Šešiasdešimt metų scenoje gyvuojantis duetas laidos žiūrovams padovanojo atvirą ir šiltą pokalbį apie neįtikėtiną muzikinį kelią, vaikystės išdaigas Žasliuose, pasirodymus pasaulio galingiesiems bei ateities planus.
Jubiliejų gausa ir 75-asis Algio gimtadienis
Pokalbį apie reikšmingas datas pradėjo vyresnysis brolis Algis. Šie metai Frankoniams – išskirtiniai, mat vienu metu susipina kelios ypatingos sukaktys.
Apie savo asmeninį 75-erių metų jubiliejų Algis kalbėjo su jam būdingu humoru ir saviironija:
„Pirmiausia – man šiais metais, liepos 8 dieną, jau sukako 75 metai. Kai dabar kur nors pasirodau, vyksta mano knygos pristatymo renginiai ir salėje žmonės pradeda ploti, šaukia: „75 metai!“, aš sakau: „Ko jūs čia plojate, kuo čia džiaugtis? Čia nėra ko džiaugtis, 75 – tai baisiai daug, čia reikia liūdėti, užuojautą reikšti.“ Na, va taip yra, bet iš tikrųjų, ačiū Dievui, viskas gerai.“
Kartu broliai išskyrė ir kitas įspūdingas jubiliejines datas:
60 metų nuo pirmojo ansamblio susikūrimo:
„Prieš 60 metų mes praktiškai susikūrėm pirmąjį savo VIA ansamblį – vokalinį-instrumentinį ansamblį, kur Valdemaras grojo klavišiniais, o aš buvau būgnininkas“, – dalijosi Algis.
50 metų nuo įstojimo į Lietuvos muzikos akademiją:
„Prieš 50 metų į muzikos akademiją įstojome jau nebejauni. Esame pirmieji estrados dainininkai, baigę Muzikos akademiją Lietuvoje“, – teigė broliai.
50 metų Algio auksinioms vestuvėms:
„Prieš 50 metų buvo mano vestuvės. Kai jaunas buvau, galvojau, negi nugyvensiu iki tų auksinių vestuvių. Vienais laikais tokia buvo retenybė“, – šypsojosi A. Frankonis.
30 metų „Žvaigždžių kvartetui“:
„Žvaigždžių kvartetui irgi 30 metų. Na, skaitau, 30 metų, tai yra irgi skaičius nemažas. Tarp kitko, galima pakviesti žiūrovus – gruodžio 11 dieną Mokslo akademijoje vyks mūsų koncertas. Tiesiog nereikia nei bilietų, nieko, tiktai ateit su gera nuotaika ir pasiklausyti.“
„Žvaigždžių kvartetas“ ir kodėl jame nėra Algio?
Valdemaras Frankonis papasakojo apie „Žvaigždžių kvarteto“ atsiradimą bei kintančią veiklą. Kolektyvo pradžioje kartu dainavo ryškiausi to meto solistai – Viktoras Malinauskas, Janina Miščiukaitė, Onutė Valiukevičiūtė ir pats Valdemaras. Vėliau grupės sudėtyje pasirodė Violeta Riaubiškytė, Rasa Kaušiūtė, Vytautas Šiškauskas bei Asta Bagdonavičienė.
Laidos vedėjai pasidomėjus, kodėl kvarteto gretose niekuomet nematyti brolio Algio, šis atsakė be užuolankų:
„Aš galiu dainuoti vienas, galiu padainuoti su Valdemaru, bet žemiau antros vietos kol kas nekrentu... Žiūrėkite, kiek pas mane duetų buvo: esu dainavęs dainą su dukryte, esu dainavęs su žmona... Bet štai ketvirtuoju niekada nebūsiu. Jis man siūlė daug kartų.“
Valdemaras patvirtino, kad kvartetą papildyti siūlo ir dabar, tačiau Algis puoselėja kitus kūrybinius sumanymus. Šiuo metu Valdemaras su kvartetu ruošiasi jubiliejiniam koncertui Mokslo akademijoje (gruodžio 11 d.) bei naujam albumui, o Algis įrašinėja solines dainas.
