Sveikata

Pasibaigus šventėms gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijos sergantys gyventojai vėl plūstelėjo į poliklinikas. Nors iki epideminio lygio sergamumas pakilti dar nespėjo, sveikatos specialistai neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas. Daugelio metu statistika patvirtina, kad sausio-vasario mėnesį gripo plitimas būna didžiausias. Vis tik realią sergamumo situaciją turėti sunku, mat tyrimai nuo gripo atliekami nedažnai.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Panevėžio ligoninėje neeilinė diena – įstaigos direktorius Arvydas Skorupskas ir medikai papasakojo apie išgelbėtą moters gyvybę po eismo įvykio. Specialiai surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ir pati pacientė, kuri neslėpė džiaugsmo ir dėkingumo Panevėžio ligoninės gydytojams už išgelbėtą gyvybę. Moteris į avariją pateko praėjusių metų rugsėjo 11-ąją ir, jei nesuteikta skubi pagalba, išgyventi ji beveik neturėjo galimybės.

Žiemai dar tik įpusėjus ir gerokai atvėsus orams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūno apsaugai nuo šalčio. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Eglė Marciuškienė dalijasi, kokį pavojų kelia šaltis ir kaip atpažinti kūno nušalimą. Priklausomai nuo oro ir kūno temperatūros, taip pat nuo atviros odos ploto ir jos drėgmės lygio –stiprus šaltis gali kelti įvairių pavojų sveikatai.  „Oda yra didžiausias mūsų organas.

Daug įtampos sukėlusi COVID-19 pandemija paliko pasaulį nežinioje – nejaugi tai baigėsi? Tačiau, kaip rodo ekspertų atlikta tyrimai, koronaviruso atvejai vis dar rekordiškai kyla. Naujausioji JN.1 atmaina yra ta, kuri šaltaisiais mėnesiais dažniausiai siautėja žmonių organizmuose bei per mėnesį pasiglemžia apie 10 tūkst. gyvybių. Dėl to specialistai nuraminti negali – atmaina galimai siautės visą žiemą.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasinaudoja galimybe nemokamai pasiekti gydymo įstaigas. Skaičiuojant šeštąjį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomo bandomojo pacientų pavėžėjimo projekto mėnesį palaipsniui auga besikreipiančių dėl paslaugos srautai – iki šiol įvykdyta daugiau nei 3500 pavėžėjimų.

Atvykę į Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių pora iš Pagėgių teigia likę ne tik be pagalbos, bet dar ir buvę gydytojo paliepimu išvaryti kaip esą agresyvūs pacientai. Nors dėl įvykio ir netinkamo konkretaus gydytojo elgesio buvo surašytas skundas, pati ligoninė kol kas išsamių komentarų neteikia, mat laukia komisijos išvadų. Žmonės sako, kad po kelių dienų kreipėsi pagalbos į Kauno klinikas, kur moteris operuota ir gydoma.

Ne paslaptis, kad mažamečiai yra kur kas jautresni įvairioms sezoninėms ligoms, o vis pasikartojantys susirgimai kartais būna susiję su išvešėjusiais adenoidais ir tonzilėmis. Šios struktūros yra žmogaus imuninės sistemos dalys, kurios aktyviai dalyvauja saugant organizmą nuo ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų, alergenų bei teršalų, įkvepiamų kartu su oru.

Praėjusiais metais užfiksuota keturis su puse karto daugiau skarlatinos atvejų nei metais prieš tai, ketvirtadienį skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, Lietuvoje 2023 metais užfiksuota 3 108 skarlatinos atvejai, kai 2022-aisiais užfiksuoti 679 ligos atvejai. Anot NVSC, didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, tad skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Tikimybė susirgti katarakta tik didės: operacija paprasta ir greita, tačiau atidėliojimas gali kainuoti regėjimą   Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmogus suserga katarakta – amžius. Vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, o kataraktos išsivystymo tikimybė didėja. Gydytojas oftalmologas Vaidas Kilius sako, kad šiais laikais kataraktos operacija – paprasta ir greita, tačiau atidėlioti vizito pas gydytoją nereikėtų, nes laukimas didina regėjimo suprastėjimo ar net regos netekimo riziką.

