„Mažiau suk galvą“, – linksmai jam kalbėjo mama.
„Aš visai nesukčiau galvos, jeigu Ernestos (Renaldo panelės – red.) nebūtų“, – susikrimtęs kalbėjo Renaldas.
„Nesuk galvos. Pirmas dalykas, tu esi vyras, o ji yra moteris – tai jai reikia mąstyti, kaip ji elgiasi. Tau – kaip nuo žąsies vanduo, o kaip ji elgiasi! Ernesta, jeigu ji bus protinga moteris, ji tave supras“, – kalbėjo mama.
„Duok Dieve, kad ji mane suprastų...“ – dūsavo Renaldas.
„Kaip rodė per televizorių, ji (Aistė – red.) ritosi ant tavęs kaip nežinau kas. Tu nori eiti parūkyti, ji neleidžia – juokinga. Atrodo, kad ji įmesta į tą visą širšalyną, kad tave kažkaip...“ – kalbėjo mama.
„Aš kai gulti nuėjau, tai trūkęs buvau, o paskui jau nieko neatsimenu. Tai taip ir gavosi“, – kalbėjo Renaldas.
Mama jam kartojo mažiau sukti galvą, o jaunuolis sakė nežinantis, ką pasakys savo merginai.
„Aš šiandien jai neskambinsiu, tegu visi tie nervai jai (nurimsta – red.). Aš jai paskambinsiu ir paaiškinsiu truputį vėliau. O jūs ten vis tiek visi kartu, tai paaiškinkit. (...) Aš nežinau, kaip Ernestai į akis pažiūrėsiu...“ – sakė Renaldas.
Abu tada juokėsi, kad dabar vaikinas rimtai prisidirbęs. Atsisveikindama mama vėl drąsino sūnų:
„Reniuli, mažiau suk galvą. Kaip čia sako: kalė duoda, šuva ima“, – nurodė ji. Renaldas jai pritarė.
Aistė į projektą grįžo be teisės kovoti dėl prizo.
