„Labas, Ernesta. Prisidirbau“, – pradėjo pokalbį Renaldas.
„Taip, biški“, – atsakė jam mergina.
„Ne biški“, – kalbėjo Renaldas.
„Aha, per švelniai pasakiau“, – pasakė Ernesta.
„Nežinau, ką daryti ir ką tau sakyti. Žiauriai gailiuosi. Negalvojau, kad taip galėčiau padaryti“, – sakė jai Renaldas.
„Aš tuo labiau, žinok. Nežinau, galbūt geriausia dabar neaptarinėti visko tarp visų, o kai grįši. Man pačiai kažką pasakyti yra sunku. Žinok, nieko nepasakysiu“, – sakė Ernesta.
„Aš puikiai tave suprantu. Toks mano poelgis nepateisinamas ir čia jau belieka tau spręsti, kaip pasielgti toliau:, – kalbėjo Renaldas.
„Aš tau dabar tikrai nieko nesakysiu. Grįši, ir tada“, – sakė ji, pridurdama, kad per šį laiką sulaukė labai daug dėmesio iš aplinkinių.
Renaldas baigė pokalbį, dėkodamas merginai, kad pakėlė ragelį ir sakydamas, kad ją myli, o ši jam nieko neatsakė.