Vakar vakare Vilniuje prasidėjęs plikledis lėmė smarkiai išaugusį pacientų srautą RVUL Skubios pagalbos skyriuje. Iki šio ryto 7 val. skubios pagalbos jau kreipėsi daugiau nei 200 traumatologinių pacientų – dvigubai daugiau nei įprasta. Iš jų 174 patyrė įvairias galūnių traumas (lūžius, patempimus, išnirimus, sumušimus), ir 32 galvos bei kaklo traumas. Šalia jų papildomai į ligoninės priimamąjį atvyko dar 100 pacientų su kitais negalavimais.

Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 332 žmonėms, 80 asmenų susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9865. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį su darbo vizitu lankysis Alytuje. Kaip pranešė ministerija, A. Dulkys apžiūrės miesto ir rajono gydymo įstaigas. Ministras su miesto ir rajono vadovais aptars sveikatos reformos įgyvendinimo eigą, susitiks su medikų bendruomenės atstovais, išklausys jų pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos. Ministras lankysis Alytaus pirminės sveikatos priežiūros centre ir Alytaus S. Kudirkos ligoninėje.

Nauji metai įnešė ne vieną naujovę ir sveikatos sistemos sektoriuje. Apie pagrindines jų priminė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip rašė jis socialinio tinklo paskyroje, sveikatos sistemoje niekada netrūksta naujovių ir pateikė kelias esmines, gerinančias pacientų ir medikų padėtį. Kas keisis pacientams? antibiotikai bus kompensuojami 100 proc.

Sloga – dažna įvairių alergijų bei virusinių ligų palydovė, todėl nosies lašų ar purškalų galima rasti bene kiekvieno žmogaus namų vaistinėlėje. Nors iš pirmo žvilgsnio varvančios ar užgulusios nosies problemas šie preparatai išsprendžia gana lengvai, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė pabrėžia – nekontroliuojamas ar ilgalaikis nosies lašų vartojimas gali sukelti sunkiai įveikiamą priklausomybę.

Visais laikais žmonės ieškojo stebuklingų priemonių, galinčių padėti atitolinti senatvę, ilgiau išlikti jaunatviškais, energingais ir sveikais. Sveikatos specialistai sako, kad stebuklingų priemonių nėra, o tai, kokiu greičiu sensta organizmas, daug priklauso ir nuo mūsų. Jie primena, kad tai, ką ir kiek valgome, taip pat veikia senėjimo procesą.

Ar žinojote, kad žmogaus organizme gyvena trilijonai bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų? Vien žarnyne jų yra apie 2 kilogramai. Vadinamasis mikrobiomas mūsų savijautai yra kritiškai svarbus, ir ne tik virškinamojo trakto sveikatai. Mokslininkai jau senokai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Neurobiologai mikrobiomą netgi vadina „antrosiomis smegenimis“, mat šie mikroorganizmai daro didžiulę įtaką mūsų emocijoms, kognityvinėms funkcijoms ir nervų sistemai.

Karinių oro pajėgų (KOP) orlaivis Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu antradienį iš Varšuvos į Vilnių pergabeno donoro organą. Kaip teigiama kariuomenės išplatintame pranešime, antradienį apie 16 val. KOP transportinis lėktuvas C-27J „Spartan“ pakilo iš Zoknių oro uosto Šiauliuose ir kartu su medikų komanda išvyko į Varšuvą. Kartu su perimtu organu gydytojų komanda apie 22.25 val. nusileido Vilniuje.

Nuo gripo Lietuvoje šį sezoną jau mirė du žmonės. Abu mirusieji – nepasiskiepiję senjorai. Pasak medikų, sergamumas peršalimo ligomis, o ypač gripu, pastarosiomis savaitėmis ėmė augti it ant mielių. Daugiausia užsikrėtusių gripu – Vilniuje ir Kaune, mažiausiai – Alytuje. Vilnietė Eleonora po apžiūros pas gydytoją skuba namo. Sako – į polikliniką ją buvo atviję liekamieji peršalimo padariniai. „Tai buvo peršalimas, buvo bronchitas ir kamavo labai stiprus kosulys.

