Apie netikėtą pradžią muzikos industrijoje, darbą užkulisiuose, kantrybės reikalaujančius vaizdo klipų filmavimus ir asmenines pamokas atvirai pasakoja Liepos vadybininkė ir sesuo Monika.
Nuo seserų iki profesionalios komandos
Monika neslepia, kad jų stipriausia jėga visada buvo tarpusavio ryšys, o perėjimas į profesinį bendradarbiavimą įvyko natūraliai – norint padėti įgyvendinti didelę svajonę.
„Liepa yra mano mažoji sesė, todėl mūsų istorija prasidėjo dar vaikystėje. Komanda esame nuo gerokai anksčiau, nei pradėjome dirbti kartu. Kaip ir visos sesės – kartais pasiginčydavome, kartais dėl kažko nesutardavome, bet galiausiai visada būdavome viena kitos pusėje.
Gyvenimas tiesiog sudėliojo taip, kad vienu metu galėjau daugiau įsitraukti į Liepos veiklą ir prisidėti savo patirtimi. Ji svajojo apie savo pirmąjį solinį koncertą, o aš norėjau padėti tą svajonę paversti realybe. Patirties muzikos industrijoje neturėjau. Bet tikėjimo viena kita buvo labai daug. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakoja Monika.
Pirmieji žingsniai ir neįkainojama užkulisių patirtis
Pradžia nebuvo lengva – teko mokytis procesų, kurių niekur nemoko, ir pačioms ieškoti atsakymų į visus kylančius klausimus.
„Turbūt labiausiai prisimenu Liepos pirmąjį solinį koncertą. Tuo metu abi buvome visiškos naujokės. Daugelio atsakymų ieškojau internete, o išgirdusi iki tol negirdėtus muzikos industrijos terminus, pirmiausia eidavau aiškintis, ką jie apskritai reiškia. Žingsnis po žingsnio aiškinomės viską, ko niekas nemoko.
Kai koncertas baigėsi, žmonės gyrė už idėją, profesionalumą, garsą, šviesas, atmosferą. Su Liepa tik susižvalgėme ir nusišypsojome. Tik mudvi žinojome, kiek daug nežinojome prieš tą vakarą ir kiek kartų suabejojome, ar išvis pavyks“, – šypsosi sesė.
Vadybininkės vaidmuo: organizacija, kūryba ir buvimas šalia
Nors oficialias pareigas Monika užėmė visai neseniai, pats darbas reikalauja didelio lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti prie kasdienių iššūkių.
„Oficialiai esu Liepos vadybininkė... nuo birželio. Bet iš tikrųjų šis vaidmuo atsirado gerokai anksčiau ir labai sunkiai telpa į vieną pavadinimą. Pas mus su Liepa nėra griežtų pareigų ar taisyklių – daug sprendimų gimsta kalbantis, garsiai diskutuojant ir ieškant geriausio varianto, bet visada kartu.
Mano darbas labai įvairus – nuo pirmos idėjos iki premjeros. Vieną dieną planuoju koncertus, kitą derinu filmavimus, trečią ieškau partnerių ar sprendžiu netikėtus klausimus. Didelė darbo dalis yra organizacinė, bet kartu joje labai daug kūrybos. Mano užduotis yra suburti žmones, sudėlioti visus procesus taip, kad visi judėtume ta pačia kryptimi ir idėja neprapultų pakeliui.
Ir, turbūt, nemaža šio darbo dalis yra tiesiog būti šalia. Kartais išklausyti, kartais padėti pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos, o kartais tiesiog priminti, kodėl darome tai, ką darome“, – dalijasi moteris.
Dinamiška kasdienybė ir iššūkiai mažoje komandoje
Nėra dviejų vienodų dienų – dinamika ir netikėtumo faktorius yra tai, kas labiausiai žavi šiame darbe.
„Nėra dviejų vienodų dienų - tame yra visas šio darbo žavesys. Vieną dieną planuoju koncertus, kitą derinu filmavimus, o trečią mokausi kažko, ko vakar dar nemokėjau, ar ruošiuosi pirmajam interviu. Yra tekę pačiai kurti plakatus Photoshop’u, mokytis montuoti Reels’us, filmuoti užkulisius, spręsti logistiką ar tiesiog imtis darbo, kurį tuo metu reikia padaryti. Mažoje komandoje dažnai tiesiog darai tai, ko tą dieną labiausiai reikia.
