Sveikata

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 29, dar 3 mirtys į statistiką įtrauktos iš anksčiau. 29 mirę žmonės buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 16 vyrų ir 13 moterų. Po devynis mirusiuosius priklausė 60–69 metų ir 80–89 metų amžiaus grupėms. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, keturiems – nuo 50 iki 59-erių ir dviem – nuo 90 iki 99-erių metų.

Statistikos departamentas paskelbė naujausią informaciją apie Covid-19 situaciją Lietuvoje. Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 1371 naujas COVID-19 atvejis, mirė 29 žmonės, taip pat įskaitytos dar 3 mirtys iš anksčiau, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 170 žmonių. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos trys mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 iš viso mirė 16 vyrų ir 13 moterų.

Trečiadienį gavus informacijos, kad sausio 12 d. galimai buvo pažeista šalčio grandinė transportavimo metu, pristatant farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną į du koordinuojančius centrus ir laikinai sustabdžius skiepijimą šios siuntos vakcina, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) savo iniciatyva pradeda visos logistikos grandinės nuo vakcinų atgabenimo į Lietuvą iki jų pristatymo į vakcinavimo vietas tyrimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis rizikų dėl vakcinacijos nuo koronaviruso proceso skaidrumo, o pastarosiomis dienomis priimtus sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimus vadina žingsniais teisinga linkme.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose. Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi, ar vakcina nesugadinta.

Regionų gydymo įstaigose itin trūksta kvalifikuotų medikų, kai kur jau ne vieną mėnesį ieškomos kelios dešimtys darbuotojų. Savivaldybės griebiasi šiaudo ir atvykstantiesiems siūlo išskirtines sąlygas – nemokamą būstą, rezidentūros studijų kompensacijas ar net 20 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Visgi, kaip sako ligoninių vadovai, norinčių dirbti regionuose nedaugėja.  Apie medikų trūkumą regionuose kalbama jau ne vienerius metus.

Džiaugiamės gaudami vakcinas, tačiau vis labiau nerimą kelia informacija apie koronaviruso mutacijas. Ar nebus taip, kad skiepai mutacijų jau neveiks? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene. Girdime, kad visa Europa baiminasi dėl Didžiosios Britanijos viruso mutacijos.

Šalyje po ilgos pertraukos iškritus gausiam sniegui žmonės, o ypač vaikai suskubo pasidžiaugti snieguotais kalnais ir kalvomis. Tačiau dėl galimo koronaviruso plitimo besibūriuojant žmonėms Lietuvos policija visus susirinkusius praėjusį savaitgalį bandė išvaikyti. Visgi profesorius Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad toks žmonių vaikymas yra perteklinis.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbas pranoko jos lūkesčius, o kritika jam dažnai nėra pagrįsta. „Manau, kad ministras padarė daugiau, negu kad būčiau labai drąsiai tikėjusis, kad jis per tiek laiko spės padaryti.

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo informuota, kad sausio 12 d.  galimai buvo pažeista šalčio grandinė transportavimo metu, pristatant dviejų farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną į koordinuojančius centrus: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas ir Respublikinę Panevėžio ligoninę. SAM skubiai informavo koordinatorius, kad laikinai sustabdytų skiepijimą šios siuntos vakcina.

Sureagavusi į raginamo iš posto trauktis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo Roberto Petraičio poziciją kol kas jame pasilikti premjerė Ingrida Šimonytė teigė nesuprantanti jo požiūrio į tai, kas yra atsakomybė už įstaigos veiklą. Ministrė pirmininkė teigė pati bendravusi su R. Petraičiu, tačiau jo požiūrio nesupratusi. „Man jo požiūris į tai, kur yra jo atsakomybė už įstaigos darbą arba rezultatus nepasirodė labai suprantamas.

