REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
26
Erika Astrauskaitė-Poškienė (nuotr. asm. archyvo)

Surinkusi vos 11 balsų mažiau nei dėl išlikimo drauge kovojusi kolegė Marija, „X Faktorių“ sekmadienį paliko Erika Astrauskaitė. Dalyvaudama projekte ji negailėjo nieko, nei sveikatos, nei brangiausio savo turto – balso.

26

Surinkusi vos 11 balsų mažiau nei dėl išlikimo drauge kovojusi kolegė Marija, „X Faktorių“ sekmadienį paliko Erika Astrauskaitė. Dalyvaudama projekte ji negailėjo nieko, nei sveikatos, nei brangiausio savo turto – balso.

REKLAMA

Dar gruodžio 20 dieną kalbinta dainininkė išsidavė, jog pajuto peršalimo simptomus. Nepaisydama pašlijusios sveikatos, „X Faktoriaus“ dalyvė kruopščiai ruošėsi pasirodymams projekte, egzaminų sesijai ir dirbo.

Ne veltui kovoje dėl išlikimo Erikai projekto teisėja Jazzu savo balso neskyrė skatindama pagailėti balso ir pasveikti. Nors užkulisiuose švytėjo energija, pasirodo, per darbus atlikėja neskyrė laiko poilsiui.

- Ar tiki galimybe išgarsėti „X Faktoriuje“

- Na, aš tikiuosi, kad manęs bent jau nepamirš. Pažadu tikrai nesustoti.

- Ar muzikine prasme jau jautiesi save atradusi?

- Sunku pasakyti. Aš kaip svarstyklės – galiu dainuoti lyrines dainas, galiu būti rokerė. Kol kas labiausiai prie širdies man yra Pink. Aišku, aš ne toks monstras kaip ji, tačiau labai tikiuosi, kad kada nors gyvenime man pavyks dainuoti kaip jai – visiškai laisvai, nebijant padusti. Nes šiuo metu dar tikrai tas jaučiasi. Natūralu.

- Ar turi kokių mini fobijų, kurių krataisi kaskart prieš lipdama į sceną?

- Dėl balso aš visiškai nesijaudinu. Na taip, užkimimas gali pakišti koją. Tačiau net ir sergant ant scenos, matyt, įsijungia kiti dažniai ir pasimiršta, kad turėjai temperatūros. Kad ir dabar, jaučiuosi šiek tiek peršalusi, tačiau nenoriu, kad kas nors kreiptų į tai dėmesį. Kodėl kažkam turėtų rūpėti mano bėdos?

- Maždaug kiek laiko užtrunki besimokydama dainos žodžius?

- Oi, ilgai. Bent tris dienas tai tikrai. Žinoma, galiu labai greitai iškalti žodžius ir susikišti į galvą. Kad mokėčiau tekstą negalvodama – prireikia bent trijų dienų. Kad dainuočiau ir išvis apie jį negalvočiau, galėčiau mąstyti tik apie muziką, o ne apie tekstą.

Įdomu tai, kad kiekvienas dainininkas pirmiausia klauso melodijos, harmonijos, muzikos. Labai retai kuris klauso teksto. O žmogus, kuris su dainavimu neturi nieko bendra, atvirkščiai, pirmiausia klauso teksto. Sako – „O, kokie gražūs žodžiai“.

- Pati esi dainavimo mokytoja. Ar dalyvaujant konkurse tau pačiai prireikė mokytojo pagalbos?

- Prireikė mokytojos, kuri mane mokė nuo vaikystės, konsultacijų. Pačiai sunku išgirsti nesklandumus. Todėl reikia, kad kažkas išklausytų ir patartų.

- Ar daug pastabų gauni?

- Ne, visada sulaukiu pagyrimų ir patarimų, ką galėjau padaryti geriau.

- Kaip reaguoji į kritiką?

- Aš labai stipriai priimu kritiką. Žinoma, pradžioj nusiviliu, juk, rodos, galėčiau ir geriau. Tačiau paskui suprantu, kad nepavyko tik paprasčiausios smulkmenos ir jas galiu lengvai ištaisyti. Tas, kuris nepriima kritikos, gal tegul išvis nedalyvauja tokiuose šou.

- Kaip antra pusė reagavo į sumanymą dalyvauti projekte?

- Oi, labai palaikė šį mano sprendimą.

- Dalyvavimas „X Faktoriuje“ – į gerą santykiams?

- Dabar maniškis labiau įsisuko į buitį. Visada man padėdavo, tačiau pastaruoju metu jam teko įdėti dar daugiau pastangų. Dar esame jaunamarčiai. Kai atėjau į „X Faktorių“ mes tik ruošėmės vestuvėms. Jos įvyko rugpjūčio mėnesį.

- Dainavai prie altoriaus?

- Ne, vyras sakė – „Jeigu tu dainuosi per vestuves, aš išeisiu“. Jis tiek kartų tai matęs... Žmonės šiai progai ieško, kuo galėtų nustebinti. O dainavimu prie altoriaus jau nieko nenustebinsi.

- O kuo tu nustebinai?

- Aš niekuo nenustebinau, jis mane nustebino. Viena mūsų fotosesija vyko aerodrome. Fotografavomės ant mažų lėktuvėlių, kuomet jis pagriebė mane, pasodino į vieną iš lėktuvėlių ir mes išskridom. Apskridom visą Kauną... Buvo tikrai labai smagu.

Aišku, gal kita nuotaka būtų nurovus jaunikiui galvą vien dėl didelių ausinių, kurios būtinos skrydžio metu. Tačiau tuo metu šukuosena man tikrai buvo nė motais. „Mes skrendam“ – šaukiau. Bet, žinot, vis tiek dainavome per savo vestuves. Tik tuomet jau dainavome su visais svečiais.

- Netradicinės vestuvės?

- Na, pusiau tradicinės. Kieme pasistatėme palapinę. Tokia ir buvo mūsų idėja – atšvęsti taip, kaip švęsdavo senais gerais laikais. Norėjosi tų tradicijų bent šiek tiek. Aišku, visų jų neišlaikysi, tačiau viskas pavyko labai gerai. Nusprendėme, kad, gavę progą pakartoti, tikriausiai, nieko nekeistume. Prieš tai galvojome, kad išvis nedarysime vestuvių, tačiau nutiko taip, kad susirinko apie 50 žmonių ir visai smagiai atšventėme.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų