Vienas populiariausių šalies politikų dažnai atrodo gana kategoriškas ir tiesmukas, tačiau prireikus jis meistriškai pasitelkia diplomatinius gebėjimus ir tarp aukščiausių šalies vadovų ne taip dažnai demonstruojamą humoro jausmą. Būtent tokį premjerą praėjusį savaitgalį pamatė Kražių festivalio publika. Čia jis po ilgokai trukusių derybų lipo į sceną interneto TV laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ su humoristu Justinu Jankevičiumi.
Priešingų stovyklų fanai
Niekam ne paslaptis, kad jiedu krepšinyje serga už nesutaikomų priešininkų komandas. J. Jankevičius nuolat viešai išpažįsta ištikimybę Vilniaus „Rytui“.
Tuo metu Kaune gimęs, bet Marijampolėje užaugęs S. Skvernelis nuo mažumės yra prisiekęs „Žalgirio“ fanas.
Ne veltui prasidėjus kalboms apie krepšinį, jis rado progą pasijuokti iš J. Jankevičiaus, esą vos tik užsiminus apie „Žalgirį“ ėmė nevalingai drebėti humoristo koja.
„Myliu Kauną ir ypatingai myliu Kauno „Žalgirį“. Nuo senų laikų esu šios komandos gerbėjas ir sakau neslėpdamas: mano kraujas žalias ir niekada kitaip nebus. Džiaugiuosi, kad turime daugiau negu vieną stiprią komandą Lietuvoje, nes tuomet yra konkurencija, intriga, visai kita emocija“, – kalbėjo pašnekovas prognozuodamas, kad po pernykštės sėkmės Eurolygoje, šiemet laukia sunkesnis, bet irgi įspūdingas žaliai baltų kauniečių sezonas.
Kartais nesuvaldo emocijų
Ar Vyriausybės vadovas keikiasi ir kurią kalbą pasitelkia įsikarščiavęs? Čia S. Skvernelis linkteli galvą ir pakartoja ne sykį ištartą frazę: „Kaip ir visi.“ Jis tiksliai prisimena dieną, kada paskutinį kartą pratrūko šaukdamas visa jėga. Tai irgi dėl krepšinio, gegužę Belgrade stebint mažąjį Eurolygos finalą tarp „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA.
Tąkart mačo baigtis dramatiškai sprendėsi paskutinėmis sekundėmis, kai Rusijos komanda panaikino daugiau kaip dvidešimties taškų deficitą. S. Skvernelis prisipažįsta tokiais atvejais nebesuvaldantis emocijų, todėl ir tąkart, sėdint aukštų pareigūnų apsuptyje, jam išsprūdo keletas riebesnių žodžių.
Beje, ne tik krepšinį, bet ir futbolą Vyriausybės vadovas mėgsta pažaisti ir pats. Prie savo mėgstamų komandinių sporto šakų jis prideda tinklinį bei rankinį. Čia politikas sako pamirštantis pareigas ar antpečius ir su visais priešininkais kovojantis kaip lygus su lygiu. Svarbiausia, iki pat paskutinės sekundės, kad ir koks būtų rezultatas.
Krepšinyje pagal savo ūgį ir sudėjimą jis labiau tinka gynėjo rolei, tačiau nevengia padirbėti ir puolime, atiduodamas rezultatyvų perdavimą arba pasitarnaudamas komandai tolimais metimais.
Autoritetai – du Prezidentai
Krepšinis veikiausiai buvo paprasčiausia tema iš visų, paliestų per pusantros valandos trukusį pokalbį.
S. Skverneliui teko atsakyti į dažnai girdimą klausimą apie kandidatavimą Prezidento rinkimuose ir šįkart politikas, anot jo paties, davė „labai aiškų atsakymą“: „Taip jau susiklostė, kad tik man pradėjus dirbti vidaus reikalų ministru, antrą dieną sulaukiau klausimo, ar kandidatuosiu į Seimą ir su kuo? Ir taip suko, suko... Tai dabar vėl: tik patapau Ministru Pirmininku – iš karto klausimas, ar kandidatuosiu į Prezidentus? Dabar yra darbas, kurį aš dirbu. Tai sunkus, bet įdomus darbas.“
Vis dėlto netrukus paklaustas apie savo autoritetus politikoje, S. Skvernelis įvardijo kelis žmones, kuriuos laiko asmenybėmis iš didžiosios raidės – tai buvę šalies Prezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Mykolas Brazauskas.
Vietoje autobusų parko – į Policiją
„Kitokių pasikalbėjimų“ svečias prisiminė visą savo darbinę karjerą. Vaikystėje sovietmečiu jam yra tekę su bendramoksliais dalyvauti vasaros poilsio ir darbo stovyklose. Dar ir dabar premjeras prisimena, kur talkino tiesiant šaligatvius jo gimtojoje Marijampolėje. Jis šypteli, esą tai tapo pačia stipriausia motyvacija kuo geriau mokytis. Jam taip pat yra tekę dirbti pagalbiniu darbininku statybose, todėl Suvalkijoje yra ne vienas namas, kurio sienas dengia S. Skvernelio užmaišytas tinkas.
Po mokyklos metus laiko studijavęs fiziką, vėliau S. Skvernelis pasirinko inžinerinę specialybę – automobilių mechaniką ir autoūkį Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jis pats pripažįsta nesąs teoretikas: „Visada orientuodavausi į praktiką, rezultatą. Toks likau ir dabar.“
Dar studijų metais jis bandė įsidarbinti policijoje, bet nesėkmingai, mat neturėjo aukštojo mokslo diplomo. Po universiteto vos neįsidarbino Marijampolės autobusų parke inžinieriumi, bet tuomet atsitiktinai vėl sulaukė kvietimo ateiti į policiją.
Vairuoja tik miegodamas
Anuomet įgytos aukštojo mokslo žinios praversdavo ir pačiam S. Skverneliui remontuojantis savo pirmąjį „Žigulį“, vėliau – senutėlį „Fordą“. Jis yra ragavęs ir šiek tiek automobilių šaltkalvio amato surinkinėjant variklius. Vis dėlto dabar tokius darbus palieka profesionalams, nes, kaip pats sako, šiais laikais viskas kitaip – atsidarai automobilio variklio skyrių, o ten viskas uždengta.
Apskritai Ministras Pirmininkas teigia jau beveik dvejus metus pats nevairuojantis, todėl šį veiksmą vis sapnuoja naktimis: „Kai pats vairuodavau, neatrodydavo, kad čia kažkas tokio, bet kai netenki galimybės, tada pradedi suprast, kad visai smagu buvo.“
Ar neprašo vadovybės apsaugos vyrukų užleisti vietą prie vairo? Čia premjeras pakartojo esąs taisyklių žmogus, todėl gerbiantis ir nesikišantis į profesionaliai savo darbą atliekančių apsaugininkų reikalus.
Beje, kadaise S. Skvernelis yra dirbęs vairavimo mokyklose teorijos dėstytoju, o galiausiai ir kildamas karjeros laipteliais teisėsaugoje jis kurį laiką vadovavo Kelių policijai, Eskortavimo rinktinei, lydėdavusiai svarbiausius šalies ir užsienio valstybių pareigūnus. Todėl dabar Vyriausybės vadovas nesikuklina sakydamas, jog prie valstybės vairo jaučiasi gana užtikrintai.
Buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras didžiuojasi dirbęs pareigūnu ir šią profesiją vadina kilnia bei svarbia. Jo principingumą veikiausiai yra patyrę tūkstančiai pažeidėjų, todėl dabar S. Skvernelis sako galintis drąsiai žiūrėti žmonėms į akis ir nebijantis apkalbų dėl papirkimo, nes to niekada nėra buvę. Jis prisimena sykį už greičio viršijimą nubaudęs net savo bičiulį. Nepaisant to, draugystė tęsiasi iki šiol: „Tikri draugai ir laimėje, ir nelaimėje yra draugai.“
Selas Seime – kodėl gi ne?
„Kitokių pasikalbėjimų“ publika turėjo progos vėl pademonstruoti savo išmonę užduodant klausimus vienam šalies vadovų. Pasirodo, E. Dragūnas-Selas, anot S. Skvernelio, irgi galėtų tapti Seimo nariu, jei tik to labai norėtų. Ir netgi nebūtų pats blogiausias parlamentaras istorijoje.