Algis aiškino ir savo požiūrį į dainų atnaujinimą: „Esmė yra ta, kad klausytojai nori girdėti tas mūsų dainas, kurias dainavome jaunystėje, bet man norisi jas „aprengti nauju drabužiu“, suprantat? Kad skambėtų ne taip pat, nes viskas eina į priekį, viskas tobulėja, štai atsiranda dirbtinis intelektas ir panašiai. Jūs išgirsite mano naujas fonogramas, ir visos dainos bus arba mano kūryba, arba Algimanto Raudonikio.“
Vaikystė Žasliuose ir pirmieji uždarbiai
Paklausti apie savo populiarumą ir muzikinio kelio pradžią, broliai pabrėžė nemanantys esantys skraidančios žvaigždės:
„Žvaigždėmis mes nebuvom, žvaigždės danguje. Mes vaikščiojom po žemę“.
Broliai prisiminė, jog muzikuoti pradėjo dar vaikystėje, neturėdami jokio muzikinio išsilavinimo ir visiškai nepažindami gaidų. Pirmasis instrumentas buvo senelio dvieilė armonika:
„Mes ją suplėšėm per pusę, nepasidalinom dumplių, tiesiog pusiau plyšo. Tada tėtis man nupirko tokį bajaną, o Valdemarui nupirko akordeoną, ir taip mes tada pradėjom muzikuoti.“
Jau būdami 12–13 metų paaugliai, broliai grodavo kaimo šventėse bei vestuvėse Žasliuose. Algis prisiminė mamos reakciją, kai vaikai namo parnešdavo uždirbtus pinigus: „Grojom vestuvėse. Atnešdavom pinigų – mama tik paglostydavo, sakydavo: „Kokie geri vaikai, kiek čia pinigų atnešdavot.“ Tėvas per mėnesį negalėjo uždirbti tiek, kiek mes per dvi dienas uždirbdavom.“
Grojimas vestuvėse reikalavo didžiulės ištvermės – šventės trukdavo 2–3 dienas, o dainuoti ir groti tekdavo gyvai, be jokios garso aparatūros ar mikrofonų. Kai rinkdavo pinigus į skrybelę, reikėdavo atlikti bent po vieną dainą kiekvienai porai – kartais po 50 ar daugiau kūrinių iš eilės.
Pirmasis pasirodymas TV ir svetimų kraštų scenos
Pirmą kartą televizijos ekrane broliai Frankoniai pasirodė tarnaudami armijoje, Lietuvos televizijos laidoje. Jie gyvai atliko ispanišką dainą „Balandėlė“ (La Paloma), pritardami gitara ir akordeonu. Po šio pasirodymo broliai akimirksniu tapo atpažįstami gatvėse bei troleibusuose.
Vėliau sekė tarptautinė karjera ir kelionės, kokiomis tuo metu negalėjo pasigirti joks kitas Lietuvos atlikėjas – Frankoniai koncertavo Afrikoje, Amerikoje, Argentinoje, Kuboje.
