Kaip pasakoja jauna moteris, pirmi metai Lietuvoje buvo tarsi pro rožinius akinius – viskas buvo nauja, todėl savaip žavu, rašoma pranešime spaudai.
„Man iškart patiko Lietuvos žmonės, lietuviškas maistas, gamta, miškai. Tarsi išgyvenau įsimylėjimo etapą. Nepatiko tik oras – nepatinka iki šiol, jūs turite labai ilgas žiemas. Ispanijoje buvau pripratusi kasdien matyti saulę, o čia beveik pusę metų būna ištisa tamsa“, – juokiasi S. Carrillo.
Pasak jos, vėliau, kaip ir daugumai gyvenamąją vietą pakeitusių žmonių, apsipratus naujoje vietoje atsirado rutina ir kai kurie dalykai pradėjo patikti mažiau.
„Manau, tai yra natūralus procesas – susižavėjimo etapui praėjus, pradedi kelti klausimus, kodėl yra taip, o ne kitaip, kodėl ne viską suprantame vienodai. Skiriasi ne tik šalys ir jų aplinka, bet ir kultūra. Aš, kaip ispanė, kitaip mąstau ir vertinu tam tikrus dalykus. Teko mokytis tolerancijos ir priimti, kad mes visi esame skirtingi, ir tai yra gerai“, – pasakoja S. Carrillo.
Kaip pavyzdį moteris nurodo meilę – nors šis jausmas atrodo universalus, skiriasi būdai, kaip ją išreiškiame kitiems: šiuo klausimu lietuviai yra gerokai santūresni ir šaltesni nei ispanai. Vis dėlto tai nesutrukdė Lietuvoje surasti antrąją pusę – spalio pradžioje Sandra susituokė su savo širdies draugu.
Šiuo metu moteris mėgaujasi gyvenimu Lietuvoje – muzikuoja su grupe, moko lietuvius ispanų kalbos bei kultūros: „Dabar turiu itin daug veiklos. Laisvalaikį dažniausiai leidžiame dviese su vyru arba su draugais. Einame pasivaikščioti, lankau šokių studiją. Vasarą itin smagu pabūti prie Žaliųjų ežerų.“
Džiaugiasi gyvenimu Vilniuje
Sandra Carrillo savo pažintį su Lietuva pradėjo savanoriaudama pajūryje. Iki šiol lietuviškas pajūris jai asocijuojasi su ramybe ir atostogomis.
„Vasarą prie jūros gal ir smagiau, bet gyventi man labiau patinka Vilniuje – čia daugiau restoranų, pramogų ir koncertų, visada yra ką veikti. Be to, Vilniuje buvo lengviau susirasti naujų draugų, nes čia gyvena daugiau užsieniečių, pats miestas atviresnis skirtingoms kultūroms ir žmonėms“, – dalijasi pašnekovė.
Pasak jos, atvykus į Lietuvą nustebino, kad ne visur gali laisvai susikalbėti angliškai, ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis.
„Kai atvykus prieš 6 metus reikėjo užpildyti visus reikalingus dokumentus, viename Lietuvos miestų migracijos skyriuje niekas nekalbėjo angliškai. Tąkart tik su draugų pagalba susitvarkiau dokumentus. Prieš metus, kai prireikė pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, tą jau dariau Vilniuje ir procesas buvo kur kas lengvesnis“, – pasakoja Sandra.
Besiruošiantiems atvykti ir gyventi Lietuvoje ispanė pataria turėti kantrybės – integracija naujoje šalyje gali užtrukti ne vienerius metus.
„Svarbu suprasti, kad reikės daug mokytis naujų dalykų, prisitaikyti prie skirtingos kultūros, ją priimti ir toleruoti. Patarčiau visiems atvykstantiems pabandyti išmokti lietuvių kalbos. Pradėkite nuo „labas“ ir „ačiū“, tai tik du žodžiai, vėliau jų išmoksite daugiau, bet žmonės iškart palankiau jus priims“, – pataria Sandra Carrillo.
Lietuvos sostinėje gyvenanti ispanė, kartu su kitais sostinėje gyvenančiai žinomais užsieniečiais vienai dienai įsikurs pirmąjį gimtadienį švenčiančiame užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centre „International House Vilnius“, kur savo patirtimi dalysis su ką tik į Vilnių atvykusiais užsieniečiais.
Užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centras „International House Vilnius“ – prieš metus įkurta bendra Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ ir talentų pritraukimo programos „Work in Lithuania“, skatinančios užsienio talentus siekti karjeros Lietuvoje, iniciatyva. Vienoje vietoje sutelkdamas svarbiausių institucijų paslaugas „International House Vilnius“ jau padėjo daugiau nei 15 tūkstančių užsieniečių, pasirinkusių dirbti ir gyventi sostinėje.
