Tokia išvaizda ji į sutartą vietą, sutartu metu skuba susitikti su kitais bendraminčiais ir... Žaidžia zombių žaidimą: gąsdina vieni kitus, slapstosi šešėliuose. Anot moters, tai jai padeda susidoroti su darbe patiriamu stresu.
„Kasdien susiduriu su dešimtimis numirėlių. Veikla po darbadienio man padeda „ataušti“. Ir, patikėkite, gąsdinti aš moku. Kartą žaidžiant vienas vyrukas taip manęs išsigando, kad šoko ant stalo, o jo draugai išsilakstė į skirtingas puses. Būna ir taip, kad išsigandę vyrai ima slėptis už savo merginų.
Šį žaidimą žaidžia tik suaugę vyrai ir moterys. Kai kurie jų taip įsijaučia, kad mano, jog yra tikri zombiai, panikuoja išgąsdinti kitų žaidimo dalyvių“, – mirror.co.uk pasakojo moteris.
Cal Johno Mooro universitete dirba teismo medicinos eksperte-antropologe. Draugai ją vadina „daktare mirtimi“ arba „kaule“.
„Dirbu ir dar vienoje laboratorijoje, ten atlieku konsultantės pareigas. Atliekame tyrimus po katastrofų: bombardavimo, lėktuvų sprogimų. Nustatinėjame aukų tapatybes ir pranešame jų artimiesiems apie žūtį. Tokie atvejai, be abejo, liūdina dar labiau, nei savaiminės mirtys“, – prasitarė Cal Davenport.
Moteris papasakojo apie neįprasto užsiėmimo eigą: „Žaidėjų – apie 50-60. Pirmiausia, visi kartu ruošiamės makiažą: baltai dažome odą, juodai apsirėžiame akis ir apsišlakstome krauju. Tuomet velkamės kostiumus – renkamės baltas laboratorijų uniformas. Žinoma, prieš žaidžiant mums reikalingas ir tam tikras psichologinis pasiruošimas. Taip pat apšildome ir balsą, kuris, išėjus į gatvę, turi skambėti gąsdinančiai. 6:30 val. vakaro susirenkame sutartoje vietoje ir pradedame žaidimą. Tuo užsiimame jau dvejus metus“.
