Pasak eksperto, taip yra todėl, jog pinigai tampa galios, įtakos, vertės bei saugumo simboliu, tiesiogiai paliečiančiu bazinius žmogaus poreikius.
Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ žinomą moterį kalbino „Profitus“ rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė.
Vaikystės pėdsakas ir įsitikinimai
Mūsų elgesį su pinigais didžiausia dalimi lemia ne finansinės žinios ar skaičiuoklės, o įsitikinimai, susiformavę dar iki 7 metų amžiaus. Vaikystėje stebėdami tėvų elgesį (o ne klausydamiesi jų žodžių), mes perimame tam tikras taisykles ir elgesio modelius.
„Vaikystės patirtys yra apie tai, kad mes išmokstame įsitikinimų – gauname įsitikinimus apie save, kitus žmones, pasaulį ir tame tarpe apie pinigus. Būtent tie įsitikinimai lemia paskui mūsų elgesį, nes mes elgiamės taip, kaip mūsų įsitikinimai sako.“ – Julius Neverauskas
J. Neverauskas pastebi, kad net 60 proc. mūsų elgesio prielaidų lemia genetika, 20 proc. – ankstyvosios patirtys, o likę 20 proc. lieka mūsų pačių įtakai ir pasirinkimams.
Jei vaikas užauga aplinkoje, kurioje visada trūko saugumo, jis gali išvystyti itin stiprią taupymo kompetenciją. Tačiau pernelyg susitelkus į taupymą, dažnai nukenčia gebėjimas uždirbti:
„Jeigu mes labai išvystome šitą kompetenciją [taupymą], mes neišvystome uždirbimo kompetencijos ir tada mes sutaupome uždirbimo sąskaita.“ – Julius Neverauskas
Pavojingi spąstai: statuso siekimas ir savivertės matavimas pinigais
Viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus klaidų – savo vertės tapatinimas su finansine padėtimi ar išoriniu statusu. Psichoterapeuto teigimu, statuso demonstravimas dažniausiai yra gilaus vidinio pažeidžiamumo ir silpnumo ženklas.
„Ne gana pavojingas, o itin pavojingas [dalykas tampa, kai pinigai yra savivertės matas]. Visiškai. Galią demonstruoja nevykėliai per silpnybę, nes jeigu tu iš tikrųjų galingas, tau jokios galios nereikia demonstruoti.“ – Julius Neverauskas
J. Neverauskas pabrėžia, kad išorinio statuso demonstravimas reikalauja milžiniškų resursų, o jo kaina – vidinė įtampa ir prarasti autentiški santykiai su kitais žmonėmis. Kai žmogus tampa turtingas, bet neįgyja išminties, jam būna be galo sunku sukurti tikrą ryšį, nes kiti bendrauja su jo statusu, o ne su juo pačiu.
„Kas liečia pinigus – niekad nėra gana. [...] Labai nebrandu tapatinti savo vertę su va tokiu rodikliu kaip pinigai, nes tada mes dedame labai daug pastangų ir resursų tam, kad išlaikyti tai, demonstruoti ir įrodinėti. Tada pritrūksta resursų egzistencinės prasmės realizacijai.“ – Julius Neverauskas
Finansai poroje
Statistika rodo, kad apie trečdalis porų finansus nurodo kaip pagrindinę konfliktų priežastį. Tačiau, kaip teigia J. Neverauskas, konfliktai kyla ne dėl pačių kupiūrų ar skaičių sąskaitoje, o dėl to, ką pinigai reiškia kiekvienam iš partnerių.
Paklaustas, kada porai reikėtų pradėti kalbėtis apie pinigus ir išsiaiškinti požiūrius, gydytojas pateikė atvirą ir netikėtą atsakymą:
„Labai greitai, nes tai ant tiek svarbi tema... pasakysiu su šypsena – prieš seksualinius santykius. [...] Intymus ryšys turėtų atsirasti kaip rezultatas tos visos bendrystės, kuri jau susikūrė – tai reiškia gyvenimo vertybių išsiaiškinimo.“ – Julius Neverauskas
Kalbėdamas apie šeimos biudžetą, J. Neverauskas išreiškė nuomonę, kad visiškai atskiri pinigų algoritmai jaunose šeimose dažniau tolina sutuoktinius, nei juos vienija.
„Jeigu mes norime šeimos kaip vientisos sistemos, turi būti bendras biudžetas. [...] Aptarimai finansų ir sprendimai jungia žmones. Net ir konfliktai jungia žmones – tyrimai sako, kad jeigu žmonės išsprendžia konfliktus, jų sąjunga tampa tvirtesnė negu tų, kur nebuvo jokių konfliktų.“ – Julius Neverauskas
Kaip užauginti finansiskai sąmoningus vaikus?
Daugeliui tėvų iškyla dilema: kaip suteikti vaikui viską, kas geriausia, bet neužauginti jo be motyvavimo ir be „sveiko alkio“ siekti tikslų? J. Neverauskas įspėja apie lepinimo žalą:
„Jeigu mes lepiname savo vaikus, mes nemylime savo vaikų, nes atimame iš jų galimybę užauginti kompetencijas valdyti [gyvenimą]. Jeigu tėvai savo vaikams duoda ne meškerę, o žuvį – jie žlugdo savo vaikus.“ – Julius Neverauskas
Anot eksperto, vaikus nuo pat mažens (net nuo vienerių metų) reikia mokyti ne tiesiog skaičiuoti pinigus, o daryti sprendimus ir rinktis iš alternatyvų (pavyzdžiui, leisti pasirinkti marškinėlių spalvą ar leisti patirti natūralias savo elgesio pasekmes).
Svarbiausia užduotis auklėjime – ugdyti vaiko sąmoningumą: gebėjimą suprasti save, savo mintis, emocijas ir daryti pauzę tarp impulso bei veiksmo.
Išvada: nuo ko pradėti pokyčius?
Jeigu jaučiate, kad jūsų santykis su pinigais remiasi baime, noru įrodinėti vertę ar neteisingais vaikystės įpročiais, J. Neverauskas pataria pradėti nuo savo finansų psichologijos inventorizacijos:
- Atskirskite poreikius nuo norų: Noreikiai turi ribas, o norai ir statuso siekimas gali būti beribiai.
- Įsivardykite įsitikinimus: Ką jums iš tiesų reiškia pinigai? Ko išmokote vaikystėje?
- Ugdykite sąmoningumą: Mokykitės daryti pauzę tarp kilusios minties/emocijos ir veiksmo.
- Prisiminkite, kas gyvenime tvariausia: „Geriausi dalykai pasaulyje nemokami – tai santykiai, džiaugsmas, laimė, sveikata. [...] Piniguose laimės nėra, bet jų stoka sukuria nelaimę. Kai patenkiname bazinius poreikius, papildomi pinigai laimės nebeduoda – tada įsitraukia kitos kompetencijos.“ – Julius Neverauskas
Visą epizodą galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
