Jei ne tokio pobūdžio tekstai, manote, Katy Perry šiuo metu būtų tokia garsi visame pasaulyje? Vargu. Tiesa, negalime teigti, jog šiame priedainyje nėra esmės, nors iš tiesų čia panaudoti vos keli žodžiai, rašoma huffingtonpost.com.
Panašių tekstų autorių jokiais būdais negalime vadinti nepilnapročiais. Jų naudojamas rašymo principas iš tiesų veiksmingas. Tokią metodiką romėnai kadaise pavadino – „Progressio“. Suprantantys šią nepamainomą kūrybos technologiją kurpia tikrų tikriausius hitus.
Nuo seniausių amžių muzikantai savo kūriniuose stengiasi įvesti bent vieną įsimintiną posmą, kuriame, tarsi, yra esmė, tačiau tai skamba visiems lengvai suprantamai. Vienas sakinys išskaidytas pasitelkiant kelis priežodžius, kurie nuolat kartojami. Kaip, pvz., minėtoje Katy Perry dainoje „Hot and Cold“. Visą priedainį galime be vargo sutalpinti į vieną sakinį: „Tu būni visoks“.
Tiesa, ne vien dainų tekstams ši idėja taikoma. Tikriausiai visi prisimename posakį iš filmo „I'm Bond, James Bond“, arba komedijos su J.Carrey pavadinimą „Run, Forest, run“. O jei prakalbus apie posakius, kuriuos gana dažnai vartojame - „Home, sweet home“ (liet. „Namai namučiai“), „Crisis, what crisis?“ (liet. „Krizė, kokia krizė?“), „Why, god, why?“(Kodėl, Dieve, kodėl?), „To be or not to be“(liet. „Būti ar nebūti“).
Net Šekspyras naudojo panašią metodiką. Tiesa, tai tuomet vadino „Diacope“. Norėdamas įvesti ryškesnę eilutę į „Richard III“ scenarijų parašė "A horse! A horse! My kingdom for a horse!" (liet. Arkliui! Arkliui! Mano karalystė arkliui!). O kurpdamas „Romeo and Juliet“ tekstą įtraukė žodžius „Romeo Romeo wherefore art thou Romeo“ (liet. Romeo, Romeo, kodėl tu esi Romeo?).
Nors to, kitaip nei ankstesniais laikais, mokykloje dabar nemoko, bet pravartu būtų bent užsiminti. Juk šis metodas, galima sakyti, išgarsino būrį talentų.
