Plaukdamas Misisipe, jis atliko techninį saulės baterijų eksperimentą, pasidomėjo Amerikos upių transporto ekonomika bei pademonstravo, kaip atrodo paieškos saugiai nakvynės vietai laukinėje pakrantėje.
Laukinė Misisipės pakrantė
Ieškodamas vietos nakvynei po daugiau nei 40 kilometrų dienos irklavimo, Aurimas Valujavičius susidūrė su ypatinga Misisipės pakrančių specifika. Po kilusio potvynio upė į krantus išmetė daugybę navigacinių bujų, kurių tarnybos nespėja surinkti, o tarp užlietų krūmų kartais pasitaiko net išmestų šaldytuvų.
Tačiau, nepaisant pavienių radinių, A. Valujavičius atkreipė dėmesį į stebėtiną faktą – upėje beveik nėra plastiko šiukšlių:
„Šaldytuvų – ko tik nėra... Bet šiaip upė švari, ta prasme, nėra taip, kad bambalis ant bambalio būtų, tikrai ne. Atrodo, patvino, pakrantės užsiliejo, turėjo visą šlamštą nuplauti, bet kad to šlamšto kaip ir nėra. Aišku, rąstai – tiktais rąstai, mediena, o kad būtų plastikiniai buteliai ar dar kažkas – pasitaiko, bet tikrai labai maži kiekiai. Lyginant, sakyčiau, upė švari. Nėra taip, kad tarp šiukšlių plaukiočiau, kaip dažniausiai būna per potvynį.“
Keliautojas pažymėjo, kad nors vanduo yra drumzlinas ir rudas nuo molio bei dumblo, plastiko nuolaužų pasitaiko itin mažai.
Didžiausiu iššūkiu tapo ne atliekos, o fizinis priėjimas prie kranto. Sunešti rąstų kalnai sudarė ištisus barjerus, neleidžiančius baidare pasiekti sausumos. Pusantros valandos pakrante plaukęs keliautojas nerado jokios smėlio salelės, tačiau pakrantės prakirtime užfiksavo laukinės gamtos vaizdą:
„O, stirnos ten. Penkios stirnos!“
„Didžiausias laužas pasaulyje“
Matydamas neaprėpiamus medienos kiekius, nusidriekusius per šimtus metrų, A. Valujavičius pasidalijo pajuokavimu:
„Aš taip pagalvoju: jeigu visą šitą Misisipės medieną, kuri va tokia palaida išmesta, surinkus į vieną krūvą ir užkūrus laužą – būtų didžiausias laužas pasaulyje. Tokius rąstus... Deja, tiek supergalių neturiu, kad surinkčiau visą medieną.“
Artėjant sutemai, keliautojas pasirinko sausą šlaitą be drėgmės ir uodų. Kadangi krantas buvo virtęs tikromis tankmėmis, jam teko pačiam prasiskinti kelią:
„Radau kažką truputį lygesnio, įsikūriau... Čia medžiai jau buvo labai užbujoję, o kadangi neturiu kokio nors rimto didelio peilio, tai nusipjoviau savo lenktiniu peiliuku. Va, panaudojau – pats tas. Galvojau, nepanaudosiu kelionėje, bet porą šakelių nuleidau. Dabar turiu gražų vaizdą.“
Iš virtusio rąsto pasidaręs suoliuką, Aurimas palygino šią Misisipės atkarpą su ankstesniais kelionės etapais:
„Pagalvojau, iriu per tokias vietoves, kur visiškai medžio nebuvo. Ta prasme smėlynai, kalnai... Pakrantės būdavo tik akmuo ir smėlis, dar kas nors, žvyras. O dabar kaip tik visos pakrantės – tai džiumandži. Malkų daugiau nei reikia, kur tik pažiūrėsi, galiu iš upės traukti.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