Po bendrų pasirodymų su garsiais JAV atlikėjais, broliai Frankoniai susilaukė išskirtinio Amerikos žurnalistų dėmesio:
„Spaudoje mes esam pavadinti tarybiniais Saimonu ir Garfunkeliu. Pirmąją koncertų dalį dainavome su dar dviem broliukais, kantri muzikos atlikėjais, labai populiariais Jungtinėse Amerikos Valstijose, o antrąją dalį – mes dviese. Tada spauda mus ir palygino su žymiausiu to meto pasaulio duetu Saimonu ir Garfunkeliu.“
Frankoniams teko dainuoti įtakingiausiems to meto politikos lyderiams bei dalyvauti aukščiausio lygio priėmimuose:
„Tada mes jau buvom priėmime pas Edvardą Kenedį – prezidento Kenedžio brolį. Ir ten irgi labai gražiai buvom sutikti. Žodžiu, tikrai dainavom Viliui Brandtui, Vokietijos kancleriui ir socdemų partijos lyderiui savo laiku. Dainavome Fideliui Kastrui, Brežnevui, aišku, dainavome. Aišku, ir visai mūsų Lietuvos valdžiai dainuodavome – kaip tik būdavo kažkokie vyriausybiniai koncertai, tai visada dainuodavo broliai Frankoniai, o kartais ir su šeima, su dukryte irgi dainavome.“
Gyvenimas Ispanijoje ir dukros Loretos sėkmė JAV
1991 metais, Lietuvoje prasidėjus sudėtingam perversmų ir ekonominių pokyčių laikotarpiui, artistų situacija šalyje tapo itin komplikuota. Algis prisiminė, kas paskatino priimti sprendimą išvykti į Gran Kanariją:
„Labai nenorėjau, bet kita vertus, buvo labai sunkūs laikai. 1991 metais išvažiavom. Čia artistams buvo labai sunku, žinote, ir aktoriams, ir dainininkams. Ne iki muzikos ten buvo, ne iki koncertų. Kadangi mes jau ten susidraugavome, dainavome, ten surengėm keletą solinių koncertų Gran Kanarijoje ir mus draugai pakvietė tiesiog atvažiuoti. Draugai ispanai sako: „Kol pas jus ten labai sunku, keliaukit pas mus.“
Iš viso Ispanijoje praleidęs 17 metų, šiuo metu Algis gyvena Lietuvoje, o jo žmona liko Gran Kanarijoje. Paklaustas apie tokios santuokos paslaptį, Algis juokavo:
„Dabar pats geriausias metas... Va tokia ir paslaptis, kada vienas gyvena Ispanijoje, kitas – Lietuvoje... Man nepatinka, kada yra saulė visą laiką. Saulės reikia turėti va čia, galvytėje.“
Didžiuodamasis Algis papasakojo ir apie dukrą Loretą Frankonytę. Loreta baigė mokslus Anglijoje bei JAV, rašo muziką, o Lietuvoje sukėlė ažiotažą įdainavusi pagrindinę kultinio serialo „Draugai“ (angl. Friends) dainą.
Šiuo metu Amerikoje ji ne tik tęsia muzikinę veiklą, bet ir vadovauja gyvūnų gelbėjimo klinikai bei bendrauja su tokiomis pasaulinėmis žvaigždėmis kaip Stevie Wonder ar Jon Secada.
„Ji Mokėsi Anglijoje, baigė gerą mergaičių koledžą su meno kryptimi – ten su baletu, džiazo šokiais, muzikavimu. Susipažino su žymiais dailininkais, kompozitoriais, jie rašė jai muziką... Lietuvoje tikrai buvo kilęs ažiotažas dėl to, kad vieną žymaus serialo „Draugai“ dainų atliko kaip tik lietuvaitė Loreta Frankonytė.
Ji kuria dainas, rašo muziką, dar baigė vieną aukštąją mokyklą su aukso medaliu – labai tokia kaip aš, darbšti ir atsakinga. Šiaip ji irgi dainuoja, pati rašo muziką. Būna, kad studijose paprašo – jos įdainuoja chorus, įvairius balsus. Daug talentų turinti dukrytė“, – dalijosi Algis.
Neblėstanti energija ir ateities planai
Nors scenoje broliai jau šešis dešimtmečius, jie neturi jokio noro sulėtinti tempo – vien liepos mėnesį turėjo net 24 pasirodymus ir koncertus.
Valdemaras prisiminė, jog per karantino laikotarpį surinko tiek daug muzikinės medžiagos ir dainų, kad ištarė: „Man dar reiktų 50 metų gyvent, kad aš galėčiau realizuot visą šitą“.
Pokalbio pabaigoje broliai Frankoniai pabrėžė, jog muzika jiems – ne tiesiog profesija, o pats gyvenimas, kurio akordais jie su džiaugsmu dalijasi su keliomis klausytojų kartomis
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
