Premjerai pasirinkta vieta taip pat neatsitiktinė – istorinį pastatą naujam gyvenimui prikėlusi architektė ir menininkė Edita Stankevičiūtė-Righetto jau šį mėnesį pakvies visuomenę susipažinti su jame įkurta dizaino galerija.
Septynios kanklės – vienas instrumentas
Marco Righetto – akademinės, elektroninės ir tarpdisciplininės muzikos srityse kuriantis kompozitorius bei performanso menininkas. Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje akademinę kompoziciją studijuojantis kūrėjas domisi akustinio garso transformacijomis, mikrotonika, erdviniu garsu ir netradicinėmis atlikimo technikomis.
Jo naujausiame pristatytame kūrinyje pagrindinis vaidmuo teko kanklėms – instrumentui, neatsiejamam nuo lietuviško muzikinio paveldo.
„Viskas prasidėjo nuo kanklėmis grojančios studentės, kuri paprašė manęs sukurti kūrinį jos egzaminui. Iki tol šio instrumento galimybių gerai nepažinojau, todėl pradėjau juo domėtis, eksperimentuoti, ieškoti neįprastų garsų. Mane sudomino, kaip galima pakeisti tradicinį kanklių skambesį, pasitelkiant kitokį stygų derinimą ir grojimo būdus. Taip iš pradžių nedidelis kūrybinis sumanymas ilgainiui išaugo į kompoziciją septynioms kanklėms“, – pasakojo kompozitorius Marco Righetto.
Kūrinio esmė – iš septynių savarankiškų instrumentų sukurti vieną bendrą garsinį organizmą. Tam visos kanklės specialiai perderinamos į vienos natos garsinį lauką, pasitelkiami įvairūs, įprastam grojimui nebūdingi atlikimo būdai.
Kompoziciją, pasak jos autoriaus, sudaro 25 pasikartojantys muzikiniai fragmentai. Atlikėjai tarp jų juda savarankiškai, todėl atskirų kanklių partijos nuolat persipina, viena kitą papildo ir susilieja į tankų garsinį audinį.
Tokie eksperimentai nėra dažni
Ansamblio „Lietuva“ vyriausiasis dirigentas Egidijus Kaveckas, kalbėdamas apie Marco Righetto kūrinį, išskyrė jaunojo kompozitoriaus kūrybinį smalsumą ir norą ieškoti naujų muzikinių spalvų.
Pasak jo, vienas įdomiausių sprendimų – neįprastas kanklių stygų derinimas.
„Mane žavi tai, kad Marco ieško naujų spalvų. Jis sugalvojo panaudoti stygas, kurios atlaisvinamos ir perderinamos. Tuomet jos skleidžia kitokius garsus, nei įprastai girdime“, – pasakojo E. Kaveckas.
Dirigento teigimu, kanklių repertuare dažniau vyrauja tradiciškesni muzikiniai sprendimai, todėl jaunųjų kompozitorių eksperimentai suteikia galimybę atrasti naujų instrumento skambesio galimybių.
„Negalėčiau pasakyti, kad tokie ieškojimai labai dažni. Atsiranda vienas kitas kompozitorius, kuris bando ir tai dažnai pasiteisina. Marco turi įdomių idėjų, todėl jo kūrinio skambesys yra neįprastas, sudominantis ir atkreipiantis dėmesį“, – sakė dirigentas.
E. Kaveckas pabrėžė ir platesnę tokių kūrinių reikšmę. Jo nuomone, šiuolaikinė muzika gali paskatinti visuomenę iš naujo atrasti tautinius instrumentus, kurių skambesį dalis žmonių yra primiršę.
„Pažinsi savo šaknis – pažinsi save. Galbūt ne visi yra girdėję kanklių skambesį arba jau jį pamiršę. Šiuolaikinių kompozitorių bandymai leidžia tą patį instrumentą išgirsti kitaip – jis tampa aktualus, įdomus, netikėtas“, – mintimis dalijosi E. Kaveckas.
Pasak jo, simboliška ir tai, kad kūrinys pristatytas Kanklių metais. Nors kompozicija sukurta anksčiau, jos premjera šiuo laikotarpiu suteikia papildomą progą atkreipti dėmesį į lietuvišką muzikinį paveldą.
Dirigentas taip pat išskyrė neįprastą premjeros vietą. Jo teigimu, atlikėjoms įspūdį paliko ne tik pats kūrinys, bet ir galerijos atmosfera, suteikusi muzikiniam pasirodymui savitumo, ir šokio teatro „Aura“ šokėjai.
Bažnyčia, kuri tapo dizaino galerija
Marco Righetto kūrinio premjera įvyko ne koncertų salėje, o buvusioje Garliavos bažnyčioje, kurioje šiandien veikia „Righetto galerija“.
