Sveikata

Kėdainių sveikatos priežiūros įstaigos išnaudojo mažiau, nei galėtų sveikatos priežiūros specialistų skatinimo lėšų. Pagal šią programą iš savivaldybės biudžeto skiriamos lėšos gali būti naudojamos padengti dalį medikų išlaidų, jei šie perka arba nuomojasi būstą Kėdainiuose, tačiau, pasirodo, kad nors rajono gydymo įstaigoms ir pavyko pritraukti čia dirbti naujų medikų, tačiau nei vienas jų gyventi Kėdainiuose nenori, tad ir didelė dalis lėšų lieka nepanaudotos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir devynių profesinių sąjungų, vienijančių medicinos darbuotojus, atstovai sutarė dėl naujos atlyginimų skaičiavimo formulės. Ji numatyta pirmadienį pasirašytoje atnaujintoje šakos kolektyvine sutartyje. „Keičiama atlyginimo skaičiavimo formulė, kuri leidžia didinti pastoviąją darbo užmokesčio dalį 10 procentų“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Praėjusią parą nustatyti 34 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 117,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,5 procento. Ligoninėse gydomi 55 COVID-19 pacientai, du iš jų – reanimacijoje. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Nacionaliniame savižudybių prevencijos veiksmų 2023-2026 metams plane numatyti mokymai institucijų specialistams, sąmoningumo didinimas, darbas su bendruomenėmis ir sąmoningumo didinimas, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Planą patvirtinusio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, pastaruoju metu pastebima savižudybių mažėjimo tendencija, bet ir viena tokiu būdu prarasta gyvybė yra per daug.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir devynių profesinių sąjungų, vienijančių medicinos darbuotojus, atstovai pirmadienį pasirašys atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį. Kaip pranešė ministerija, pirmą kartą vieninga sektoriaus kolektyvinė sutartis su visomis jo profesinėmis sąjungomis buvo pasirašyta 2021 metų lapkritį. Ji apima įsipareigojimus darbuotojų atlygio, socialinių garantijų ir kitose srityse. Pasirašyta atnaujinta sutartis įsigalios nuo kitų metų sausio.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) pirmą kartą kraujo donorais nusprendusiems tapti šalies gyventojams siunčia svarbią žinią. Tam, jog visi kraujo komponentai po donorystės būtų sėkmingai panaudoti, rekomenduojama sugrįžti pakartotinei donorystei. Priešingu atveju, kai kurių kraujo komponentų panaudojimas atidedamas ir tokiais atvejais donoro auka iš dalies gali tapti nepilnaverte. Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, kraujo donorystę kartoti rekomenduojama bent du kartus metuose.

Dar rugsėjį paskelbus skandalingus farmacininkų apklausos duomenis užvirė aštrios diskusijos. Atvėrę skaudulį, kad daugelis jų siūlydami įsigyti tam tikrų prekių vadovaujasi ne vien savo kompetencija, bet yra spaudžiami darbdavių, vaistininkai sako tiesiog yra spraudžiami į kampą. Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, 85 proc.

Dėl didelių eilių pas gydytojus, ne visada kokybiškai suteiktų paslaugų gyventojų nepasitenkinimas sveikatos apsaugos sistema tik auga. Netyla kritika, kad viešosioms gydymo įstaigoms laiku neužtikrinant pacientams reikiamos pagalbos šalies medicina tik stumiama privataus sektoriaus link. Viešųjų šalies sektorių vadinamojo privatizavimo rizikoms aptarti Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje dalyvavęs VU Medicinos fakulteto prodekanas prof.

Šiuo metu prireikus šeimos gydytojo lygio pagalbos jo nedarbo metu, savaitgaliais ar per šventes, paprastai pacientai įstaigų, prie kurios yra prisirašę, pagal sudarytą sutartį su ligonių kasomis būdavo nukreipiami į tam tikrų ligoninių priėmimo skyrius. Dabar tvarką ruošiamasi koreguoti, tad iš įpročio nuvykus į priėmimo skyrių dėl ne ūmios būklės už pagalbą gali tekti susimokėti. Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, norima keisti ir šeimos gydytojo darbo apibrėžimą.

