Muzikuos su „Kremerata Baltica“
Viena žymiausių šių laikų fortepijono virtuozių spalio 11 d. Vilniaus kongresų rūmuose muzikuos su smuikininku Gidonu Kremeriu ir jo vadovaujamu kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“. Programoje skambės Ludwigo van Beethoveno, Wolfgango Amadeaus Mozarto ir Bela Bartoko kūriniai.
M.Argerich prilyginama jau išėjusioms, bet palikusioms neišdildomą pėdsaką fortepijono muzikos istorijoje legendoms Arturo Benedetti Michelangeli bei Vladimirui Horowitzui, tebežavinčiam publiką aristokratiškajam scenos patriarchui Maurizio Pollini. Jos jausmingumas, temperamentas, virtuoziškumas nepalieka abejingų. Be M.Argerich neįsivaizduojami garsenybes pristatantys tarptautiniai festivaliai: A.Benedetti Michelangeli Brešoje (Italija), Verbjė (Šveicarija), „Saratoga Festival“ Šiaurės Amerikoje.
Ji pati rengia savo vardo festivalius Argentinoje, Šveicarijoje, Japonijoje. Nuo 2002 metų „EMI Classics“ kompanija įrašinėja geriausius pianistės pasirodymus jos vardo festivalyje Lugane (Šveicarija), kur M.Argerich muzikuoja su savo bičiuliais ir jaunaisiais virtuozais.
Naujausiems įrašams - prestižinis apdovanojimas
Šį pavasarį pianistės kompaktinė plokštelė su W.A.Mozarto fortepijoniniais koncertais Nr.20 ir 25, įgrotais kartu su šviesaus atminimo Claudio Abbado diriguojamu Mozarto orkestru, buvo įvertinti prestižiniu „Deutsche Schallplattenkritik“ apdovanojimu. Jį skiria įtakingiausi Vokietijos muzikos kritikai ir žurnalistai – bene reikliausi pasaulyje muzikantų vertintojai, nes Vokietija – labiausiai puoselėjanti klasikinę muziką šalis.
Minėti įrašai – iš pernykščio menininkų pasirodymo Liucernos festivalyje Šveicarijoje. Jis sukėlė kritikų euforiją: kokia vaisinga gali būti išmintingo dirigento ir ekscentriškos solistės partnerystė! Publika po tandemo pasirodymo Liucernoje, pasak liudininkų, nežinojo džiūgauti ar verkti iš laimės.
Pavergia talentu ir egzotišku grožiu
Pianistės M.Argerich karjera trunka jau beveik 50 metų. Vaikystėje, persikėlusi iš gimtosios Argentinos į Europą, ji greitai ėmė skinti laurus tarptautiniuose konkursuose – 16-metė laimėjo Ženevos (Šveicarija) ir F.Busoni (Italija) pianistų konkursus, o būdama 24-erių tapo vieno sunkiausių Fryderyko Chopino konkurso Varšuvoje nugalėtoja.
Garsus austrų pianistas Friedrichas Gulda, sutikęs mokyti jaunąją argentinietę, savo autobiografijoje „Mano visas gyvenimas yra skandalas“ prisimena: „Būdama 12-kos ji žinojo viską – nesuvokiau, ko turiu ją išmokyti. Tai buvo beprotiška. Ji buvo šimtaprocentinis vunderkindas“.
M.Argerich pavergė publiką tiek nežabota savo muzikavimo aistra, tiek ir egzotišku grožiu – juodutėlėmis garbanomis, ilgesingu žvilgsniu. Muzikos pasaulis kaip mat prakalbo apie „jauną laukinukę“, „klavišų tigrę“, „liūtų karalienę“.
Pianistei ėmė piltis viliojami pasiūlymai ir apdovanojimai. Ji pelnė prestižinį Grammy už S.Prokofjevo Fortepijono koncertus Nr. 1 ir 3, vėliau – svarbiausią Vokietijos klasikinės muzikos apdovanojimą ECHO Klassik už L.van Beethoveno ir C.Francko sonatas, atliktas su Itzhaku Perlmanu, o 2005-aisiais – solidų japonų prizą Praemium Imperiale.
Tačiau šlovė aistringai atlikėjai nesuteikė sielos ramybės. Permainingos jos nuotaikos ir blaškymasis gąsdino net patyrusius koncertų partnerius. „Kiti kuria savo karjerą, o ji stengėsi ją griauti“, - sakė leidiniui „Maestro“ vienas pianistės bičiulis.
Nepripažįsta jokių suvaržymų
Visos menininkės pastangos įsprausti savo gyvenimą ir karjerą į rėmus baigdavosi fiasko. Daugybė nutrauktų santykių, trys dukros nuo trijų skirtingų vyrų, nenuspėjamas koncertų scenarijus – visa tai kėlė ir tebekelia publikos susidomėjimą suvaržymų nepripažįstančia artiste.
Dar ir šiandien retas atlikėjas yra taip priklausomas nuo savo vidinių būsenų kaip M.Argerich: jos koncertas publikai visuomet žada staigmenų. Tačiau pianistės karjera žydėte žydi, nors birželį jai sukako 73-eji.