Didžiausios inovacijų kūrėjų bendruomenės Lietuvoje, Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius Paulius Nezabitauskas nevengia kalbėti apie tai, kad yra vienas iš tų, kuris dėl Covid-19 viruso sukeltos komplikacijos buvo paguldytas į LSMU Kauno ligoninę. 7 dienas ten praleidęs vyras išvydo gyvenimą, kuriuo šiomis dienomis gyvena dirbantys gydytojai bei slaugytojos – nuo neturėjimo, kada atsigerti, iki be galo sunkaus fizinio krūvio, kurį turi pakelti 50 kg sverianti slaugytoja.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti papildomą „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtų koronaviruso vakcinų kiekį, tačiau atsisakoma pirkti papildomas kompanijos „Moderna“ vakcinas.  Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad Europos Komisija (EK) su „BioNTech“ ir „Pfizer“ suderėjo dėl papildomų 200 mln. vakcinos dozių. Ministerijos duomenimis, atsižvelgiant į naujausius susitarimus, Lietuvai pagal pro rata principą tektų 1,24 mln.

Statistikos departamentas po e. sveikatos sutrikimų galiausiai trečiadienį informavo, kiek žmonių per praėjusią parą mirė nuo Covid-19. Trečiadienį gautais duomenimis, koronavirusas pareikalavo dar 42 aukų. Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirusiems asmenims buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Nuo COVID-19 mirė 19 moterų ir 15 vyrų. Daugiausia mirusiųjų – devyni – priklausė 70–79 metų grupei.

Reaguodama į vis dažnėjančius atvejus, kuomet pasiskiepiję pirmąją vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos doze asmenys jaučiasi saugūs ir apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo, bei pamiršta visas reikiamas atsargumo priemones. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, jog specifinis imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik pasiskiepijus pagal visą skiepijimo schemą dviem dozėmis ir praėjus ne trumpiau kaip savaitei po paskiepijimo antrąja vakcinos doze.

Pasaulyje fiksuojant naujas COVID-19 atmainas kyla nerimas, ar vakcinos išliks tokios pačios efektyvios ir neteks susidurti su dar didesnėmis infekcijos plitimo bangomis. Visgi profesorius Saulius Čaplinskas sako neabejojantis, kad Lietuva yra viena tų šalių, kur gali atsirasti naujos koronaviruso mutacijos. Virusologas socialiniame tinkle pabrėžė, jog kuo spartesnis viruso plitimas fiksuojamas, tuo didesnė rizika, kad įvyks ir jo mutacijos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1727 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 91 014 asmenys.

Vėlų 2021 metų sausio 12-iosios vakarą eidamas 67-uosius nuo koronaviruso mirė dar vienas gydytojas Valdas Kuolas. Liūdna žinia pasidalino Klaipėdos jūrininkų ligoninė.  „Kovojęs dėl kitų gyvybių, savąją kovą jis, deja, pralaimėjo. Klastingasis koronavirusas kolegą pasiglemžė nesuteikęs vilties ar bent menkiausių šansų išlaikyti gyvybės siūlą savo rankose. Todėl šiandien ligoninėje žvakės degė ne tik Sausio 13-osios aukoms, bet ir mūsų gydytojui atminti.

Kilus skandalui dėl skiepijimosi COVID-19 vakcina be eilės operacijų vadovas Arūnas Dulkys sugriežtino vakcinavimo tvarką. Ministras nurodė, kad bus privaloma sudaryti ne tik pagrindinį, bet ir rezervinį skiepijamų asmenų sąrašą. Atsakomybę proceso nekontroliuojant turės prisiimti savivaldybė. Ministro sprendimais nurodoma, kad skiepijimą organizuojančios sveikatos priežiūros įstaigos prioritetines grupes skiepija paeiliui, pradedant nuo aukščiau esančios.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1694 nauji COVID-19 atvejai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Informacijos apie per parą registruotas mirtis departamentas nepateikė. „Dėl mirčių duomenų skaičiaus tiekimo sutrikimų e.sveikatoje šie duomenys bus atnaujinti vėliau“, – rašoma pranešime. Kaip BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus, duomenys apie mirtis e.sveikatos sistemoje Statistikos departamentui turėtų būti prieinami maždaug per valandą.

