Sveikata

„Smegenų rūkas“ tapo vienu labiausiai paplitusių koronaviruso simptomų, kuris net pasveikus dar ilgai išlieka kaip ligos padarinys. Šiam kognityvinių funkcijų susilpnėjimui būdingas miglotas sutrikimo jausmas, galvos skausmas bei trumpalaikis atminties praradimas.

Vasario 14 d. Gvinėjos sveikatos apsaugos pareigūnai patvirtino, kad NʼZerekore prefektūros Gouéké bendruomenėje įsiplieskė Ebolos židinys. Nuo ligos jau mirė trys žmonės, dar keturi yra užsikrėtę. Valstybėje paskelbta epidemija, o sveikatos apsaugos tarnybos pradėjo atsekinėti kontaktus ir izoliuoti galimai sergančius asmenis. Tai pirmieji Ebolos atvejai Gvinėjoje nuo tada, kai 2016 m. baigėsi vakarų Afriką apėmusi viruso epidemija.

Nors vis daugiau moterų, išgirdusios krūties vėžio diagnozę, Lietuvoje išgyvena ilgiau, tačiau šalies rodikliai vis dar yra prasčiausi Europoje. Specialistai savo ruožtu nenustoja kartoti, kad laiku atlikti profilaktiniai tyrimai gali padėti išgelbėti gyvybes. Vienoje svarstyklių pusėje – optimistinės žinios: naujausiais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų, sergančių sergančių krūties vėžiu, ir net 5,6 tūkst.

Penktadienį į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį atgabenta farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 siunta. Tai jau trečia ir iki šiol didžiausia šio gamintojo pristatyta vakcinų partija – ją sudaro 24 tūkst. vakcinos dozių. Visos šios vakcinos bus išdalytos savivaldybių vakcinacijos centrams ir bus skirtos senjorų vakcinacijai.

Vakar pradėti skiepyti VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro 80 ir daugiau metų turintys gyventojai. Tarp pirmųjų 75 senjorų paskiepyti ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma bei profesorius Vytautas Landsbergis. Prezidentas Valdas Adamkus su žmona atvyko pakiliai nusiteikę ir teigė abu su žmona niekada neturėję nė menkiausių dvejonių, kad būtina skiepytis nuo COVID-19. „Džiaugiuosi, kad turime galimybę pasirūpinti Lietuvos žmonėmis.

Nors pasigirsta pedagogų skundų, kad norėtų skiepytis ne „AstraZeneca“, o kito gamintojo vakcina, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigė čia įžvelgianti savotišką paradoksą. Anot jos, viena vertus, yra baiminamasi naujo tipo vakcinų, tačiau, kita vertus, sukurtomis labiau įprastu metodu pasitikima mažiau.

Profesorius Timas Spectoras sako, kad jei bus testuojami tik kosuliu, karščiavimu ar skonio bei uoslės praradimu besiskundžiantys žmonės, gali likti neaptikta milijonai koronaviruso atvejų. Į koronaviruso simptomų sąrašą ekspertas siūlo įtraukti ir išsekimą, galvos skausmą, gerklės skausmą bei diarėją. Prof. Timas Spectoras sako, kad jei bus testuojami tik kosuliu, karščiavimu ar skonio bei uoslės praradimu besiskundžiantys žmonės, gali likti neaptikta milijonai koronaviruso atvejų.

Naujasis COVID-19 nustatymo metodas padės užtikrinti pacientų saugumą, saugesnį ugdymo institucijų atvėrimą, greitesnę infekcijos protrūkių kontrolę. Minima procedūra yra daug paprastesnė ir beveik nesukelia nemalonių pojūčių tiriamajam. Naujas Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros klinikose validuotas kaupinių metodas leis kelis kartus išplėsti SARS-CoV 2 profilaktinio testavimo apimtis.

Šiuo metu dauguma pedagogų, kuriuos buvo numatyta šiame etape paskiepyti nuo COVID-19, yra gavę vakcinos dozę, įsibėgėja vyriausių amžiaus grupių žmonių vakcinacija, sako sveikatos apsaugos viceministrė. „Iš esmės šią savaitę bebaigiame su pirmąja vakcinos doze pedagogams ir jau pakankamai aktyviai pradedame vakcinuoti 80 plius vadinamąją asmenų grupę, vyresnių žmonių amžiaus grupę.

Autoritetingas medicinos žurnalas „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijos biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 ligos vien tik pirmoji dozė veiksminga 85 procentais. Leidinys remiasi tyrimais, atliktais daugiau kaip 7 tūkst. medicinos darbuotojų, kurie buvo šia vakcina paskiepyti Izraelio Šebos medicinos centre. Ekspertai pastebėjo, kad jos efektyvumas 85 proc. pasireiškė 15-28 dienomis po injekcijos.

