Neištvėrusi Daiva Žeimytė-Bilienė kreipėsi į policiją: „Jau nebegalėjau ignoruoti“

Galvoju: ar nebūtų šiandien Lietuvai už „Romo Sakadolskio forumus“ daug reikalingesnė Romo tekstų – negailestingai kritiškų ir sąžiningų – rinktinė?
Tikro žurnalisto tekstų, kurių mūsų viešumoje lieka vis mažiau.

Albinas Januška-buvęs konservatorių "pilkasis kardinolas",visų pagrindinių aferų kuratorius.Pilnas internetas jo "nuotykių".Juo tikėt,tai tas pats kas čigonų burėja.O,kad kitaip mąstančius apšaukia kremliaus agentais,čia visų politinių ir žurnalistinių gaišenų išmokta dainelė dar nuo Juknevičienės laikų.Ta pastoviai vemdavo: -"jūs dirbat kremliui"...

Leftistinė lerva esi, per tuos dešimtmečius gerai nučiulpei sorošinius fondus. VMI jei nebutu parsidavelių gauja, tai senai tavo turtus paskaičiuotu ir atimtu kaip neteisetai įgytus.!!!

O užsienio politika? Arba „vertybinė, arba „realistinė. Ši priešprieša gromuluojama jau šešerius metus, jos pagrindu kasami politinės kovos apkasai, abiem pusėms darant klaidingas arba miglotas prielaidas arba apie vadinamąsias vertybes, arba apie realybę. Nė viena pusė nesugeba pripažinti, kad šioje kovoje seniai trūksta nebe aršumo, o turinio.
[...] Daugelio taip mėgstami visuomenės nuomonės tyrimai dažnai yra ne tiek tikrovės atspindys, kiek jos konstravimas norima kryptimi ir politikos aiškinimų astrologija, mėginant ženklams ir skaičiams suteikti naivuolių perkamą prasmę. Tačiau labai atsargiai, saikingai ir net žaismingai, darant kertinę prielaidą, kad visuomenės nuomonė yra pusiau fikcija, remtis jų rezultatais galima.
Ir štai turime gana juokingą rezultatą, daug pasakantį apie lietuvių požiūrį į politiką ir pasitikėjimą sprendimų priėmėjais. Pačioje reitingų viršūnėje – du politikai, kurie seniai iš politikos pasitraukė ir jokių sprendimų nebepriima: Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Kuo toliau politikas nuo politikos, tuo labiau jis ar ji patinka mūsų rinkėjams.

''Ar Lietuvai reikalinga desovietizacija? Regint kas prasidėjo Facebook L R T tarybos narės pareigas patikėjus Liudvikai Meškauskaitei, akivaizdu Lietuvai desovietizacija būtina!
Dar kartą stebime Stalino tezės ,,kadrai lemia viską" reinkarnizaciją, save liberalais ir demokratais pristatančios šviesuomenės mąstysenoje. Jiems demokratija tik jų asmeninės vienintelės ,,teisingos" minties viršenybėje.
--- Ne nuomonių įvairovė, interesų derinimas, galiausiai net ne pagarba kito nuomonei jiems yra demokratija.

Lietuvoje šiandien dešimčiai moterų tenka 11 vaikų. Tai vienas žemiausių rodiklių pasaulyje, nors dar prieš dešimtmetį buvo 16.- LNDSDERGIJOS pasiekimai griaunant LR.
Vagys sugalvojo prisivežti invazinių, sparčiai besidauginančių, aršių kovotojų iš afganistanų, bangladešų, irakų...

Teko su ja susidurti. Nesupratau, ar atėjo pasveikinti ar pasityčioti. Manau, jai tiesiog patinka provokuoti, ginčytis ir bartis.

Dar ruskių imperijos laikais apie 1974-uosius man buvo 14 metų, jei manęs ruskis paklausdavo arba neatsakydavau, arba parodydavau klaidigą kryptį, taip kovojau prieš kitataučius ir tai buvo mano nacionalinis pasipriešinimas. Tačiau gerai atsimenu didžiąją daugumą tokių ,,bilienių" kurios iškart ,,pereidavo" prie ruskių kalbos ir broliškai bendraudavo. Dabar lygiai tas pats, žiūrėkit ir įsidėmėkit kas parduos Lietuvą, visos leftistinės partijos nuo landzbergių iki skvernelininkų, nuo gentvilų iki Andriukaičio, Auštrevičiaus ir V.Čmil-Širovos. Jie tiesiog nepakenčia sveiko lietuviško nacionalizmo, kuris tik ir gali pristabdyti mūsų valstybės išnykimą.

Ot atėjo laikai kas nors pyrsterėjo iš karto puola policijai i glėbį.

''Kiaulės galvos istorija – puikus pavyzdys. Kseno fobų ir kseno filų karai – tai toks pat opijus liaudžiai, kaip „w” ir „už Lietuvą, vyrai”.
Vieni atsineša kiaulės galvą, kai pritrūksta savų galvų, o kiti – tarp jų G. Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Mantas Adomėnas – raito parašus po dokumentu apie kiaulės galvą, virsdami to paties kultūrinio karo dalimi.
Ir tai net ne tiek kultūrinis karas, kiek slopinamo kultūrinio karo sublimacija. Kultūrinis karas gali būti prasmingas ir turiningas kaip kietas ginčas dėl principinių dalykų. Bet kai prisikaupusi įtampa politiniu lygiu sąmoningai ignoruojama, nekreipiant dėmesio į jos priežastis, tada vieni išsikrauna grubiai provokuodami įtampų sukėlėjus, o kiti – užsipuldami provokatorius SSRS tadicijas primenančiais viešais pasmerkimo laiškais.
Beveik – komunistai prieš neonacius. ""