As jau nuo pat pradziu sakiau, kad padare reklama savizudybei. Pasaulyje yra tokia tendencija, kad kuo daugiau viesinsim savizudybiu - tuo daugiau ju ivyks. Prisimenant praeiti, buvo ivykis, kai Lietuvoj kazkokia mergaite nusoko nuo stogo. Tada po savaites nusoko kita. Ar nepasimoket po sito ivykio? Juk tai ivyko butent tada kai pradejo viesinti. Tai juk tampa kaip mada. Ir tai siaubinga, taip. Tam kelio uzkirsti neimanoma. Tie zmones, kurie pasiryzta tai padaryti, jie daug apie tai galvoja, pereina per visa savo gyvenima ir dazniausiai per pacius geriausius prisiminimus, ir jei vis tiek nori nusizudyti, tai nieko pakeisti negalima. Per choru karus Martynas pasake, kad didziausia pamoka is Sapranausko buvo ta, jog jis jam pasake, kad "gyvenime daryk ka nori". Neabejoju, kad jis butent tai ir padare.
Isvis, vakar tai labai rimtai susinervinau, kai pabaigoje snekejo, kazkokia moteris ir pasake "pagalvokit apie gimines..... kaip jiems bus sunku ......kaip jie jausis,..... kaip juos skaudinsit....". Taip ir norejosi uzrekti - "Are you really so stupid?". Savizudziui tokius zodzius sakyti ir dar su tokia pagieza, tai dar vienas pastumejimas nusizudyti. Tik pagalvokit kaip jam jaustis tada. Nori nusizudyti, bet negali, nes tevai jausis blogai, tai tik i dar didesne depresija nugrims toks zmogus....
Trumpai ir aiskiai, butu uzteke tik paskelbti pagalbos linijos numerius.
p.s. Choru karu atsisveikinimo koncertas su Sapranausku buvo siaubingas. Toks jausmas susidare, kad visa ta rengini smerke Sapranauska. Tai labai negrazu. Mirusiuju, kad ir kaip jie mire nevalia mineti blogu zodziu. Tai buvo jo zingsnis, jo apsisprendimas ir manau, jei zmogu gerbet gyva, tai turetumet gerbti ir mirusi, kad ir kaip jis pasielge.

kai kas nors atsitinka, reporteriai yra išvaromi, arba patys verčiasi per galvą, parnešti "vinį" - t.y. skambančią antraštę. Turinys nesvarbu. Taip yra todėl, kad skambi antraštė pritraukia skaitytojų, o skaitytojų dėmesys - reklamą. reklama - tai pinigai, kitaip vaškas. Ir mes žinom, iš ko jis spaudžiamas. Šis straipsnelis ne išimtis.
O blogiausia, kad spekuliuojama atseit visuomenės nuomone. Šen ir ten paskaičiau komentarų, bet neradau tokio, kuris atitiktų straipsnio pavadinimą. Tai kodėl tada "visuomenės akimis"?p

Labai "įdomiai" skamba antraštė. Nei čia kas skatina gyvybės atėmimą, nei ką...aktorius plojimais buvo išlydėtas gerbiant jį kaip žmogų, kaip aktorių, o ne sau gyvenimo nutraukimą. Visa Lietuva gedi šio žmogaus, talento, asmenybės. Skaudu, kad ir taip jau sunku šeimai, artimiesiems visai Lietuvai netekties..., o dar šitokios antraštės, tik skaudina dar labiau...liūdna...labai liūdna...

Plojimai buvo skirti pagerbti ir padėkoti Vytautui už tai, ką jis mums suteikė, ką paliko, nors tai jį galiausiai nuvarė ir į kapus. Manau, tai buvo mažiausia, ką žmonės galėjo jam padaryti - tiesiog nulenkti galvas ir išlydėti. Niekas "negarbino" savižudybės, tai buvo jo pasirinkimas, kaip kitų žmonių savižudybės yra jų pačių pasirinkimai, o kad ir kokia mirtis bebūtų, pagarba turi išlikti. Tie, kurie nėra susidūrę su šiuo reiškiniu, yra drąsūs kalbėti, bet jie patys nesupranta, kad būsimuosius savižudžius jie dar labiau sugniuždo viešai skelbdami smerkimą. Jis nieko nepakeičia, tik skatina depresija ar kita panašia liga sergančius žmones dar labiau užsidaryti ir nekalbėti apie savo problemas, bijant būti "pasmerktais" už savo mintis ir kėslus. Patikėkite, žinau.

Anksčiau būdavo tokia tradicija, švęsti žmogaus išėjimą į kitą pasaulį, kuriame jam bus geriau. Dabar žmonės nebesupranta nei tradicijų, nei ritualų, todėl niekam neaišku ar švęsti ar gedėti.

Tai gal autorius nori kad Šapro laidotuvės būtų kaip Jurkutės vestuvės - patyliukais ir kad nė šuo nesulotų? Man pasisekė. kai aš numirsiu - dar nežinau kaip - prie mano duobės nesirikiuos paparaciai pyškinti, kokios garsenybės atneš man kvietkelį. o šiaip tai prieš kelis metus vienoje senelių prieglaudoje numirė sena moteriškė, ir niekas iš artimųjų - regis, ji turėjo ir vaikų - nesiėmė jos laidoti, ir net neatėjo atsisveikinti. Palaidojo ir prie kapo pastovėjo personalas, benamiams ir beglobiams skirtame kapinių sklypelyje. Ir tai buvo tikros liūdnos laidotuvės.

sutinku pilnai

Manau, kad parašyta tiesa, juk psichologai daugiau žino ir susiduria su žmonėmis, kuriuos paveikia artimo ar žinomo žmogaus savižudybė. Kalbama ne apie konkrečiai šitą atvejį, bet ir apie daugelį kitų atvejų, kada spauda detaliai aprašo. Visuomenėje atrodo, kad tai vienas iš sprendimo būdų, kurį renkasi daugelis, tai kodėl man čia kankintis...ir čia ne spaudos problema, ne savižudžių, bet valstybės, kuri nesugeba žmogui sukurti nuormalių gyvenimo sąlygų, garantuoti saugumą, pagalbą ir kt.

Esu krikščionė ir nepateisinu savižudybės, bet, kai paskaitau tokius straipsnių pavadinimus, komentarus dar kartą įsitikinu tarp kokių durnių gyvenu. O Šapranauskas labiausiai gyvenime nemėgo durnių, todėl, būdamas daug kartų jautresnės sielos žmogus, sunkiai pakentė tokią aplinką.

Teisybę sakė Veryga - visi "garbingai" nutyli apie alkoholį...Palaidojom, čierkelę nugersim ir toliau savo dieneles ramiai leisim?????