Aukštesnį išsilavinimą turintieji labiau nusiteikę skiepytis COVID-19 vakcina, tuo metu besilaikantys priešingos pozicijos sako bijantys būti „bandomaisiais triušiais“. Be kita ko, apsisprendusius skiepytis kartu lydi nerimas, kad vakcina sukurta taip greitai. Tą rodo atliktos naujausios gyventojų apklausos. Kaip rodo tyrimas, tvirtai arba greičiausiai nusiteikę teigiamai dėl vakcinacijos buvo 64 proc.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1196 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 52 148 asmenys.

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa. Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai. Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc.

Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 sutiktų skiepytis 64 proc. šalies gyventojų. Norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo klastingu virusu. Tokius rezultatus parodė Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 663 COVID-19 atvejai ir 13 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 243,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 192 tūkst. 986 COVID-19 atvejis. Šiuo metu serga 8 tūkst. 365 asmenys. Pasveikusiųjų – 178 tūkst.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau penktasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 67 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. dr.

Nuo pirmadienio gavę leidimą vėl atverti duris grožio salonai ir kirpyklos klientus gali aptarnauti tik griežtai laikantis nurodytų reikalavimų. Vienas jų – būtinas respiratorių dėvėjimas. Tuo metu klientai gali būti aptarnaujami turint bet kokią nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę. Tiesa, kai kuriose šalyse asmenys į tokias vietas net neįleidžiami be neigiamo COVID-19 testo.

Specialistus jau kurį laiką verčia nuogąstauti kelia pacientai, kurie bijodami koronaviruso vis dar vengia apsilankymų pas gydytojus. Ypač nerimą kelia tai, kad nuo praėjusių metų Lietuvai kovojant su koronavirusu (COVID-19) sumažėjo žmonių aktyvumas tiriantis, kas gali skaudžiai atsiliepti ateityje.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė tryliktoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra vienuolikta. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai vienuolikta ir dešimta. Centro ketvirtadienį skelbiamais atnaujintais duomenimis, dviejų savaičių sergamumas Lietuvoje siekia beveik 288 atvejus 100 tūkst.

Kaip rodo išankstiniai duomenys, paskutinieji 2020-ųjų mėnesiai pasižymėjo ne tik išaugusiu mirčių nuo COVID-19 skaičiumi, bet ir kraujotakos ligų pasiglemžtų gyvybių kiekiu. Gydytojai jau kurį laiką akcentuoja, kad dar pavasarį visiškai stojus planinėms paslaugos karantinas turi kitą sveikatos kainą.

Ketvirtadienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Prezidentūra sukritikavo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl jo komunikacijos. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl vakcinų kaupimo sandėliuose. Tuo tarpu pats sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė atsakymą į tokias pastabas. Anot jo, sandėliuose likusių vakcinų nėra. Pateikiame visą ministro įrašą: „Vieno grafiko istorija arba vakcinų kelias Lietuvoje.

Dar pavasarį Švedijos pasirinktas kovos su pandemija modelis nesiimant griežtų karantininių priemonių ne vieną privertė gūžčioti pečiais. Tačiau apie dabartinę situaciją šalyje pasakojantis Švedijoje dirbantis epidemiologas Andrius Kavaliūnas nenustoja kartoti, kad griežtas karantinas yra perteklinė ir daugiau žalos nei naudos atnešanti priemonė.

Tikriausiai ne vienas pasakys, kad visiems iki gyvo kaulo įgriso ir karantinas, ir kaukės, ir visi kiti apribojimai. Norisi pilnos laisvės, draugų, teatrų, koncertų, kavinių, restoranų, kelionių ir viso to, kas buvo prieš tą prakeiktą mums užneštą koronavirusą. Valdžia jau baigia mus užsmaugti su savo draudimais. Visi nelaimingi ir kamuojami depresijos, artistai ir menininkai badauja, o smulkusis verslas bankrutuoja arba yra jau ant bankroto ribos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuotas 1181 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 52 450 asmenų.