Istorinį pastatą naujam gyvenimui prikėlė architektė ir menininkė Edita Stankevičiūtė-Righetto. Susiklosčius neįprastoms aplinkybėms, jai teko šią bažnyčią įsigyti net du kartus. Ilgainiui pastatas tapo ne tik jos kūrybine ir darbo erdve, bet ir vieta, kurioje susitinka architektūra, dizainas, menas bei muzika.
Daugiau nei du šimtmečius siekianti buvusios bažnyčios istorija susijusi su grafu Juozapu Godlevskiu ir Garliavos kūrimusi. Šiandien istorinė architektūra, išsaugoti laiko ženklai, aukštos erdvės ir natūrali šviesa, anot E. Stankevičiūtės-Righetto, tampa šiuolaikinio dizaino ekspozicijų dalimi.
Beveik 400 kvadratinių metrų ploto, per du aukštus išsidėsčiusioje galerijoje pristatoma daugiau kaip 100 dizaino objektų, sukurtų daugiau nei 20 pasaulinio dizaino kūrėjų.
Čia įrengtos poilsio, virtuvės, vonios kambario ir darbo studijos erdvės, kuriose dizaino objektai eksponuojami ne kaip nuo kasdienybės atskirti muziejiniai eksponatai, o kaip šiuolaikinių namų dalis.
Galerijoje taip pat pristatomi meno kūriniai iš privačios kolekcininko Dariaus Lebedzinsko kolekcijos.
Editai Stankevičiūtei-Righetto svarbu, kad ši vieta būtų ne vien uždara kūrybinė erdvė. Buvusi bažnyčia pamažu atveriama visuomenei, kviečiant žmones pažinti tiek jos istoriją, tiek joje pristatomus meno ir dizaino kūrinius.
Lapkritį – keturios galimybės apsilankyti
Jau šį mėnesį „Righetto Design Gallery“ surengs keturias išskirtines patyrimines ekskursijas „Living Rituals – šiuolaikinių namų istorija ir ritualai“.
Lapkričio 21, 22, 28 ir 29 dienomis lankytojus po galeriją lydės pati jos įkūrėja Edita Stankevičiūtė-Righetto.
Dviejų valandų ekskursijos metu ji papasakos buvusios bažnyčios istoriją, atskleis, kaip atrado šį pastatą ir kodėl nusprendė jame įkurti dizaino galeriją.
Toliau lankytojai bus kviečiami pažinti šiuolaikinių namų raidą – nuo pokario Italijos dizaino kultūros iki Japonijos meistrystės tradicijų.
Pasakojime ypatingas dėmesys teks XX amžiaus antrojoje pusėje susiformavusioms dizaino idėjoms, pakeitusioms žmonių gyvenamąją aplinką. Lankytojai sužinos, kodėl Milanas tapo vienu svarbiausių pasaulio dizaino centrų, kaip keitėsi virtuvės vaidmuo namuose ir kodėl kai kurie prieš kelis dešimtmečius sukurti baldai šiandien atrodo tokie pat šiuolaikiški.
„Lietuva tuo metu gyveno sovietinės okupacijos sąlygomis, atskirta nuo daugelio šių procesų. Ši istorija vyko, tačiau mūsų galimybės ją pažinti ir joje dalyvauti buvo labai ribotos. Noriu atverti šią mūsų namų istorijos dalį: parodyti, kas kūrė, kokius klausimus kėlė ir kodėl jų idėjos tebėra svarbios šiandien“, – sako E. Stankevičiūtė-Righetto.
Ekskursijos dalyviai galės iš arti apžiūrėti Zahos Hadid studijos sukurtą virtuvę, japonų meistrų baldus, tradicinio japoniško popieriaus šviestuvus ir kitus dizaino objektus.
Skirtingai nei įprastose ekspozicijose, čia lankytojai galės prisėsti, paliesti medžiagas, apžiūrėti konstrukcijų jungtis, atidaryti stalčius ir patirti, kaip dizainerių sumanymai veikia kasdienybėje.
Galerijos įkūrėja siekia atkreipti dėmesį ir į tai, kad dizaino vertė neapsiriboja daikto išvaizda ar jo sukūrimo laikotarpiu.
„Man svarbu parodyti, kad dizaino vertė atsiskleidžia kur kas ilgesniame laike. Inovacijos keičia medžiagas, technologijas ir mūsų galimybes, tačiau daugelis sprendimų, kuriuos laikome šiuolaikiškais, turi dešimtmečių istoriją. Prieš pusę amžiaus sukurtas baldas
šiandien gali atrodyti visiškai šiuolaikiškas ir natūraliai veikti mūsų namuose“, – pasakoja architektė.
Ekskursijų metu bus kalbama ir apie namų atmosferą, kasdienius įpročius bei žmogaus santykį su jį supančiais daiktais.
„Namai nėra objektas. Namai yra būsena“, – vieną svarbiausių savo kūrybos minčių įvardija E. Stankevičiūtė-Righetto.