2024 metų išvakarėse Lietuvos valdžia po kelerių metų svarstymų ir vertinimų pagaliau apsisprendė, kad odontologų savivalda turi būti ir 2025-aisiais bus grąžinta odontologų bendruomenei. Tam pritarė Seimo nariai, o naują įstatymą pasirašė ir Prezidentas. Ką reiškia šie pasikeitimai? Savivaldos susigrąžinimo bendruomenei atstovaujantys Odontologų rūmai siekė dar nuo 2020 metų. Tokį tikslą buvo išsikėlusi ir dabartinė Seimo valdančioji dauguma. Priežasčių tam – ne viena.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie vaistinių tinklų daromą spaudimą darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, Seimo narys Aurelijus Veryga planuoja siūlyti Sveikatos reikalų komitetui (SRK) sudaryti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti. Visgi komiteto pirmininkas Antanas Matulas nemato poreikio tokios darbo grupės sudarymui. Anot jo, kiti parlamentarai negauna vaistininkų skundų dėl patiriamo spaudimo, todėl ir problema, sako konservatorius, nėra didelė.

Retai nutinka, kad, pirmąkart sutrikus širdies ritmui, pavyksta pritaikyti naujausią rekomenduojamą šiuolaikinį intervencinį gydymą. Tuo šiandien gali džiaugtis pakruojiškis Arūnas Pakeltis. Prieš mėnesį sutrikus širdies ritmui jo sveikata labai pablogėjo. Savijauta pasikeitė kardinaliai patekus į Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų rankas.

Savarankiškai nutraukiamas antibiotikų kursas, o likutis suvartojamas vėliau, nepasitarus su gydytoju, – tai vienas dažniausių neteisingo antibiotikų vartojimo pavyzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė sako, kad visuomenėje esama ir daugiau žinių apie antibiotikų vartojimą spragų. Deja, netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir aplinkiniams.

Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) laikinai sustabdžius kvietimus kurti sveikatos centrus, socialdemokratai pranešė kritikuojantys tokį sprendimą. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) reikalauja sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio viešai pasiaiškinti dėl numatytų lėšų sustabdymo naujiesiems centrams. Vis dėlto, ministro patarėjas Tomas Bagdonas informuoja, kad sustabdytas ne finansavimas, o kvietimai kreiptis dėl lėšų, nustačius netikslumus apraše.

Tikriausiai esate girdėję apie vėžiu sergančius beviltiškus ligonius, kuriems jau nebepadėjo šiuolaikinės medicinos gydymo metodai, tačiau galiausiai jie ėmė ir pasveiko. Apie tokius atvejus kalbama atsargiai, siekiant nesuklaidinti kitų sergančiųjų, o iki šiol nebuvo nuodugniai ištirta, ką tokio ypatingo daro žmonės, kad galiausiai jie paneigia gydytojų prognozes ir nugali ligą. Kaip jie pasiekia radikalią remisiją? Daugelį užklupusi rimta liga paskatina pakeisti gyvenimo būdą.

Organų donorystė ir transplantacija kai kuriems sunkiai sergantiems žmonėms reiškia galimybę išsilaisvinti iš varginančių ir būtinų gydymo procedūrų, o kitiems – tai vienintelė viltis toliau gyventi. Tai vilties tiltas kažkieno mamai, tėčiui, vaikui, dėdei, seneliui, draugei ar mylimajam pasveikti, džiaugtis gyvenimu, keliauti, praleisti daugiau laiko su artimais ir brangiais žmonėmis.

Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 596 žmonėms, 163 asmenys susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9863. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Lietuvoje sausio 1–7 d. (1-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (paskutiniąją praėjusių metų savaitę jis buvo mažesnis – 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Taip pat skelbiama ir apie mirtį nuo gripo.

