Kodėl vyrai būna neištikimi? O moterys? Robin Milhausen, seksologijos ekspertė iš Guelpho universiteto Ontarijo mieste (Kanada), nesigiria turinti visus atsakymus į šiuos klausimus, bet ji kartu su dar dviem kolegomis profesoriais pamėgino pažvelgti į šį reiškinį atidžiau.
Iš viso jie apklausė 918 heteroseksualių vyrų ir moterų, palaikančių monogamiškus santykius. Paaiškėjo, kad 23 proc. vyrų ir 19 proc. moterų yra tekę būti neištikimiems. Mokslininkai apibrėžė neištikimybę kaip seksualinį santykiavimą „su kuo nors kitu nei savo tiesioginiu partneriu“, keliantį pavojų esamiems santykiams.
R. Milhausen labiausiai domino, kokie asmeniniai ir tarpusavio santykių faktoriai turi įtakos neištikimybei. Moterų atveju, pasirodo, neretai į ištikimybę pastūmėdavo žemas pasitenkinimas esamais santykiais. Nelaimingai gyvenančios moterys 2,6 karto dažniau ryždavosi neištikimybei nei tos, kurios savo partneriu būdavo visiškai patenkintos. O tos moterys, kurios pripažino esant nesuderinamumų tarp jų ir partnerio seksualinių vertybių bei požiūrių, net 2,9 karto dažniau būdavo neištikimos.
Mokslininkę labiausiai nustebino atradimas, kad vyrai, kurie sekso metu patirdavo daugiausia problemų ir dėl to nerimaudavo, buvo labiausiai linkę į neištikimybę. „Kai pasimyli su kažkuo svetimu, tai niekada daugiau to žmogaus nebepamatysi, – šį reiškinį aiškina R. Milhausen, – todėl nereikės taikstytis su pažeminimu ir įžeistu ego. O galbūt tokiems vyrams reikia šviežios partnerės, kad susijaudinimas būtų maksimalus ir lytinis aktas praeitų sklandžiai.“
Dažniau neištikimybės pagundai pasiduodavo tie vyrai ir moterys, kurie mažiau sureikšmino sekso pasekmes ir kurie greičiau susijaudindavo.
Vis dėlto, kaip perspėjo R. Milhausen, nė vienas iš šių faktorių dar nereiškia, kad žmogus tikrai bus neištikimas.
Ką mokslininkė pataria visoms poroms? Visų pirma – kuo atviriau tarpusavyje kalbėtis apie savo poreikius. „Ko jums reikia, kad šiais santykiais būtumėte patenkintas artimiausius 50 metų? – klausia ji. – Be galo daug porų turėtų susėsti ir pasikalbėti šia tema. Argi ne paprasčiau tai padaryti, užuot rizikavus šeimos vienybe krintant į glėbį žmogui iš šalies?“
