Socialiniuose tinkluose M. Bertulis paviešino įrašą, kuriuo sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.
Mantas Bertulis pradeda naują etapą
Įraše Mantas atskleidė, kad sėkmingai išlaikė egzaminą ir gavo vairuotojo pažymėjimą.
Atvirame įraše M. Bertulis išdėstė savo mintis ir papasakojo, kodėl tik dabar nusprendė išsilaikyti teises.
„Ilgą laiką galvojau, kad tai ne man. Aplinkybių buvo daug – mano šeimoje beveik niekas nevairavo, augau be tėčio, brolių. Nebuvo kam įskiepyti bachūro paniatkių – juk tai pas mus laikoma ne tik praktiniu dalyku, bet ir brandos ar „vyriškumo“ įrodymu.
Pas mergas paauglystėje nevarinėjau, tai irgi neturėjau kam „savęs rodyti“.
Įstojau studijuoti Kaune, gyvenau pačiame miesto centre. Visur galėdavau nueiti pėsčias arba nuvažiuodavau dviračiu.
Prasidėjo kelionės, bet kažkaip visados sekdavosi atrasti būdus kaip nukeliauti iš taško A į tašką B.
Susiradau pirmąją savo merginą (linkėjimai, Aiste), kuriai labai nepatiko mane vežioti kaip princesę. „Gyvenimas pasisekė. Panos už vairo, kai karalius lovoje ant ratų“, – tokie ir panašūs postai puošė mano feisbuko sieną tuomet. Kartą (2015.08.31) su ja nuvarėm į Anykščiuose esantį labirintą ir susilažinom kas išbėgs pirmas.
Kadangi buvau įsitikinęs savo pergale, net neatsimenu ką ji būtų turėjusi daryti, bet jeigu aš pralaimėsiu – privalau per metus nuo tos dienos išsilaikyti vairavimo teises. Turbūt nutuokiat, kas pirmas rado išėjimą iš labirinto. Duosiu mažą užuominą – tikrai ne teksto autorius. Dar bandė ji mane kažkiek mokyti vairuoti, bet buvo bergždžias reikalas.
Po to įsivažiavo gyvenimėlis, buvo puoselėtas audringas gyvenimo būdas. Kam tos teisės, jeigu vakarėlis seka vakarėlį? Nesinori iš Marko Žukausko amato atimti.
Tiesiog buvo patogu taip gyventi, kai tave vis kažkas kažkur nuveža, o plius labai mėgstu ir traukinius ar autobusus – galiu ten padirbėti, pasiilsėti. Ir šiaip man būdavo net sėdint keleivio vietoje baisu kartais žiūrėti kaip mašina su mašina prasilenkia, tai tikrai net negalvojau, kad aš pats kada sėsiu už barankos.
Bet viskas pasikeitė pernai lapkritį, kai mes su Ugnė išvarėm į Australiją. Nelabai ruošiaus tai kelionei dėl laiko stygiaus, bet tik ten nuvarius supratau, jog su viešuoju transportu skersai šalies nepervažiuosim, o tranzuoti dykumoje su gyvatėmis bei skorpionais – gal idėja ne iš logikos stalčiaus. Teko nuomotis mašiną 4000 km atstumui ir Ugnė nepabijojo bei leido man įveikti pusę kelio. Aišku, negerai, kad vairavau be teisių, nesididžiuoju tuo, bet, kad įsivaizduotumėt važiavimą per Outback dykumą, tai ten kartais būna, jog per visą dieną vos kelias mašinas sutinki. Vienintelis tavo priešas kelyje – į kelią iššokti galinčios kengūros.
Tas gyvenimas ant ratų mane tiesiog užkabino. Galėdavau per dieną numinti 1000 kilometrų be jokios pertraukos. Paskutinėm dienom jau net nebebūdavo klausimų, kas iš mūsų vairuos. Neduodavau Ugnei tokio malonumo.
Tad žinokit nemoku apsakyti žodžiais, kaip džiaugiuosi pasiryžęs eiti mokytis vairuoti. Būtent tada aš jau galvoje išlaikiau egzaminą, kai pasirinkau ARV-Auto mokyklą. Todėl visiškai nesijaudinau eidamas į praktikos egzaminą, nes man jau nebuvo svarbu išlaikysiu jį iš pirmo ar antro karto. Svarbiausia buvo tas nusiteikimas išmokti naują įgūdį, kurį visą gyvenimą stūmei nuo savęs. Aišku, be galo didelis „ačiū“ ir mano mokytojui Edvinas Rutkauskas. Ant tiek pozityvus, bet tuo pačiu aiškiai dalykus dėstantis žmogus, kad galiu sakyti įgijau naują bičiulį.
Mielieji, nuo šiol prasideda naujas Bertulio gyvenimo etapas! Jeigu ir jūs abejojat savimi, tai žinokit niekada nevėlu. Stumkit į šoną komforto zonas, tingumus, baimes ir varykit mokytis to, ko niekada negalvojot, kad mokysitės. Valio!
P.S. Jeigu yra koks drąsus auto salonas ir nori man paskolinti mašiną, mielai priimčiau pavairuoti,“ – socialiniame tinkle rašė M. Bertulis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
