Šis kūrinys – tarptautinis projektas, prie kurio prisidėjo kūrėjai iš dviejų šalių.
Anot muzikanto, bendražmogiškų išgyvenimų perpildyta daina – atsisveikinimas su svarbiu etapu ir įžengimas į naująjį. O šis – nevisuomet džiugus.
Metus dėl studijų Belgijoje praleidusiam J. Šiburkiui šie metai žymi naują etapą – baigtas magistro studijas ir darbo pradžią.
Visgi Belgija vaikinui suteikė ne tik puikias mokslo, bet ir muzikos galimybes.
Visai netikėtai užsimezgusi pažintis su muzikos kūrėjais iš Italijos ir Kanados jau davė vaisių – dainą „Cypher“, kurią jau spėjo įvertinti Speechy muzikos gerbėjai.
Anot J.Šiburkio, dainos idėja gimė kone pernakt, o joje gvildenami išgyvenimai atpažįstami tikriausiai kiekvienam.
„Daina vulgari, bet tikrai ne veltui. Dainos nuotaiką geriausiai apibūdintų žodžiai: užsiknisęs, ryžtingas, pavargęs, piktas, tačiau judantis į priekį. Tokios emocijos neaplenkia turbūt nė vieno, kuris siekia savo tikslo. Ne išimtis ir mes“, – sako Speechy.
Tai, kad dainoje atsispindi bendražmogiškos vertybės, kurių neapriboja nei skirtingos patirtys, nei kultūros, pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
J. Šiburkis pasakoja, kad daina „Cypher“ puikiai atspindi tiek jo paties, tiek prie kūrinio prisidėjusių italo reperio Paolo Lombardi-Lowbaki, tiek kanadiečio instrumentalisto Guillaume Gendreau-GG išgyvenimus ir tą nežinomybę, kuri užplūsta užvėrus universitetų duris.
Būtent su tokiu etapu susidūrė muzikos kūrėjai. O ką reiškia tas mistiškasis „Cypher“?
„Tai yra angliškas terminas, kuris atspindi savotišką improvizaciją – momentą, kai muzikantai susiburia į vieną vietą ir tiesiog repuoja, kuria muziką čia ir dabar, gyvai, visą naktį. Tai nutiko ir mums. Kai studijavau Belgijoje, gyvenau bendrabutyje kartu su muzikantu iš Kanados. Mano bičiulis Paolo Lombardi-Lowbaki atvažiavo pas mus į Belgiją ir mes turėjome tikrų tikriausią „Cypher“ mūsų virtuvėje“, – šypsosi J.Šiburkis.
Naktinio Cypher metu trijulė virtuvėje visą naktį repavo, GG kūrė melodiją, o pats Speechy vietoje pridėjo ir elektronikos – prodiusavo galutinį dainos rezultatą.
„Naktį kūrėme be didelių lūkesčių, o ryte supratome, kad turime hitą, tereikia gerų žodžių. Kadangi visi jau turėjome darbo vietas, o magistro rašyti buvo belikę vos keli puslapiai, jautėme nostalgiją jaunatviškoms svajoms, tai nutarėme repuoti „ateities mums“. Tiems, kurie jau dirba ir galbūt nebesvajoja, kad primintume apie tuos studentiškus momentus ir taip įkvėptume gyvenimo“, – su šypsena priduria jis.
Emocionalią dainos žinutę puikiai perteikia ir vaizdo klipas, prie kurio idėjų prisidėjo visa kūrybinė komanda, tarp jų – nekart su Justu Šiburkiu dirbęs Vilniaus menų akademijoje studijuojantis Rokas Gelžinis.
Anot Justo, vaizdo klipas – unikalus.
„Rokas šį klipą sukūrė kaip nenutrūkstamą – nėra nei vieno kadro nukirpimo, o tai yra didžiulis pasiekimas. Džiaugiuosi, nes prie filmavimo prisidėjo daug artimų žmonių – abu mano broliai, pusbrolis ir dar keletas draugų. Buvo visa techninė komanda, kuri rūpinosi, kad tie laužai būtų sukurti ir, kad jie užsidegtų, nes kiek kartų mes bandėm, jie neužsidegė“, – nusijuokia Justas.
Paklaustas, kodėl įžengimo į naują etapą vaizdavimui buvo pasirinkti laužai, pašnekovas nė nesusimąsto – idėja gimė kone iškart!
„Laužai simbolizuoja savotišką atsisveikinimą. Į tuos laužus, kurie matomi mūsų klipe, du dirbantys žmonės, siekiantys tikslų, turintys ambicijų, svajonių, deda savo problemas, jas degina, atsisveikina su sunkiomis emocijomis. Tų dviejų žmonių patirtys skirtingos, bet išgyvenimai panašūs.
Klipu norėjome iškomunikuoti labai paprastą mintį: gyvenimas sunkus ir dažnai, rodos, neteisingas, o negatyvios emocijos ir nemokėjimas su jomis tvarkytis – čia pat, su kiekvienu nepasisekimu ar kliūtimi darbe, asmeniniame gyvenime ir t.t. Tačiau emocijas reikia mokėti paleisti, o dar geriau – nukreipti.
Cypher moko, kaip pasitelkti ir nukreipti emocijas į tai, ką laikome auksčiausiu, ir siekti, siekti, beatodariškai siekti jo“, – sako Speechy.
