Marijonas Mikutavičius stoja prie futbolo klubo vairo: „Prasideda naujas etapas“

Dega horizontas — ne saulė, o žaibas,
kai Tamahawk dainuoja plieno giesmę.
Iš tylos gimsta dūmai ir baimė,
kur žmogaus balsas pasimeta kare.

Virš laukų — HIMARS šnabždesys,
lyg dievų ranka, rodanti kryptį.
Kiekvienas smūgis — tiksli malda,
kurią meldžia ne dvasia, o valstybė.

Ir tolumoje, kur atakams švilpia,
krinta miestai, virsta dulke laukai.
Tik motinos sapnuose dar gyva
ta diena, kai žemė buvo be ginklų.

Karys stovi — nei herojus, nei šešėlis,
jo akys žiūri pro dūmus į rytą.
O vėjas neša žinią be vardo:
karas visada rašo tą pačią eilutę — mirtingieji pralaimi.

Dainininkas?! Sprendžiant iš balso, tai net ne vyras...