Kaune trečiadienį pradedama skiepyti kompanijos „Moderna“ vakcina nuo COVID-19. Kauno savivaldybės teigimu, pirmiausiai vakcinos sulauks socialinės globos įstaigų gyventojai, slaugos ligoninių pacientai, jų personalas, socialiniai specialistai, teikiantys pagalbą žmonėms namuose, taip pat mobiliajame punkte, karščiavimo klinikoje ir mobiliose komandose dirbantys medikai. Skiepyti slaugos ir globos įstaigų pacientų bei darbuotojų vyks Kauno miesto poliklinikos medikų mobiliosios komandos.

Nuo Covid-19 Lietuvoje skiepijami koronaviruso židiniais tapusių globos ir slaugos įstaigų darbuotojai ir gyventojai. Tiesa, kol kas skiepo atsisako apie penktadalis ministerijai pavaldžių globos įstaigų gyventojų ir dešimtadalis darbuotojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tarsis su ekspertais, kaip elgtis su nepasiskiepijusiais darbuotojais, ar šiems leisti dirbti su senyvo amžiaus globotiniais.

Dar vienu skiepų skandalu pakvipo ir Skuode, kur pirminės sveikatos priežiūros centre vakciną anksčiau laiko galėjo gauti šios įstaigos direktorius ir buvęs rajono meras, dabar įstaigose dirbantis informacinių technologijų specialistu. Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre vakciną jau spėjo gauti šios įstaigos direktorius Virginijus Kiguolis ir informacinių technologių specialistu čia dirbantis buvęs Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras.

Didžiausia Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kviečia sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį į posėdį pasiaiškinti ir prisiimti atsakomybę dėl šalyje daugėjančių neskaidriai organizuojamų skiepijimų nuo COVID-19 atvejų. Į organizuojamą posėdį kviečiamos ir kitos Seimo opozicinės frakcijos.

Dar prieš Europos vaistų agentūrai oficialiai leidus iš 5 „Pfizer-BioNTech“ skiepo dozėms skirto buteliuko paskiepyti ir šeštą žmogų spėjo kilti daug šaršalo dėl to, ar tuščiai neišmetama dalies vakcinos. Visgi medikų bendruomenėje netruko pasigirsti kalboms, kad tą 6-ąją dozę ne tik sunku „išgriebti“, bet ir apskritai nemoralu taip elgtis. Štai Karoliniškių poliklinikoje dirbanti šeimos gydytoja Justė Latauskienė teigė, kad vakcinos likutis ir yra numatytas kaip likutis.

Seimas nusiteikęs nuo šių metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms. Jos numato penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas pasiūlė taikyti 100 proc. (vietoje 95  proc.

Nors beveik metus gyvename pandemijos sąlygomis, o vakcinos laukiame kaip išganymo tikėdamiesi, kad mūsų kasdienybė stipriai pasikeis, specialistai įspėja, jog skubėti nereikėti. Jų teigimu, tiek įgijusiems imunitetą asmenims dar teks laikytis jau taip gerai išmoktų prevencijos priemonių.

Jonavietis Visvaldas Leonavičius kreipėsi į Kėdainių ligoninės medikus, išreikšdamas jiems didelę padėką už suteiktą pagalbą. Pateikiame vyro išsakytas mintis: „Gerbiami Kėdainių ligoninės COVID-19 skyriaus medikai, į Jūsų globą patekau likus bemaž porai savaičių iki Kalėdų, po to, kai namuose, Jonavoje, nuo COVID-19 gydžiausi net keliolika dienų.

Pasaulyje kuriame ne viena COVID-19 vakcina, o ir jų veikimas kiek skiriasi. Kol kas Europoje leista naudoti „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas. Ar jos kuo skiriasi ir kuo kitokia yra DNR vakcina, aiškina Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinai pareigas einanti vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė. Kaip dėstė ji, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinose aktyvioji dalis yra viruso spyglio baltymo seką koduojanti RNR.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ragina sveikatos priežiūros įstaigas neskiepyti antru koronaviruso (COVID-19) skiepu žmonių, neturėjusių teisės į pirmąjį. Frakcija antradienį paskelbė griežtai vertinanti paaiškėjusius piktnaudžiavimo atvejus, kai gydymo įstaigose buvo paskiepyti piliečiai, kuriems vakcina šiuo metu pagal nustatytą prioritetų tvarką nepriklausė.

