau naujausiuose Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei kituose nevaisingumo priežasčių tyrimuose teigiama, kad apie 40–50 proc. nevaisingumo atvejų kyla būtent dėl vyrų vaisingumo problemų. Šios problemos dažnai susijusios ne tik su konkrečiais reprodukcijos sutrikimais, bet ir su bendru vyrų sveikatos pablogėjimu.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys siūlymą nustatyti kriterijus gydymo įstaigoms, norinčioms teikti skubiąją medicinos pagalbą. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą projektą, kriterijai bus taikomi pagal skubios pagalbos skyriaus tipą. „Įdėtas kiekybinis kriterijus, kad turi tiek pacientų turėti, kad galėtum teikti skubios pagalbos paslaugas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Naujajam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovui tiek prezidentas, tiek medikų bendruomenė ir pacientai kelia nemažus lūkesčius. Nors iš dabartinės kandidatės į ministres Marijos Jakubauskienės šalies vadovas teigė sulaukęs ne visų atsakymų, medikų atstovai konstatuoja, kad vargiai mato šviesą tunelio gale, o tik daug juodo darbo.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ Simonas Urbonas kviečia pasigilinti į itin jautrią, netgi rezonansinę temą – vaikų skiepus. Laidoje susitinkame su trijų vaikų mama Rūta Mackevičiūte ir vaikų infekcinių ligų gydytoja Božena Paškevič. Pašnekovai dalijasi savo patirtimis, mitais, baimėmis bei įžvalgomis, kurios kviečia susimąstyti, ar kartais ne per drąsiai pasitikime mokslu.

Nacionalinis vėžio institutas išgyvena skaudžią netektį. Mirė Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja, gydytoja Jolanta Paškevičienė (1966-2024). Mylimos gydytojos gyvybė užgeso vakar, gruodžio 2-ąją. Pranešama, kad informacija apie atsisveikinimą bus pasidalinta vėliau. Liūdna žinia Šiandien žinia apie medikės netektį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Nacionalinis vėžio institutas.

Onkologinės ligos yra antra pagal dažnumą mirties priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, iš jų – apie 300 naujų galvos-kaklo vėžio atvejų. Dauguma šių atvejų diagnozuojami jau ligai gerokai pažengus.

Seimas antradienį imsis prezidento pakartotinai svarstyti grąžintų įstatymo pataisų, kuriomis siekta liberalizuoti siuntimų pas gydytojus išdavimą. Sveikatos sistemos įstatymo pataisos numato, kad siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti galėtų ir tų įstaigų gydytojai, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, t. y. nėra sudariusios sutarčių su Valstybine ligonių kasa.

Plautinė hipertenzija (PH) – būklė, kai plaučių arterijose padidėja kraujo spaudimas, todėl dešinysis širdies skilvelis turi susitraukti naudodamas kur kas didesnę jėgą, kad nugalėtų pasipriešinimą ir užtikrintų stabilią kraujotaką. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Eglė Grigonienė pažymi, kad jei tokia būklė užtrunka ilgesnį laikotarpį, pradeda vystytis dešiniojo skilvelio ir visos širdies nepakankamumas.

Vilnietis Andrius skaičiuoja, kad sinusitu sirgo kelis dešimtmečius, galiausiai jį teko operuoti, bet vieno karto nepakako – visiškai neseniai jam buvo atlikta dar viena operacija.

Pirmadienį Lietuvą apskriejo liūdna žinia – mirė karo gydytojas, rašytojas Vilius Kočiubaitis. Medikas dvidešimt metų tarnavo karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje. V. Kočiubaitis buvo vidaus ligų ir šeimos gydytojas, tris dešimtmečius dirbo skubiojoje medicinoje, dvidešimt metų tarnavo karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje, dalyvavęs trijose misijose Afganistane.