Nors pandemija ne vienam atrodo likusi kažkur užmarštyje, koronavirusas niekur nedingo. Šeimos gydytojai jau skaičiuoja sergančiųjų augimą ir turi patarimą kiekvienam – susirgus nevertėtų numoti ranka į simptomus, o išsitirti, koks virusas paguldė į patalą.

Cinko trūkumas pasireiškia kas trečiam lietuviui, vis dėlto, apie šio vitamino stoką susimąsto nedaugelis. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kodėl trūksta cinko ir parodė paprastą būdą, kaip namų sąlygomis patikrinti, ar jums netrūksta šio mineralo. Cinko negali būti nei per daug, nei per mažai, pasakojo A. Unikauskas. Jei puola peršalimo ligos, galbūt dėl to kalti ne virusai, o cinko trūkumas.

Praėjusią parą nustatytas 281 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 117,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,5 proc. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo spalio 5 d. kviečia gyventojus pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito metu. Ką pataria medikai – ar tikrai visiems reikėtų skubėti pasiskiepyti nuo apie abiejų infekcijų vienu kartu? Kaip skelbiama, nuo spalio 5 d. vakcinas užsisakiusiose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu.

Kauno klinikų pacientui Antanui dar 2019 metais profilaktinio sveikatos patikrinimo metu pastebėti padidėję kepenų fermentai. Dėl šios priežasties vyras konsultuotas gydytojų gastroenterologų, jam nustatytas lėtinis virusinis hepatitas C su jau išsivysčiusia kepenų ciroze. „Nors pacientui virusinis hepatitas C išgydytas, tačiau virusas jau buvo padaręs savo juodą darbą ir sukėlęs kepenų cirozę, kurios fone išsivystė ir pirminis kepenų ląstelių vėžys“, – teigia doc.

Tęsdamas kelionę per skirtingų Lietuvos rajonų gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šįkart apsilankė Raseiniuose. Pasak jo, po neseniai šio miesto ligoninėje vykusių neramumų ir įstaigą palikus grupei gydytojų situacija stabilizuojasi. „Situacija Raseiniuose, panašu, pradeda grįžti į vėžes. Pacientams paslaugų teikimas atstatomas visa apimtimi“, – rašė ministras socialinio tinklo paskyroje.

Spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė hospisų ir paliatyviosios pagalbos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į žmones, sergančius sunkiomis ligomis, bei jų artimuosius, taip pat pripažinti paliatyviosios pagalbos vaidmenį teikiant pagalbą, komfortą ir paramą sergantiesiems. Senstant visuomenei, daugėjant onkologinių ir kitų gyvybei pavojingų ligų, paliatyvioji pagalba tampa vis aktualesnė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį lankysis Šakiuose. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ministras susitiks su savivaldos atstovais, apžiūrės vietos gydymo įstaigas. A. Dulkys Šakiuose taip pat vakcinuosis nuo gripo ir COVID-19. Ministras vizito metu domėsis gydytojų ir gydymo įstaigų darbu, išklausys pasiūlymus, kokie sprendimai prisidėtų mažinant biurokratinę naštą kasdieniame gydytojų ir slaugytojų darbe, taip pat aptars eilių situaciją.

Spartėjant medicinos pažangai, išgyvena vis daugiau vaikų, sergančių progresuojančiomis gyvybei pavojingomis ir gyvenimą trumpinančiomis ligomis. Šiems vaikams reikalingas ilgalaikis gydymas ir įvairiapusė pagalba šeimai. VUL Santaros klinikose įkurtame Vaikų skausmo ir ilgalaikio gydymo skyriuje tėvai ir artimieji apmokomi pacientų slaugos, simptomų atpažinimo ir priežiūros, o kartais ir paruošiami gyvenimui namuose.

