Smarkiai ašalus orams, labiau pasirūpinkite augintiniais.
1. Grūdinkite šunis palengva. Iš pradžių pabūkite 10-15 min., vėliau šį laiką ilginkite. Išvedę į lauką, ne stoviniuokite, o energingai judėkite.
2. Trumpaplaukius, vyresnius, lepesnius, laktuojančias kales aprenkite – labiausiai saugokite šuns papilvę ir krūtinės ląstą.
3. Labiausiai kenkia drėgmė, skersvėjai, stiprus ledinis vėjas.
4. Parsivedę iš lauko, net jeigu šuo nesušlapo, ištrinkite šiltu rankšluosčiu kailį, pamasažuokite odą.
5. Saugokite augintinių ausis. Parsivedę iš lauko, išvalykite iš ausų kanalų susikaupusią drėgmę. Apžiūrėkite, ar nėra išskyrų. Lepesnių gyvūnų ausis kartą per savaitę apdorokite dezinfekuojamuojuju skysčiu.
6. Nevedžiokite augintinių šalia vandens telkinių – ledas nevienodo storio, gali įlūžti.
7. Šuns nosies oda yra porėta, todėl sugeria viską, kas tvyro ore. Neleiskite rausti nešvaraus arba pasidengusio aštria luobele sniego. Apeikite druska pabarstytus šaligatvius, drauskite šuniui ėsti sniegą (nepatartina mėtyti sniego gniūžtes).
8. Šuniui gali suragėti letenų pagalvėlių oda arba nuo druskų gausos iššusti tarpupirščiai. Nuplaukite letenas, gerai nusausinkite tarpupirščius ir patepkite gydomuoju aliejumi. Einant į lauką galima pėdutes patepti apsauginiu vašku arba apauti batais.
9. Aštrus sniegas gali sužaloti šuns akių gleivinę ir sukelti uždegimą. Jeigu akys ašaroja, paraudo, lašinkite akių lašų.
10. Jeigu augintinis gyvena lauko voljere, pasirūpinkite būdos apšiltinimu. Šerkite kaloringesniu ėdalu (ne vieną, o keletą kartų per dieną). Dažnai keiskite vandenį. Būtinai išsiveskite iš voljero išsilakstyti, kaip reikiant sušilti.