Į Lietuvą pirmadienį atgabenta pirmoji kompanijos „Moderna“ vakcinų siunta, joje – 2,4 tūkst. dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuo šiol kas savaitę sausį ir vasarį numatoma atgabenti vis naujas „Moderna“ vakcinų siuntas“, – rašoma ministerijos pranešime. Siunta Lietuvą pasiekė furgonu iš Belgijos aštuntą valandą ryto. Prieš vidurdienį ji pristatyta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlius ir bus saugoma −20 °C temperatūroje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.  Per praėjusią parą izoliuoti 1477 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 95187 žmonės.

Atrodo, kad pasaulinė koronavirusinė statistika kol nesuteikia didelio optimizmo – užsikrėtusiųjų skaičius artėja prie 90 milijonų, o mirčių nuo COVID-19 rodikliai artimiausiu metu peržengs 2 milijonų ribą. Su giliu liūdesiu tenka pripažinti, kad Lietuva kai kuriomis dienomis pagal užsikrėtimų statistiką išsimušė net į Europos lyderius.

Europos vaistų agentūra (EVA) antradienį pranešė, kad Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ ir Oksfordo universitetas pateikė oficialų prašymą suteikti leidimą platinti Europos Sąjungoje jų sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso. ES farmacijos priežiūros tarnyba nurodė, kad šis sprendimas galėtų būti priimtas iki sausio 29 dienos.

2021 m. sausio 8 d. nuo COVID-19 mirė gydytojas urologas Narimantas Balčiūnas. Apie tai skelbia Lietuvos ultragarso asociacija. Narimantas Balčiūnas baigė Vilniaus universiteto medicinos fakultetą, domėjosi medicinos naujovėmis, jį ypač žavėjo urologija, echoskopija, intervencinės procedūros ultragarso kontrolėje ir litotripsija. Gydytojas buvo vienas iš ultragarsinės diagnostikos pradininkų Lietuvoje, pradėjęs intervencines procedūras ultragarso kontrolėje urologijoje.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 27 žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 12 moterų ir 15 vyrų. Daugiausia mirusiųjų – 13 – priklausė 80–89 metų grupei. Dar penki žmonės buvo 60–69 metų amžiaus, po keturis mirusiuosius registruota 70–79 ir 50–59 metų amžiaus grupėse. Vienam mirusiajam buvo nuo 90 iki 99-erių metų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės,  2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 902 nauji COVID-19 atvejai, mirė 27 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2937 žmonės. Praėjusią parą taip pat detalizuota 13 mirčių nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje registruoti 161 tūkst. 348 šios infekcinės ligos atvejai, 95 tūkst. 627 asmenys pasveiko, 62 tūkst. 451 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2272 žmonės.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo net nesvarstyti varianto Lietuvai pačiai derėtis dėl vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) įsigijimo, kad greičiau paskiepytų gyventojus, sekant Izraelio pavyzdžiu. Pasak ministro, pradėjusi savarankiškas derybas Lietuva iškristų iš bendro Europos Komisijos pirkimo, o norimos įsigyti vakcinos kiekis ir pajėgumai derantis su gamintojais Lietuvą pastatytų į eilės pabaigą.

Nuo COVID-19 pradedami skiepyti slaugos ir globos įstaigų gyventojai bei darbuotojai. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Lietuvoje šiose įstaigose gyvena apie 13 tūkst., dirba per 8 tūkst. žmonių. Maždaug 40 proc. iš jų jau yra persirgę COVID-19, todėl skiepijami nebus. Be to, prieš vakcinavimą bus atliekami antikūnų greitieji testai, siekiant nustatyti, ar žmogus šia liga nepersirgo to nežinodamas. Nustačius teigiamą testo rezultatą, tokie žmonės taip pat nebus skiepijami.

