Tačiau apie kūrybą, muziką ir dainavimą Monika Marija gali šnekėti nesustodama, nes, kaip pati sako, tai yra didžioji jos gyvenimo aistra.
„Nepasakyčiau, kad aš turiu Dievo dovaną. Labiau manau, kad tai tėvų, senelių dovana man. Tai yra toks dalykas, kurį tu perduodi iš kartos į kartą: meilę, pojūtį ir gyvenimą tuo. Aš tikiu, kad jei nebūčiau užaugusi tokioje šeimoje, kur žmonės savo malonumui grodavo pasiėmę instrumentą per šventes, gimtadienius, keliantis ryte ar einant miegot, galbūt nebūčiau pajutusi, kad muzika yra toks gražus dalykas ir jausmas.
Jei kažkas pagal profesiją būtų buvę muzikantais, tai gal irgi būtų tada kitaip. Gal atsirastų daugiau nuovargio ir nenoro muzikuoti. Mano nei senelių, nei tėvų neversdavo niekas groti, todėl turbūt ir liko jausmas viduje toks, kad tai daryti žiauriai gera“, – šypsodamasi sako Monika Marija.
Dainininkė prisipažino, kad laimėjus populiarų televizijos projektą ir įžengus į muzikos pasaulį pilna koja, dažnai sulaukdavo įvairių pastabų. Kaip ji reaguoja į kritiką ir apskritai kitų nuomonę? Ar viešumas jaunam žmogui yra didelė našta?
Mintys apie gyvenimą svetur
Iš Kelmės kilusi mergina sostinėje gyvena jau apie dešimt metų, tačiau vilniete savęs pavadinti negali. O ar būna akimirkų, kai ji pagalvoja apie gyvenimą svetur? Gal pradėjusi vis daugiau dainuoti kantri stiliaus kūrinių, Monika Marija norėtų įsikurti Amerikoje?
„Aš nepasakyčiau, kad noriu kelti sparnus kažkur visam gyvenimui, bet galbūt norėčiau kurį laiką pabūti kitoje šalyje. Ir Amerika yra iš tų šalių, kur visada traukia sugrįžti ir tas jausmas būnant ten – žmonės, gamta, kantri muzika, žirgai, nacionaliniai parkai – visa tai ir yra mano širdis. Tikrai, didžiausia aistra kyla Amerikai“, – sako dainininkė.
Jau visai netrukus Monika Marija minės 26-tąjį gimtadienį, tačiau šios dienos ji visai nelaukia. Kodėl scenos žvaigždei taip nepatinka gimtadieniai?
„Šiais metais gimtadienis man kelia siaubą. Aš taip jo nelaukiu! Ir, apskritai, nesu iš tų žmonių, kuris norėtų intensyviai švęst savo gimtadienį, nes man čia nėra mėgstamiausia šventė. Su kiekvienais metais vis labiau jaudinuosi, kad nepasiekiau tų dalykų, kur galvojau, kad būsiu pasiekusi. Nepadariau kažkokių ten išsikeltų tikslų, kelionių. Nežinau, atrodo, kad aš vėluoju į savo gyvenimą ir tai suprantu visad artėjant gimtadieniui.
Dabar jau viskas – aš vis labiau einu link 30-ies metų ir man baisu dėl to, nes jaučiuosi vis dar absoliutus vaikas. Visiškai negalinti prisiimt atsakomybės už nieką – nesuprantu aš tų mokesčių, viskas atrodo labai sudėtinga“, – juokiasi Monika Marija.
Žiedas ant piršto
Ji atskleidė, kad mėgsta kasmet išsikelti tikslus ir jų siekti. Taigi kokius sugalvojo šįkart ir kaip sekasi įgyvendinti? O gal vienas tikslų yra šeimos sukūrimas su mylimuoju? Ar šiandien Monika Marija jaučiasi laiminga ir ką jai reiškia turėti mylimą žmogų šalia?
Laidos vedėja pokalbio pabaigoje galiausiai neištvėrė:
„Aš, žinok, esu „cekava Zosė“ ir niekas pro mano akis nepraslysta. Tai tas gražus ir spindintis žiedelis ant tavo piršto yra sužadėtuvių?“
Ką gi atsakė Monika Marija į šį klausimą?
Visą pokalbį su Monika Marija Paulauskaite žiūrėkite straipsnio pradžioje.
