Prie Landsbergio namų Žvėryne – sujudimas: užfiksuoti išskirtiniai vaizdai

Šia proga prie jo namų Žvėryne susirinko jį pasveikinti ir pagerbti norintys žmonės.

+15

Džiugus sujudimas prie Landsbergio namų

Fotografų užfiksuotuose kadruose – gėlėmis apdovanotas sukaktuvininkas ir jį sveikinančių žmonių minia.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Artėjant 94-ajam gimtadieniui Vytautas Landsbergis atskleidė tikrosios laimės formulę: „Labai norėčiau...“

Profesorius Landsbergis rėžė apie situaciją Vokietijoje: „Nesulaikomo rusiško dreifo pradžia“

Profesorius Landsbergis rėžė tiesiai šviesiai: „Ir paukšteliams verta žinoti, kas jų laukia“

Sveikinimo dainą tradiciškai prie jo namų atliko choras.

Profesorius gimė 1932 m. Kaune, inteligentiškoje šeimoje, kuri formavo jo mąstymą ir vertybes. Jo tėvas, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, buvo reikšminga kultūros ir meno asmenybė, o mama Ona Jablonskytė-Landsbergienė – kalbininko Jono Jablonskio dukra.

1955 m. Landsbergis baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur studijavo fortepijoną. Netrukus jis pradėjo dirbti muzikos istorijos dėstytoju, o vėliau tapo profesoriumi.

Jo, kaip muzikologo, veikla buvo pripažinta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

1988 m. įsitraukęs į Sąjūdžio veiklą, Landsbergis greitai tapo šio judėjimo lyderiu. Jis buvo žmogus, sugebėjęs įkvėpti tautą ir ryžtingai atstovauti Lietuvos laisvės siekiui.

1990 m. kovo 11 d., kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, Landsbergis tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovu. Jo lyderystė buvo itin svarbi sudėtingais pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai šalis susidūrė su ekonomine blokada, politiniu spaudimu ir Sausio 13-osios įvykiais.

Jo ryžtas ir diplomatiniai gebėjimai tarptautinėje arenoje padėjo įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. 

Pasitraukęs iš aktyvios politikos, jis liko reikšminga visuomenės ir kultūros figūra: dirbo Europos Parlamente, aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje, rašė politinius, kultūrinius komentarus.

Jis yra daugelio knygų ir straipsnių autorius, kuriuose apmąstė Lietuvos istoriją, kultūrą ir politiką. Už savo veiklą buvo įvertintas daugybe apdovanojimų, tarp jų – ir tarptautiniais garbės ženklais.

V. Landsbergio žmona buvo Gražina Ručytė-Landsbergienė. Kartu jie užaugino tris vaikus  – Jūratę Landsbergytę, Birutė Landsbergytę-Cechanavičienę, Vytautą V. Landsbergį.