Jautriu ir šiltu prisiminimu bei užuojauta socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo politikas, buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Klaipėda – Henriko dvasios uostas
Savo jautriame įraše „In Memoriam. Henrikui Vaitiekūnui – Klaipėdos vaikui, išmokusiam juoktis pro ašaras“ V. Grubliauskas pabrėžė ypatingą H. Vaitiekūno ryšį su uostamiesčiu:
„Šį vakarą Klaipėdoje jūra ošia tyliau, o vėjas senosiose senamiesčio gatvėse nebevaiko lapų su vakarykšte energija. Išėjo Henrikas Vaitiekūnas – mūsų miesto vaikas, legendinis žurnalistas, bet svarbiausia – Žmogus, kuris net tamsiausią dieną sugebėdavo paversti šviesa.“
V. Grubliauskas priminė, kad nors H. Vaitiekūnas gimė 1949 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžyje, vos trijų mėnesių amžiaus jis buvo atvežtas į Klaipėdą, čia užaugo, subrendo, baigė Klaipėdos 5-ąją vidurinę mokyklą bei vaikų muzikos mokyklą ir žengė pirmuosius žurnalistinius žingsnius. Kad ir kur vėliau jį nubloškė gyvenimas, pajūrio dvasia ir laisvės vėjas jautėsi kiekviename jo parašytame žodyje bei televizijos ekrane ištartoje frazėje:
„Henrikas visada liko ištikimas savo šaknims. Atvežtas į Klaipėdą vos trijų mėnesių, jis čia užaugo, čia subrendo ir čia, „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijos koridoriuose, prasidėjo jo kelionė į žmonių širdis. Kad ir kur gyvenimas jį vėliau būtų nubloškęs, Klaipėda visada buvo jo dvasios uostas, o tas pajūrio laisvės ir vėjo dvelksmas jautėsi kiekviename jo parašytame žodyje, kiekvienoje televizijos ekrane ištartoje frazėje.“
Žmogus, platinęs šviesą ir optimizmą
Atsimindamas susitikimus su legendiniu žurnalistu, V. Grubliauskas akcentavo jo unikalų humoro jausmą ir neblėstantį optimizmą net ir sunkiausių ligų bei išbandymų akimirkomis:
„Kiekvienas susitikimas su Henriku būdavo tarsi gurkšnis tyro, gaivaus oro. Neįmanoma pamiršti tos akimirkos, kai pamatai jį ateinantį: akyse žiburiuojantis šelmiškumas, veide – šilta šypsena, o galvoje jau sukasi dešimtys istorijų, kurias jis tuoj pat papasakos taip, kad juoksies iki ašarų.
Jo humoras niekada nebuvo piktas. Jis buvo gilus, intelektualus, gydantis. Henrikas turėjo unikalią dovaną – jis matė pasaulio grožį ir absurdą vienu metu, ir mokė mus to nesusireikšminti.
Net ir tada, kai gyvenimas jam atsiuntė sunkiausius išbandymus ir ligas, jo optimizmas nedingo. Jis įrodė, kad gyvenimo džiaugsmas nėra aplinkybės – tai pasirinkimas. Jis tiesiog spinduliavo noru gyventi, mylėti, kurti ir dalintis. Jo debiutinė knyga „Felčerio užrašai“ liks kaip testamentas jo nepaprastai sielai, kuri iki paskutinio atodūsio tikėjo, kad šypsena yra stipresnė už bet kokias negandas.
Brangus Henrikai, tu išmokei mus nebijoti. Nei gyvenimo audrų, nei tos paskutinės stotelės.Tikiu, kad tavo dvasia dabar vaikšto tais pačiais Klaipėdos bromais, kuriais lakstei vaikystėje, o tavo juokas aidi vėjo gūsiuose.“
„Ilsėkis ramybėje, mūsų šviesos ir optimizmo Mokytojau. Klaipėda ir visi, kuriuos sušildei savo širdimi, tavęs nikada nepamirš“, – savo užuojautą jautriais žodžiais baigė V. Grubliauskas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
