„Robertas Wilsonas šiandien ramiai mirė Voter Milyje, Niujorke, sulaukęs 83 metų, po trumpos, bet ūmios ligos“, – sakoma jo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime. Jame teigiama, kad jis dirbo iki pat pabaigos.
Netektis
R. Wilsono originalių kūrinių ir tradicinio repertuaro kūrinių pastatymai buvo labai populiarūs visur, kur tik buvo rodomi. Tačiau geriausiai jis buvo žinomas Prancūzijoje.
1976 metais Wilsoną į tarptautinę sceną iškėlė „Einšteinas paplūdimyje“ – beveik penkių valandų trukmės opera, kuriai muziką parašė Philipas Glassas.
R. Wilsono kūrybai būdinga minimalistinė estetika, Azijos teatro formų paveikta kūno kalba ir sapnų pasaulius primenantys šviesos efektai.
R. Wilsonas, kuris taip pat buvo vizualiųjų menų kūrėjas, bendradarbiavo su choreografu Andy de Groatu, Tomu Waitsu, Isabelle Huppert Virginijos Woolf romano „Orlando“ adaptacijoje ir Lady Gaga, su kuria kūrė jos videoportretus Luvre.
„Blaiviai ir ryžtingai žvelgdamas į savo diagnozę, jis vis tiek jautė pareigą dirbti ir kurti iki pat mirties“, – rašoma jo interneto svetainėje.
„Jo darbai scenai, darbai popieriuje, skulptūros ir videoportretai, taip pat (meno centras) „The Watermill Center“ išliks kaip Roberto Wilsono meninis palikimas“, – teigiama pranešime.
R. Wilsonas gimė advokato šeimoje 1941-ųjų spalio 4-ąją Veike, Teksase. Būdamas 12 metų jis šeimos garaže pats vaidino savo pjeses, tačiau prisiminė, kad mokykloje turėjo prasčiausius pažymius savo klasėje.
Stipraus mikčiojimo jis atsikratė su šokiu dirbusio psichoterapeuto dėka.
Būdamas dvidešimties, jis atsidūrė Niujorke, tačiau nekentė to, ką matė teatruose, ir instinktyviai prisirišo prie amerikiečių avangardo: Andy Warholo, Johno Cage'o, choreografų George'o Balanchine'o ir, ypač, Marthos Graham.
Jam patiko puoselėti kylančius talentus, o 1992-aisiais netoli Niujorko jis įkūrė „The Watermill Center“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