Skiepų nuo koronaviruso pagal „pažintis“ skandalas įgauna pagreitį. Paaiškėjo, kad Šilalėje privačios greitosios pagalbos stoties vadovas skiepus nuo koronaviruso suveikė ne tik sau, šeimos nariams, bet ir žmonos broliui. Skandalui tik prasidėjus verslininkas tikėjosi dar gauti ir antrąją skiepo nuo koronaviruso dozę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys suabejojo, ar tokie asmenys išvis turi moralinę teisę būti skiepijami toliau.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas sako nematantis pažeidimų dėl skiepijimo nuo COVID-19 Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. „Man teko šnekėtis ir aiškintis su bent dviejų įstaigų atsakingais žmonėmis, tai manau, kad reikalai šiek tiek išpūsti (...) Aš pabandžiau įsigilinti į Žalgirio atvejį, tikrai aš nematau pažeidimų“, – Žinių radijui pirmadienį sakė parlamentaras.

Lietuvoje toliau iš lėto mažėja tragiški Covid-19 sergamumo rodikliai, tačiau atlaisvinti karantino vadžias dar anksti. Mokslininkai prieš teikdami rekomendacijas Vyriausybei nori sulaukti šios savaitės rezultatų. O karantino metu tvarką palaikanti policija kovoja su gyventojais, kurie laužo taisykles ir rengia pobūvius. Žmonės masiškai buriuojasi, kartais konfliktus tenka malšinti smūgiais teleskopinėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis.

Po vakcinų skandalo Šilalėje nuo ankstaus ryto sveikatos apsaugos ministras aiškinosi prezidentui. Kaip ministerija griežtins skiepijimo kontrolę? Apie tai – pokalbyje su ministru Arūnu Dulkiu. Ministre, per vieną savaitgalį – net keli skandalai. Išgirdome, kad tiek Vilniuje, tiek Šilalėje buvo skiepijami žmonės, kurie visiškai neturėjo teisės gauti tą skiepą.

Lietuvą pirmadienį pasiekė ketvirtoji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo COVID-19 siunta, joje – 25 tūkst. 740 vakcinos dozių. Apie tai BNS pirmadienį informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta. Pirmoji siunta į Lietuvą atgabenta gruodžio pabaigoje. Iš viso Lietuvą jau pasiekė kiek daugiau nei 66 tūkst. skiepų dozių. Jomis skiepijami medikai, kiti ligoninių darbuotojai, savanoriai, sunkūs ligoniai.

Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvą apskriejo žinia, kad Šilalėje koronaviruso vakcina paskiepyti asmenys, kuriems skiepas net nepriklausė. Jį gavo privačios skubios pagalbos „Ambulansas“ vadovas ir jo artimieji. Pirmadienį žiniasklaida paskelbė, kad tarp neteisėtai medikams skirta vakcina paskiepytų asmenų yra ir daugiau. Šilalės rajono ligoninė paskiepijo buvusį ligoninės vadovą, vyriausiąjį gydytoją Antaną Levickį, kuris šiuo metu ligoninėje nebedirba, praneša naujienų portalas LRT.

Įvertinę pirmąjį gruodžio viduryje įvestų papildomų karantino priemonių efektą ekspertai konstatavo, kad pandemijos mastas šiuo metu panašus į fiksuotą lapkričio paskutinėmis savaitėmis. Anot duomenų analitiko Aisčio Šimaičio, skiriasi tik judėjimo kryptis: „pandemijos pagreitis“ Lietuvoje yra neigiamas 10 dienų ir šiuo metu yra -20 proc. Anot specialisto, kitaip tariant, tiek paros atvejų skaičiaus, tiek teigiamų tyrimų procento savaitės vidurkis sumažėjo bent 20 proc.

Kuo anksčiau nustatomi ir izoliuojami sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusine infekcija (COVID-19) turėję žmonės, tuo efektyviau stabdomas infekcijos plitimas. Todėl, nors epidemiologiškai ištirtų atvejų procentas Lietuvoje yra aukštas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų vertinimu, norint užtikrinti greitesnį izoliavimą, reikia strateginių visos sistemos efektyvumą didinančių sprendimų.