Ar premjeras azartiškas žmogus ir kaip jam sekasi loterijose? Iki šiol savo laimingų skaičių įvairiuose loto lošimuose jis dar neatrado. Didžiausias piniginis laimėjimas tesiekė apie 14 eurų, o stambiausias daiktinis prizas – dar sovietmečiu per futbolo varžybas „Žalgirio“ stadione laimėtas kamuolys.
Prakalbus apie futbolą, S. Skvernelis užtikrino, kad Nacionalinis stadionas Vilniuje turi iškilti iki 2022 metų. Jei tai neįvyks, Vyriausybės atstovai neva patys turės imti į rankas kastuvus. Šiai dienai, anot jo, viskas sostinės savivaldybės rankose.
Pasitaikė ir ne vienas šmaikstesnis klausimas. Vienas iš jų klausė, kuriuos Seimo narius S.Skvernelis išsiųstų į pirmąją Marso misiją. Premjeras, šiek tiek pagalvojęs, atsakė, jog į kosmosą išskraidintų Gabrielių Landsbergį, Gintautą Palucką bei Liberalų pirmininką Eugenijų Gentvilą.
Dar viena žiūrovų nepraleista aktualija – prieštaringai vertinama Vilniaus reklama apie G tašką. Čia S. Skvernelis nuo kategoriškos nuomonės bei kritikos susilaikė: „Galime diskutuoti, ar tai tinkamas laikas, bet vėliau gal būtų kitos priežastys, kodėl negalima. Aš tikrai negalvoju, kad ji pakenks Lietuvai ar Vilniui.
Yra tam tikrų skandalingų prieskonių, bet jeigu vilniečiai ir Vilniaus valdžia nusprendė, kad tokiu būdu galima priversti vokiečius ir anglus pasižiūrėti, tai kur gi tas Vilnius yra, tai savo tikslą pasiekė. Ar mes galime turėti kitokią reklamą ir kažkuo atkreipti dėmesį? Manau, kad taip. Tai buvo toks nestandartinis ir galbūt vienas lengviausių kelių, bet jis buvo drąsus. Nelabai kas drįstu visgi tokią koncepciją sugalvoti.“
Po S. Skvernelio – Jazzu
Kaip atrodo premjero laisvalaikis? Gamtoje jis veikia „tą patį, kaip ir visi“, tik nemedžioja ir nežvejoja. Tačiau žuvį mėgsta ir tvirtina, kad vienas skaniausių jo gaminamų patiekalų – būtent paties rūkyta lašiša. Iš miško gėrybių mieliau renkasi uogas, nes nelaiko savęs geru grybų žinovu. Tačiau ir uogauja pastaruoju metu tik namų sode, mat čia pagaliau užderėjo derlius: „Man patinka auginti. Šilauogės, agrastai, abrikosai, slyvos. Šiemet pirmi metai, kai visi vaismedžiai ir vaiskrūmiai davė rezultatų.“
Kitas pomėgis – istorinės knygos. Premjeras domisi Antrojo pasaulinio karo istorija. Taigi skaitymui mieliau renkasi tradicinę, spausdintą knygą ar spaudą, kaip ir nuotraukas mieliau varto įprastuose albumuose.
Naujausios „Kitokių pasikalbėjimų“ serijos žiūrovai taip pat išgirs, kokį postą S. Skvernelis pasiūlytų J. Jankevičiui, jei šį reikėtų priimti į ministrų kabinetą. Taip pat svečias atskleis, kaip po ilgų įkalbinėjimų pagaliau susikūrė paskyrą feisbuke ir kiek laiko skiria socialiniams tinklams.
Tuo metu kitą savaitę, rugpjūčio 29 d., „Kitokių pasikalbėjimų“ vedėjo amplua debiutuos humoristas Mantas Katleris ir svečiuose priims charizmatišką viešnią – Justę Arlauskaitę-Jazzu. Apie artėjantį renginį Kaune, „Adform“ kiemelyje daugiau informacijos galima rasti feisbuke.