Užkrečiamųjų ligų ekspertas įspėjo, kad dėl itin užkrečiamos naujos viruso atmainos ir vaikų sugrįžimo į klases gali padaugėti COVID-19 atvejų. Oksfordo universiteto infekcijų ir imuniteto profesorius Andrew Pollardas sako, kad yra labai tikėtina, jog „per ateinančią savaitę padaugės užsikrėtusiųjų“. Nors neseniai paskelbti Jungtinės Karalystės sveikatos agentūros duomenys rodo, kad prieš Naujuosius metus teigiamų COVID-19 testų atsakymų sumažėjo, profesorius A. Pollardas įspėjo, kad šventiniu...

Darbe didžiąsias metų šventes sutikę Šilutės ligoninės gydytojai pastebi, kad Kalėdas ir Naujuosius metus šilutiškiai šventė ramiai. Medikai juokauja, kad jiems šiemet neteko gydyti tikrų „šventinių ligonių“ – apsinuodijusių maistu ar alkoholiu, tarpusavyje susimušusių, susižalojusių, ištiktų komos ar kitokias traumas patyrusių žmonių.

Praėjusį ketvirtadienį visoje Lietuvoje smarkiai snigo. Ne išimtis ir Panevėžys. Tarnybos skubiai valė kelius, kad užtikrintų gyventojų saugumą, deja, neišvengta nelaimių. Parkritus mamai su kūdikiu, šis atsidūrė reanimacijoje, skelbia naujienų portalas jp.lt.   Į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrių su trijų mėnesių kūdikiu ėjusi panevėžietė, paslydo ir parkrito.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 38 asmenims, 8 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9863. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Kauno mokslininkai ieško būdų, kaip pažaboti trečdalį žmonių kamuojančią lūpų pūslelinę. Jie sukūrė vaistus perpus sutrumpinančius herpeso viruso sukeltos infekcijos gijimą, tai pirmasis iš natūralių medžiagų sukurtas vaistinis preparatas – gelis. Jame naudojama natūralias medžiagas – bičių pikio – propolio ekstraktą. „Visos geros idėjos gimsta iš didelės laimės arba nelaimės. Herpesas šiuo atveju yra nelaimė. Ir su Herpesu susiduria 70 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys turėtų saugotis ne tik karščio. Pasirodo, žiemiškai šalti orai tokiems žmonėms gali sukelti ne mažiau pavojų. Gydytojas kardiologas plačiau papasakojo, kokie simptomai turėtų kuo skubiau versti pasitikrinti sveikatą. Ne vienas vos užklupus kiek didesniam, nei įprasta, šaltukui, nori išvis nekišti nosies į lauką. Vis tik kai kuriems žmonėms buvimas lauke šaltu oru gali padėti įspėti apie klastingą ligą.

Praėjusią parą, sausio 6-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 37 žmonėms. Iš jų pakartotinai susirgo penki asmenys, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Šeštadienį mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 ligos – 9862. Nuo pandemijos pradžios bendrasis COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 388 706. Iš viso šiuo metu Lietuvoje serga 11,6 tūkst. žmonių.

Nors dalis žmonių pamatę ant maisto – duonos, uogienės ar vaisių – atsiradusį pelėsį pažeistą produkto dalį nuima, o likusią lyg niekur nieko suvalgo, specialistai įspėja – taip elgtis rizikinga. Mokslininkai sako, kad būtina iš karto išmesti visą produktą, kitaip galite apsinuodyti, atsirasti alergija, kvėpavimo sutrikimai, plaučių ligos ar net vėžiniai susirgimai. „Ką darot, jei ant uogienės atsiranda pelėsio? – Nuimu. – Ir toliau? – Žiūriu koks jos stovis ar galima naudot, ar ne.

Milžiniškos eilės pas gydytojus gyventojus vis dažniau gena į privačias gydymo įstaigas, kur gali tekti kaip reikiant patuštinti kišenę. Tokia realybė piktina, mat žmonės nesupranta, už ką moka mokesčius, jei vizito pas gydytoją tenka laukti mėnesių mėnesiais ar net ilgiau. Medikai gi atkerta, kad dėl eilių kaltas skurdas: sistema finansuojama per mažai, o paslaugų įkainiai – apverktini.