Mokamą koronaviruso testą nuo vasario pabaigos bus galima atlikti prie Vilniaus oro uosto, o balandį – greta Kauno bei Palangos oro uostų. Keliautojams tokias paslaugas teiks konkursą laimėjusi medicinos laboratorinių tyrimų bendrovė „Rezus.lt“, pranešė Lietuvos oro uostai. Mokamas testavimas bus atliekamas laikinuose statiniuose, jie bus įrengti greta oro uostų keleivių terminalų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis 2020 m. Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti 8 tuberkulioze (TB) susirgusius vaikus. 2019 m. tuberkuliozė diagnozuota 48 vaikams, iš kurių dviem nustatyta itin pavojinga atviros tuberkuliozės forma. Užpernai tokia forma buvo diagnozuota trims vaikams. 2020 m. privalomas tuberkulino mėginys (TM) buvo atliktas 54,1 proc. vaikų,  ir tai mažiau nei užpernai (66,9 proc.

Karantino metu būname namuose, bendraujame vien su namiškiais, o išvykimai iš namų apsiriboja tik apsilankymu parduotuvėje ar vaistinėje. Vis dėlto net ir tokiomis sąlygomis kai kuriuos iš mūsų pasiekia žinia, kad koronoviruso išvengti nepavyko. Kokios klaidos tą galėjo lemti ir kaip neužsikrėsti išvykus apsipirkti, pataria vaistininkas Faustas Bertulis.

Ketvirtadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 365 COVID-19 atvejai ir 11 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 238,8. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 192 tūkst. 193 COVID-19 atvejis. Šiuo metu serga 8 tūkst. 811 asmenys. Pasveikusiųjų – 176 tūkst.

Eidamas 58-uosius metus mirė žinomas Šiaulių kardiologas Viktoras Skromovas, pranešama Respublikinės Šiaulių ligoninės puslapyje.  „Turėjusi būti eilinė darbo diena Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojui kardiologui Viktorui Skromovui tapo paskutinė. Pacientai neteko nuoširdaus gydytojo, kolegos neteko humoro jausmą turinčio, kruopštaus, sąžiningo, aukštos kvalifikacijos specialisto, šeima – mylinčio ir rūpestingo vyro, tėčio.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis vykdomas spartesnis planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atnaujinimas. SAM ragina gyventojus, kuriems buvo atidėtos planinės paslaugos, aktyviai kreiptis į savo šeimos gydytojus, vykti planinėms dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir kitoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Vos sulaukus pirmųjų „AstraZenecos“ skiepų dozių ir pradėjus vakcinuoti pedagogus pasigirdo nuogąstavimų dėl jos poveikio, mat ne vienos įstaigos darbuotojai skundėsi šalutiniais reiškiniais. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad visos naudojamos vakcinos yra saugios, o stebėtis dėl nepageidaujamų reiškinių nereikėtų.

Pagrindinis Jungtinių Amerikos Valstijų užkrečiamųjų ligų ekspertas, imunologas neatmeta galimybės, kad JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) rekomenduos dėvėti dvi kaukes. Anthony‘is Faucis, JAV nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovas, jau anksčiau palaikė dviejų kaukių dėvėjimą, ypač, kad dėvint medžiaginę kaukę, ant viršaus būtų užsidedama ir vienkartinė medicininė.

Lietuva ruošiasi priimti Europos Komisijos (EK) dovanojamus 390 tūkst. COVID-19 greitųjų antigenų testų. Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, jog dovanojimo sutartį su EK pasirašytų Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas.

Įsibėgėjus pedagogų skiepijimui, BNS trečiadienį kalbinti mokyklų vadovai sako, kad vakcinuotis nuo COVID-19 atsisako pavieniai mokytojai, o reakcijos į skiepą yra įvairios – nuo skausmo dūrio vietoje iki stipraus karščiavimo.

Socialiniuose tinkluose paskutiniuoju metu žmonės itin aktyviai dalijasi su patirtimi po vakcinacijos nuo COVID-19 ligos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija ir kad šią informaciją reikėtų pateikti Tarnybai, o ne interneto platybėse. Taip pat pabrėžia, kad visos Lietuvos rinkoje šiuo metu esančios vakcinos yra registruotos Europos Sąjungoje.

Visoje JAV nepagydomi pacientai – tiek sergantys COVID-19, tiek kitomis ligomis – nusprendžia mirti namuose, o ne vykti į ligonines ir galimai atsisveikinti su artimaisiais už stiklo ar telefonu. Nacionalinės ligoninių organizacijos praneša, kad įstaigose pastebimas namuose prižiūrimų pacientų skaičiaus padidėjimas dviženkliu procentu, atsižvelgiant į visoje šalyje taikomus apribojimus šeimos apsilankymams pandemijos metu.

