mus ateina, tarsi is niekur, tarsi tas,kurio reikia, tarsi kas butu ji atsiuntes. O gal jis, musu buves artimas, atejo pas mus - suneliu. Rekarnacija. Todel juos mylime ir gailime isejusiu.

Suo- zmogaus draugas, manau ir ne tik. Jie mus mylintys, jauciantys musu pergyvenimus, laukiantys griztanciu ir be galo kantrus. Jie taip pat gali sirgti, gali skaudeti, bet niekada nedejuos. Yra auksiniai zodziai- kantrus kaip suo.

Jau pagalvojau, kad anuso neteko...

Jei būtų netektis, kartu nudvėstų, o dabar tai tik piarinis melas.

O kur atsisveikinimo laikas ir data ?

Gal reikėtų turėti gėdos

o jezuamarijona,paskambink mikelkeviciutei,jai irgi gedulas-iskeliavo sunyte,tokio zodzio isvis nesuprantu,ta suo-kalius ar kales vaikas ar kalinas,kas do nesamone brrrrrrrrr

Jau nebeturi apie ką rašyt. Visų auginiai iškeliauja, bet niekas nesiafišuoja kaip šita poniutė