Aktorius Marius Jampolskis (29) jau spėjo pajusti, ką reiškia būti žmogumi iš TV ekrano. Serialo „Moterys meluoja geriau” aktorius ir laidos „J.Smorigino šokių mokykla” vedėjas tokį dėmesį vadina inertišku, bet ne prasmingu populiarumu.
Keletą vaidmenų kine, apie 20 personažų įvairiose teatro scenose sukūręs ir Auksiniu scenos kryžiumi už Mordredo vaidmenį spektaklyje „Nusiaubta šalis” apdovanotas Marius gerai žino aktorystės kainą. Kiekvienas aktorius, anot jo, rizikuoja prarasti savąjį Aš, tapti girtuokliu ar net susirgti šizofrenija. Nepaisant to, Marius pasirengęs rizikuoti, nes tik scenoje turi galimybę kad ir mėnulio paprašyti.
Prieš dvejus metus sakei, kad garbės tau nereikia, tik darbo. Ar ir dabar taip manai?
Absoliučiai.
Tau nereikia aplodismentų?
Kaip ir kiekvienam aktoriui, man svarbus žiūrovų įvertinimas. Vaidindamas noriu, kad žmonės patikėtų mano personažu, kad šis juos paveiktų. Tačiau nenoriu, kad mane vertintų tik dėl to, jog dažnai šmėžuoju TV ekrane. Tai vadinu inertišku, o ne prasmingu populiarumu. Aš tik noriu dirbti savo mėgstamą darbą ir iš jo gyventi.
O apdovanojimai, pavyzdžiui, Auksinis scenos kryžius. Nėra garbė?
Aš tai priimu kaip savo darbo įvertinimą.
Jei teatre mokėtų tokius pinigus kaip TV, ar vaidintum seriale?
Manau, kad taip. Teatras yra aktorystės bazė. Visą kitą laikau avantiūra. Vaidinimas seriale man yra profesinis iššūkis, aktorinių gebėjimų patikrinimas. Ten reikia kitokios vaidybos nei teatre ar kine. Serialą pavadinčiau vaidybos sportu - per trumpą laiką atskleisti tam tikro personažo charakterį.
O ar žiūri “Moterys meluoja geriau”?
Taip, bet gilinuosi ne į turinį, o į vaidybą. Šiaip žiūrėdamas bet kurį filmą prarandu galimybę išgyventi jo siužetą kaip eilinis žiūrovas, nes nebegaliu nepastebėti profesinių niuansų.
Kas tavo prioritetų sąraše pirmoje vietoje - teatras, kinas, serialas ar TV laida?
Vienareikšmiškai teatras. Ten nebūna dublių. Spektaklis vyksta čia ir dabar. Išeini į sceną ir privalai įtikinti žiūrovą. Tam reikia milžiniškų vidinių resursų ir aktorinio meistriškumo.
Neretai aktoriai nulipę nuo scenos nesugeba “išeiti” iš vaidmens. Ar tau pavyksta?
Norint įsijausti į vaidmenį egzistuoja daug metodų, o norint išeiti iš jo - ne. Pats nesu atradęs universalaus būdo. Kartais man užtenka pasibaigus spektakliui pasivaikščioti po parką, o kartais tenka prisigerti. Todėl aktoriai ir priklauso potencialių alkoholikų grupei. Žinau tik viena - pasibaigus spektakliui privalau gyventi savo, o ne personažo gyvenimą. Kitaip aktorystė
gali virsti šizofrenija.
Daug aktorių tvirtina, kad aktoriaus kelias labai sunkus. Kuo jis sunkesnis už, tarkim, santechniko kelią?
Visų pirma aktorystei reikia pašaukimo. Be to, tai yra vidinę energiją, jausmus ir nervus eikvojanti veikla. O santechnikui reikia tik techniškai atlikti darbą. Taisydamas čiaupą jis gali svajoti apie ką tik nori. O jei aktorius vaidindamas viena galvos apie ką nors kita, jis bus prastas aktorius. Apskritai aktoriai įsijausdami vis į kitus personažus bėgant laikui rizikuoja prarasti savąjį Aš. Tokia yra aktorystės kaina.
Ar apsimoka ją mokėti?
Tai yra pašaukimas. Be to, aktorius turi galimybę išgyventi tai, ko kitas žmogus niekada neišdrįstų. Pavyzdžiui, vaidindamas Kaligulą, aš galiu paprašyti mėnulio...
Ar galėtum dirbti kitokį darbą?
