S. Milinytė atvirai prabilo apie dieną, kuomet sužinojo, kad neteko savo mylinčio brolio, kurį palaidojo per savo gimimo dieną, bei prabilo apie gyvenimą be Vaido.
Dainininkė neslėpė, kad laikas neišgydė jos širdies žaizdų – ji ligi šiol pamena tą dieną, kuomet sužinojo apie brolio netektį.
„Nemanau, kad tokią dieną kada pavyks pamiršti. Puikiai prisimenu pirmąsias dienos valandas. Rytas buvo gan įtemptas... Tą dieną aš turėjau pasirodyti „Šok su manimi“ televizijos projekte su kalėdine daina. Ryte skubėjau į saloną, kur man buvo daromas makiažas, šukuosena. Grįžusi namo puoliau ruoštis drabužius, dėliotis daiktus filmavimui... O tada gavome skambutį, kuris pranešė, kad buvo rastas mano brolio kūnas“, – kalbėjo Simona.
Anot pašnekovės, tą dieną ji jautė begalinį skausmą, kokio dar nebuvo jautusi iki tos dienos: „Didžiulis šokas, isterija, širdį skaudėjo taip, jog rodėsi, kad visas kūnas plyšo į gabalus. Niekada gyvenime nesu tiek verkusi...“
„Jis buvo mano pats artimiausias draugas, mano patarėjas. Jis buvo tas, kuris galėjo manimi rūpintis, kaip vyresnysis brolis, tačiau kadangi pats buvo jaunas, ir patarti kaip draugas. Jis nepaprastai rūpinosi ne tik manimi, mano jaunesniu broliu, tačiau ir draugais bei ypač tėvais. Jis buvo pats rūpestingiausias žmogus, kokį tik žinau. Jis niekada nebuvo savanaudis ar egoistas. Visada būdavo pats pirmas visiems padėti. Jo pamokos, patarimai mane lydi iki dabar. Daug detalių noriu pasilaikyti sau, nes tai tikrai asmeniškas reikalas, tačiau drąsiai galiu sakyti, kad jo patarimais vadovaujuosi dar ir dabar“, – apie mirusį brolį kalbėjo mergina.
Merginos gimtadienis jau 10 metų paženklintas gedulu. Būtent per gimimo dieną ji palaidojo savo artimą: „Apie netektį sužinojome gruodžio 7-ą. Tačiau jį laidojome per mano gimtadienį gruodžio 12-tą. Tai man pakeitė visus likusius gimtadienius. Daugeliui gimtadieniai – tai šventės, džiaugsmas, vakarėliai. Aš nuo tos dienos didžiąją gimtadienio dalį noriu praleisti ramybėje, pasimelsti ir prisiminti brolį. Tačiau liūdesio tikrai užtenka. Noriu brolį prisiminti su šypsena. Jis niekada nenustodavo šypsotis, juokauti.“
Ši netektis atlikėjos gyvenimą lydės amžinai. Simona neslėpė, kad visuomet skausmą nešiosis savo širdyje, tai dar labiau suartino ją su tėvais.
„Nemanau, kad kažkada tai bus „normalu“. Man visam gyvenimui liko didžiulė duobė širdyje. Širdies dalis buvo išplėšta, o tai nepasikeis. Tačiau man padėjo tai, kad į viską pažvelgiau iš gerosios pusės. Sugebėjau suprasti, kad ši netektis padarė kai ką ir gero – suartino mane ir mano šeimą. Mes niekada nebuvome artimesni. Dabar rūpinamės vieni kitais labiau nei bet kada ankščiau. Rodome vienas kitam meilę, šilumą, rūpestį labiau nei bet kada“, – atviravo Simona.
Mergina neslėpė ir to, jog gan dažnai ją aplanko niūrios mintys, tačiau ji stengiasi visuomet įžvelgti pozityvą, jog dabar ji turi savo angelą sargą, kuris priverčia ją nesijausti vienišai.
„Kai tik pasidaro liūdna, o tai būna be galo dažnai, nes tokia netektis visam gyvenimui paliko sužeistą širdelę... Tačiau, kai tik būna liūdna, pasakau sau, kad dabar turiu tikrą angelą sargą danguje, kuris mane nuolat stebi ir saugo mano kiekvieną žingsnį. Tai nuolat priverčia nusišypsoti ir nesijausti vienišai ar liūdnai“, – jautriai kalbėjo mergina.
Tiesa, visai neseniai ji išleido dainą, kurią dedikavo savo broliui: „Kai stengiuosi būti stipri, o be galo norisi verkti, atrodo tik ir norėtųsi stovėti lietuje, kur niekas nematytų ašarų... Būnant viešu žmogumi –dažnai turi būti stiprus, o ne palūžęs, turi išlaikyti tvirtą veidą, nesvarbu kaip jautiesi. O ypač po šios tragedijos – visad stengiausi tvardyti emocijas, būti stipri dėl savo tėvų, ypač mamos. Visada maniau, jog jai yra daug sunkiau nei man ir dėl jos turiu išlikti stipri.
Šioje dainoje daug tiesiog muzikos. Visi verkiam, liūdim, visų gyvenimuose kažkas vyksta. Tos dainos dalys, kur yra tik muzika be žodžių yra skirta visiems pagalvoti apie savo gyvenimą, savo nuoskaudas, savo problemas, bei suprasti, kad reikšti emocijas yra gerai, ir nereikia jų gniaužti savyje.“
Baigdama pokalbį apie savo brolį, ji pridūrė, kad netektis padarė ją stipresne asmenybe: „Supratau, kad dabar galiu būti dar stipresnė, kad ir ką darysiu – būsiu saugoma savo angelo sargo. Tikiu, kad matydamas mane laiminga, tuomet ir brolis bus laimingas. Jo siela tikrai tą jaučia.“