Naujausios sveikos gyvensenos tendencijos, susietos su šiandienos technologijomis, jau gerokai lenkia pasenusius stereotipus ir tradicijas, – įsitikinęs habilituotas mokslų daktaras, profesorius Albertas Skurvydas. Specialisto teigimu, svarbus ir išties naudingas yra sveikatinimo priemonių kompleksiškumas, o ne griežtas ir beatodairiškas užstrigimas prie vienos ar dviejų iš jų.

Šeimos medicinos stiprinimas – vienas iš prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tikslų. Todėl gydymo įstaigoms formuojant šeimos gydytojo komandas, jose dirba ir kineziterapeutai. Jie padeda gyventojams didinti fizinį pajėgumą, įveikti judesio sutrikimus, greičiau atsigauti po traumų. „Siekiant didinti kokybiškų ir inovatyvių šeimos medicinos paslaugų prieinamumą, itin reikšmingas – kineziterapeutų vaidmuo šeimos gydytojų komandoje.

Spalio 11 d. nuo ryto į Nacionalinį vėžio institutą vyko autobusai su Širvintų ir Širvintų rajono gyventojomis – prasidėjo akcija „Rožinė dovana moterims“. Šią akciją NVI organizuoja kartu Tarptautine moterų asociacija Vilniuje, Nacionaline krūties ligų asociacija ir Vilniaus kolegija. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Spalio 18 d. į NVI pasitikrinti atvyksta Kupiškio, spalio 25 d. – Šalčininkų r. gyventojos.

Atvėsus orams, kartu sugrįžo ir įvairūs virusiniai susirgimai. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad užklupus ligai, svarbu stebėti jos simptomus, o būklei prastėjant – laiku kreiptis į gydytojus. Tuo tarpu lengvą ligos formą padės įveikti poilsis, sveikatai palanki mityba ir reikiamas kiekis skysčių.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį Raseiniuose susitiks su savivaldos atstovais, aptars gydytojų ir gydymo įstaigų darbą, situaciją dėl eilių. Vizito metu ministras taip pat išklausys pasiūlymų, kokie sprendimai prisidėtų mažinant biurokratinę naštą kasdieniame gydytojų ir slaugytojų darbe.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) spalio mėnesį organizuojama „rožinė dovana moterims“ – visapusis profilaktinis moterų ištyrimas dėl krūties vėžio po vienu stogu. Trečiadienį pirmosios 100 moterų išsitirti autobusiukais atvyko iš Širvintų. Šį mėnesį dar bus kviečiamos Kupiškio ir Šalčininkų rajono moterys.

Jau fiksuojama gripo sezono pradžia, taip pat kasdien aptinkama vis daugiau koronaviruso atvejų. Deja, šaltojo sezono sveikatos problemos neaplenkia ir pačių mažiausiųjų.

Jau kurį laiką ypač įtemptomis ir net galimų streikų nuotaikomis gyvenančiai medikų bendruomenei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako nešantis gerą žinią. Pasak jo, atlyginimai kitais metais turi augti mažiausiai 10 proc.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva įgyvendinama Infekcinių ligų gydymo paslaugų modernizacija Respublikinėje Šiaulių ligoninėje užtikrins tinkamą jos funkcionavimą pandemijų ir kitų krizinių situacijų metu. Naujasis Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras, kurio statybas bei įrengimą planuojama baigti iki 2024 m. pab.