Taip. Norėčiau filmuoti gyvūnus, gamtą. Išvažiuočiau į kokią nors ekspediciją ir sėdėčiau tris savaites palapinėje laukdamas kadro. Pavyzdžiui, mielai dirbčiau kanale “Animal Planet”.
Manai, kad įsidarbinti “Animal Planet” įmanoma?
Taip. Tuo ir skiriuosi nuo kitų žmonių, kurie tai pavadintų idioto svajone. Nė viena svajonė man neatrodo nepasiekiama. Jeigu labai nori, gali pasiekti bet ką. Kai stojau į aktorinį, daug kas netikėjo, kad įstosiu, bet įstojau.
Koks žmogus gali tapti aktoriumi?
Visų pirma jis turi turėti įgimtą charizmą, sugebėjimą patraukti pozityvų Žmonių dėmesį. Dar aktorius turi išsiugdyti stebėtojo savybę. T.y. stebėti ir fiksuoti žmones, o paskui panaudoti kuriant vaidmenį. Čia kaip profesinė liga.
Kaip tu atsipalaiduoji?
Žvejodamas, nes žuvies ar meškerykočio nereikės vaidinti, todėl galiu jų neanalizuoti. (Juokiasi.) Dar išsikraunu žiūrėdamas įvairias sporto varžybas per TV. Esu azartiškas, todėl nuolat sergu už ką nors.
Kokio darbo, kurį gali pasiūlyti aktoriui, nedirbtum?
Anksčiau teko dirbti ir ne itin mielų darbų. Šiandien esu laimingas, nes galiu rinktis. Džiaugiuosi, kad neteko filmuotis reklamoje. Labai nenoriu, kad mano veidas asocijuotųsi su kokia nors preke. O šiaip esu atviras pasiūlymams. Mielai sutinku už dyką dirbti su režisūros studentais, nepaisant užimtumo. Man patinka, kad jie turi drąsių idėjų ir nebijo jų įgyvendinti. Greitai vyksiančiame “Kino pavasaryje” bus rodomas debiutuojančios režisierės Kristinos Baužytės filmas “Kolekcionierė”. Jame sukūriau vieną pagrindinių vaidmenų.
Vedei būdamas 24-erių. Kodėl taip anksti?
Nemanau, kad anksti. Mano tėvai gerokai jaunesni susituokė. Be to, man jau greitai sueis 30 metų. Taigi nesu jau toks jaunas tėvelis. (Marius augina metų ir septynių mėnesių sūnelį - aut. past.) Vedžiau, nes mylėjau. Esu tikintis žmogus, ir įteisinti santuoką prieš Dievą man šį tą reiškia. Be to, su Aiste iki vedybų gyvenome trejus metus. Taigi turėjome laiko pažinti vienas kitą. Tai nebuvo
spontaniškas poelgis.
Kuo tave sužavėjo tavo žmona?
Labai daug kuo. Ji ne tik graži, bet ir protinga, tolerantiška, o tai svarbu gyvenant su aktoriumi. Ji nekreipia dėmesio į apkalbas, gandus, kurie supa aktorius.
Ar ji nepavyduliauja, kai vaidini meilės scenas?
Oi ne. Ji yra baigusi teatro vadybą ir gerai pažįsta aktorių gyvenimą. O ir mane pažįsta kaip niekas kitas. Jei nueičiau į kairę, ji pirmoji tai pajustų.
Ar sunku neįsimylėti žavios partnerės?
Kai studijavau, buvo sunku. Dabar žinau profesinių gudrybių, kaip to išvengti.
Ar iki vedybų tave buvo galima pavadinti mergišiumi?
Iki šiol toks esu. Tik dabar kontroliuoju šią savybę. Stengiuosi būti sąmoningas, nes pavojus paslysti visada yra. Kaip ir daugelis vyrų, pastebiu gražią moterį, jaučiu tą įtampą, kuri būna tarp priešingos lyties atstovų. Tai instinktai, kuriems neįmanoma atsispirti.
Kokios moterys tau žavios?
Man patinka aukštos moterys. Dar jaučiu silpnybę protingoms, inteligentiškoms, savo vertę jaučiančioms moterims. Jų vidinis grožis neretai užtraukia miglą ant akių.
Keista. Daugumai vyrų moters išorė užtraukia miglą.
Apie primatus aš nekalbu.
Koks esi buityje?
Esu išsiblaškęs ir netvarkingas. Atsimenu tik vieną dalyką - tekstą, o visa kita pamirštu. Galiu kelias valandas ieškoti laikrodžio, kuris yra mano rankoje.
Laima Karaliūtė