Man labiausiai patinka tai, kad šiame darbe labai daug nežinomybės ir netikėtumo. Labai dažnai nežinau, kaip kažką padaryti, bet pasitikiu savo smalsumu ir noru išmokti. Ir, panašu, to visiškai užtenka“, – mintimis dalijasi M. Mandeikaitė.
Kokia Liepa yra už kadro?
Žiūrovai mato tik galutinį rezultatą, tačiau už jo slypi gilus kūrybinis procesas ir ypatingos atlikėjos asmenybės savybės.
„Žmonės mato koncertą, dainą ar kelias minutes muzikinio klipo. Už kiekvieno iš tų momentų slypi ilgas ir trapus kūrybinis procesas – mėnesiai darbo, pokalbių, paieškų, abejonių ir sprendimų.
O nulipusi nuo scenos Liepa yra tokia pati, kokią ją pažįstu visą gyvenimą. Ji yra maksimalistė. Jei kažką daro, tai visa galva ir visa širdimi. Turbūt dėl to kiekvieną projektą išgyvena labai stipriai – jaudinasi, rūpinasi ir nuoširdžiai nori, kad viskas pavyktų. Kartais net labiau dėl kitų nei dėl savęs.
Dažnai sakau, kad Liepa man primena vandenyną. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo rami ir švelni, bet po tuo slypi nepaprastai daug stiprybės, tikrumo ir jausmo. Man, kaip sesei, turbūt gražiausia stebėti, kaip ji vis drąsiau leidžia save pažinti per savo kūrybą. Ji nuolat auga, keičiasi, ieško, bet kartu vis labiau pasitiki tuo, ką jaučia, ir nebebijo to ištransliuoti per savo muziką, savo tekstus, savo viziją“, – gražių žodžių negaili vadybininkė.
Klipų filmavimo užkulisiai ir neplanuoti netikėtumai
Kūrybinis procesas reikalauja didelės kantrybės ir gebėjimo prisitaikyti prie neplanuotų aplinkybių.
„Daugiausia kantrybės reikalauja visas kūrybinis procesas. Muzikinis klipas prasideda nuo idėjos, bet kol ji virsta tuo, ką žmonės pamato ekrane, tenka priimti šimtus mažų sprendimų. Reikia suderinti kūrybinę viziją su realybe – biudžetu, laiku, lokacijomis, komanda, o kartais net ir oru. Kartais atrodo, kad pusę darbo praleidi spręsdamas klausimus, apie kuriuos žiūrovas niekada nesužinos. Tenka ieškoti kompromisų ar net paleisti idėjas, kurios labai patinka, nes realybėje jos tiesiog neveikia.
Kartu tai ir yra gražiausia šio proceso dalis. Labai mėgstu stebėti, kaip po truputį, iš mažų detalių gimsta kažkas, kas iš pradžių egzistavo tik vaizduotėje. Ir turbūt nėra geresnio jausmo, nei pirmą kartą pamatyti, kaip ta vizija, idėja atgyja filmavimo aikštelėje“, – kalba Monika.
Nenumatytų situacijų pasitaiko nuolat, tačiau Monika į jas žvelgia kaip į galimybę:
„Jų nebūna tik ten, kur niekas nevyksta.
Kartais vėluoja rekvizitai, pasikeičia oras, plyšta rūbai, kažkas neveikia taip, kaip planavai ar įsivaizdavai. Bet tokiais momentais labai gražu matyti, kaip visa komanda susitelkia ir ieško sprendimų.
Dažnai būtent iš tokių netikėtumų gimsta net geresni sprendimai, nei buvome suplanavę. Todėl šiandien į juos jau žiūriu kaip į natūralią kūrybinio proceso dalį, o ne kaip į problemą“, – teigia ji.
Ramybės paieškos po intensyvių darbų
Atsvara nuolatiniam lėkimui ir streso valdymui Monikai tapo asmeninė praktika.
„Man tai kasdienė jogos praktika. Kai daug laiko praleidi spręsdamas įvairius klausimus, labai lengva pasimeti tarp kitų lūkesčių, nuomonių ir nuolatinio tempo. Praktika man padeda visa tai trumpam paleisti ir susigaudyti, kas yra mano, o kas yra tik išorinis triukšmas. Tada grįžta aiškumas ir net didžiausi rūpesčiai ar baimės nebeatrodo tokie gąsdinantys. Jie niekur nedingsta, bet nebeturi tiek galios mane paveikti. Situacijos nepasikeičia, bet pasikeičia mano santykis su jomis“, – šiltai pokalbį baigia Monika.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