Dislipidemija diagnozuojama 89,7 proc. šalies gyventojų, o tradicinė prevencija neveikia – ar galime rasti kitų būdų suvaldyti cholesterolį?  Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje – tai sudaro apie 50 proc. visų mirties atvejų šalyje. Dislipidemija, būklė pasižyminti per dideliu arba per mažu tam tikrų cholesterolio rūšių kiekiu kraujyje, yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Dešimtmečius žinoma – skiepai išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių. Tačiau specialistai atvirauja – pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonių abejingumas ir nepasitikėjimas mokslu pagrįstais faktais lemia tragiškas pasekmes. Medicinos srities žinovai perspėja gyventojus nežaisti su savo bei artimųjų gyvybėmis ir pasiskiepyti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Tyrimai rodo, kad maždaug 75 proc. europiečių kasmet patiria saulės sukeltų odos nudegimų. Ši statistika, pasak gydytojo onkodermatologo, Lazerinės dermatologijos centro vadovo Viktoro Sidorovo, tikėtina, tik blogės, nes dabar tenka kovoti ne tik su žmonių abejingumu ir neatsargumu, bet ir klimato kaitos padariniais, lemiančiais dažnėjančius odos ikivėžinius ir vėžinius susirgimus.

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo, be kita ko, bus suteikta daugiau funkcijų slaugytojams. Nemažai diskusijų viešojo erdvėje paskatinęs sprendimas, tikimasi, padės sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir didinti slaugytojų savarankiškumą. Pakeitus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, slaugytojai bei akušeriai gaus daugiau atsakomybių.

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Tokią būtinybę pabrėžia ir prastėjanti statistika: vos per penkerius metus Lietuvos gyventojų asmeninės psichinės sveikatos vertinimas suprastėjo – pokytis siekė net 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatos vertinimo tyrimas atskleidžia reikšmingus psichikos sveikatos būklės pokyčius.

Prasidėjus gripo sezonui, kai išauga pneumokoko sukeliamų ligų, t. y. sinusito, plaučių, gerklės ir viduriniosios ausies uždegimų tikimybė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad daugumos jų galima išvengti pasiskiepijus. Tai itin aktualu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems pneumokokinė infekcija gali būti grėsminga gyvybei.

„Iš visų blogybių, kurios gali nutikti – ankstyvo krūties vėžio diagnozė yra laimingas bilietas. Antros stadijos navikas, be metastazių. Kiekvienoje blogybėje reikia matyti kas geriausia. Tai tokia vyšnia ant torto – man laiku viską pamatė. Būčiau savo mieste vaikščiojusi tirtis dar metus ar daugiau, ir tas sukietėjimas, kurį jaučiau 20 metų, būtų užaugęs kažin kiek“, – savo istoriją pasakoja 52-ejų Laimutė. „2019 m. pirmą kartą krūtis pasitikrinau profilaktiškai.

Iki kitų metų pabaigos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) bus atnaujinti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai. Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), skyrių atnaujinimas padės sustiprinti ligoninės teikiamas paslaugas pacientams ir pagerins darbo sąlygas ligoninės sveikatos priežiūros specialistams.

Net 38 proc. žmonių profilaktiškai sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus, o 37 proc. – į gydytojus kreipiasi tik tada, kai skausmo lygis siekia 7 ir daugiau balų, rodo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ užsakymu, bendrovės „Spinter“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad kas antram respondentui tenkinanti patekimo pas gydytoją laukimo trukmė – viena savaitė.  „Dirbame sveikatos sektoriuje ir esame jo dalis.

Kuomet onkologine liga sergantis žmogus jaučiasi prarandantis apetitą, artimieji skuba jam padėti, pasiūlydami jo mėgstamiausio maisto. Šeimos narių pagalba yra ypatingai svarbi, tačiau ruošiant tokio tipo lauknešėlį svarbu atkreipti dėmesį, kas įeina į jo sudėtį.

Praėjusią parą nustatyti 435 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 119 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,6 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln.