Ar dažnai susimąstote apie oro kokybę savo namuose, mokyklose ar darželiuose, į kuriuos leidžiate savo vaikus ar biuruose, kuriuose dirbate didelę dienos dalį? Pasirodo, kai kurie pastatai dėl vidaus oro kokybės gali tapti tikrais „žudikais“. Mokslininkas Saulius Matulevičius įspėjo, kad pati blogiausia vidaus patalpų oro kokybė Lietuvoje yra mokyklose ir darželiuose.

Praėjusią parą, sausio 5-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 419 žmonių. Iš jų pakartotinai susirgo 82 asmenys, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Penktadienį mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 ligos – 9863. Nuo pandemijos pradžios bendrasis COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 388 649. Iš viso šiuo metu Lietuvoje serga 11,6 tūkst. žmonių.

2023 metai pasižymėjo skaudžiomis istorijomis, kai į ligoninę kiekvieną mėnesį patekdavo mažiausiai po vieną narkotikais apsinuodijusi nepilnametį, o keli atvejai baigėsi mirtimis. Po tragiškų įvykių Vidaus reikalų ministerja ėmėsi bandomojo narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose modelio projekto, tačiau gydytojai kalba atvirai – mes jau pavėlavome.

Peršalus dažnai žmonės griebiasi ne tik vaistų simptomams malšinti, bet ir, norėdami pasijusti geriau, išbando įvairias liaudiškas priemones. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė su dideliu liūdesiu praneša, kad netikėtai neteko mielos kolegės, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyresniosios slaugytojos Daivos Grigutienės. „Šaltą žiemos dieną, kai žemė visa užklota baltu sniegu, lemties ranka, taip netikėtai  visiems, išsivedė ilgametę mūsų kolegę Daivą. Juk ir Tu tikėjai, kad dangus – beviltiškai aukštai. Tačiau vieną dieną jis nukrito po tavo kojom.

Insultas išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Kaip teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologijos profesorius ir Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis, lietuviai insultu serga kur kas dažniau nei kiti europiečiai – nors situacija Lietuvoje kiek gerėja, vien 2022-aisiais šalyje buvo užfiksuoti 8 684 nauji insulto atvejai. Vis dėlto specialistas įsitikinęs: sumažinti sergamumą ir riziką susirgti insultu tikrai galima.

Sveikatos apsaugos viceministrė dr. Danguolė Jankauskienė traukiasi iš pareigų Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), rašoma ministerijos pranešime spaudai. Paskutinė jos darbo diena – sausio 5 d. Viceministrė pareigas palieka dėl sveikatos problemų.

Neseniai viename iš sostinės daugiabučių įvyko itin skaudi ir didelė nelaimė – kilęs gaisras pareikalavo aukų, ne vienam žmogui prireikė medikų pagalbos. Anot specialistų, nukentėti esant gaisrui galima ne tik nuo atviros ugnies, ne ką mažiau pavojingi gyvybei yra ir dūmai, anglies monoksidas.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 424 asmenims, 88 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9863. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Ligonių kasų specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai kraujo tyrimai gydymo įstaigose papildomai apmokestinami neva dėl to, kad reikalingas skubus ištyrimas arba dėl to, kad taikomas brangesnis kraujo paėmimo metodas. Ligonių kasos pabrėžia, kad visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia. Nesvarbu, ar tai planiniai, ar skubūs tyrimai, ir kokiu būdu kraujo mėginiai paimami.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) patvirtintus ŽIV ir AIDS bei lytiškai plintančių infekcijų veiksmų planą, daugiau žmonių bus tiriama nuo šių ligų. Kaip ketvirtadienį skelbė SAM, 2024-2030 metų profilaktikos bei kontrolės veiksmų plane taip pat numatyta gerinti naujai diagnozuotų asmenų integravimą į ŽIV ligos gydymą bei užtikrinti gydymo tęstinumą sergantiesiems.

Spalio pradžioje Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL) pradėjęs vadovauti iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kardiologas Audrius Šimaitis sako per tris mėnesius įsitikinęs, kad šioje gydymo įstaigoje situacija yra blogesnė, nei jis galvojo, dėl dalies praeityje priimtų sprendimų teisėtumo aiškinasi teisėsauga. „Žinojau, kad situacija nėra gera, bet situacija buvo blogesnė, nei galvojau“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Šimaitis.