Vienai iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų – storosios žarnos vėžiui – ankstyvai diagnostikai naudojamas auksiniu standartu vadinamas kolonoskopijos tyrimas. Visgi daugmaž 5 proc. žmonių jis negalimas dėl individualių anatominių priežasčių. Išeitis – virtuali kolonoskopija, kuri pasaulyje atliekama jau kone tris dešimtmečius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Mažėjant COVID-19 liga sergančiųjų skaičiui ligoninėje, atsiranda galimybė teikti daugiau planinių paslaugų kitomis ligomis sergantiems pacientams. VUL Santaros klinikos praneša, kad pacientams, kuriems reikia skubios, neatidėliotinos pagalbos ir planinių paslaugų turėtų nedvejodami kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms užsienyje kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pernai buvo išleista 118 tūkst. eurų, per pastarąjį penkmetį – daugiau nei pusė milijono eurų. Populiariausia Lietuvos gyventojų sveikatos paslaugų paieškos kryptis tebėra kaimyninė Latvija. Ligonių kasos 2020 m. patenkino 98 asmenų prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas.

Vasarį pradėjus pedagogus skiepyti nuo Covid-19 viruso socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žmonių atsiliepimai apie vakcinas. Vieniems po skiepo vos paskauda ranką, o kitiems tenka kviesti ir greitąją pagalbą. Pasidomėjus, kiek šiuo metu yra sulaukta skundų dėl vakcinų nuo Covid-19, paaiškėjo, kad šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra gavusi daugiau nei 700 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuota 620 didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 53 297 asmenys.

Nuo COVID-19 pirmąja doze paskiepyta 19 tūkst. mokyklų ir darželių darbuotojų – apie du trečdaliai visų paskiepyti planuojamų asmenų, BNS trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vasario 17-osios duomenimis, apie 800 darbuotojų jau gavo ir antrąją vakcinos dozę. Tai asmenys, kurie gali dirbti ir kitose veiklose, todėl buvo skiepijami anksčiau. Pagal ministerijos pateiktus duomenis, vien vasario 9-17 dienomis pasiskiepijo apie 15,5 tūkst. darbuotojų.

Trečiadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 376 COVID-19 atvejai ir 15 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 251,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 191 tūkst. 821 COVID-19 atvejis. Šiuo metu serga 8 tūkst. 737 asmenys. Pasveikusiųjų – 176 tūkst.

Moksliniuose leidiniuose pasirodžius informacijai apie Rusijos kurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumo rodiklius, kai kurios Europos Sąjungos šalys jau paskelbė norą įsigyti šios vakcinos. Visgi Lietuva laikosi principingos pozicijos ir į vakciną žiūri skeptiškai. Portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti imunologės, kuo ši vakcina skiriasi nuo kitose šalyse sukurtųjų ir ar galėtų būti sėkmingai naudojama ir mūsų piliečių skiepijimui.

Pasaulį užklupusi pandeminė situacija gyventojus privertė pasilikti namuose dėl savo ir kitų saugumo. Visgi gydytojai pastebi, kad dabartiniu metu ypač būtina pasirūpinti savo vidine sveikata, todėl vardija svarbiausius veiksnius, kurie gali padėti pagerinti emocinę būseną kiekvienam iš mūsų.

Galbūt girdėjote, kad obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną, tačiau su obuoliu pradeda konkuruoti naujas produktas – grybai. Visi žino, kad grybai yra puikus maistinių medžiagų šaltinis, tačiau paprasčiausiai pridedant vieną porciją skanių mažų grybų, galima padidinti svarbių (ir dažnai apleistų) mikroelementų suvartojimą be beveik jokių neigiamų pasekmių.

Nuo kelionių ūkininkų traktoriaus priekaboje, pacientų gabenimo rogėmis iki kelių valandų laukimo, kol atvyks gelbėtojai. Šiemet kaip reikiant savo nagus parodžiusi žiema naujų iššūkių kelia ir greitosios medicinos pagalbos ekipažams. Apie šiandienos darbo kasdienybę pasakojantys „greitukių“ darbuotojai šypteli, kad nusprendę įsikurti kur atokiose sodybose galėtų ir patys pagalvoti apie planą B – turėti sniego roges ar visureigį.

Dėl apmaudžios gydytojos klaidos viso nėštumo metu sveikas buvęs kūdikis gimė neįgalus. Vaikui jau pusantrų metukų, tačiau jis nevaikšto, nekalba ir nemato. Atvejį tyrusi komisija dar praėjusią savaitę pripažino: dėl kūdikio negalios yra kalta Respublikinė Panevėžio ligoninė. Portalas tv3.lt dar praėjusiais metais rašė apie Egidijaus ir Živilės (pavardės redakcijai žinomos – aut. past.) sūnaus Marko Jono istoriją. Prieš pusantrų metų gimęs berniukas nevaikšto, nekalba ir nemato.