Gydymo įstaigose susidurti su korupcija kartais tenka tiek pacientams, tiek specialistams. Žmonės pasakoja, kaip gydytojai akivaizdžiai nesirūpina ligoniais, meluoja apie jų būklę, nes veikiausiai laukia piniginio paskatinimo. O medikai skundžiasi, kad žmonės kyšius bruka per prievartą ir net verkia, jei gydytojas jų nepriima. Sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės nurodė, kad kyšiai būna įvairūs: pinigai, saldumynai, alkoholis ar net specialios paslaugos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje prasidėjus šių metų gripo sezonui, šios ligos atvejų, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, praėjusią savaitę fiksuoti 32 gripo atvejai, kai savaite anksčiau – 49. Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis 100 tūkst. gyventojų siekė 988,5, o savaite anksčiau – 1083,1 atvejo.

Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL) pirmadienį pradėjęs vadovauti iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kardiologas Audrius Šimaitis sako tikintis šios ligoninės ateitimi, nepaisant įstaigą slegiančios 8 mln. eurų skolos. „Pacientai, gydytojai deda į Klaipėdos universiteto ligoninę didelius lūkesčius. Tvirtai tikiu, kad pateisinime tuos lūkesčius, suteiksime impulsą ne tik visam Vakarų Lietuvos regionui, Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai“, – sakė darbą KUL pradedantis jos vadovas A. Šimaitis.

Grįžtant peršalimo ligų sezonui Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas primena, kodėl koronaviruso negalima laikyti eiliniu gripu ir kokios atmainos šiuo metu kelia daugiausiai nerimo. Pateikiame visą profesoriaus J. Kalibato komentarą.

Ar žinojote, jog sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje vis dar nemažėja, negana to, mirtingumas nuo jų išlieka pirmoje vietoje? Nors pastaraisiais metais šalies gyventojų sąmoningumas didėja, vis daugiau jų noriai tikrinasi profilaktiškai, tačiau tolesnių rekomendacijų laikosi ne visi arba jas vertina gan aplaidžiai.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba siekia suformuoti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sertifikuotą skubiosios medicinos pagalbos komandą, kuri taptų PSO mobiliųjų komandų tinklo dalimi. Lietuvos komanda kartu su kitų šalių komandomis dalyvaus tarptautinės pagalbos misijose ir teiks pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais užsienio šalyse ir Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komandoje pradeda dirbti patarėjas Olegas Niakšu, jis patarinės sveikatos sistemos skaitmenizacijos ir modernizacijos klausimais, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak pranešimo, naujasis patarėjas yra sukaupęs daugiau nei 20 metų patirtį įgyvendinant ir valdant skaitmenizacijos projektus Europoje, Azijoje ir Afrikoje, yra tokių tarptautinių organizacijų, kaip Jungtinės Tautos, vykdančios plėtros programą, Pasaulio bankas, Vokiet...

Įsivyraujant vėsiems ir lietingiems orams šį rudenį sugrįžta ne tik peršalimo ligos, bet ir padidėja alergijos pelėsiui rizika. „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pasakoja, kad pasitaiko nemažai atvejų, kada dėl kone identiškų simptomų žmonės sunkiai atskiria, ar jiems peršalimas, ar gilesnė problema – alergija pelėsiui. Jis atskleidžia, kaip atpažinti šią alergiją bei su ja atsisveikinti.

Praėjusią parą nustatyti 22 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 123,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24 procentus. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Nors COVID-19 pandemija baigėsi, pats virusas niekur nedingo. Tačiau situacija per kelis gyvenimo su virusu metus pasikeitė – pagaliau gydytojai ir sergantiems namuose gali skirti efektyvų gydymą.

Nors maisto papildai ir vitaminai – dažno lietuvio pirkinių krepšelyje atsiduriantys preparatai, naujausias švedų mokslininkų tyrimas verčia sunerimti. Jie atskleidė, kad antioksidantai – vitaminas A ir E gali paskatinti vėžio vystymąsi. Vis tik Nacionalinio vėžio instituto (NVI) profesorius Kęstutis Sužiedėlis ramina – tyrimo rezultatai neleidžia visuotinai teigti, kad tam tikrų vitaminų perteklius skatintų vėžio vystymąsi.