• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liepos 30-ąją eidama 84-uosius metus Anapilin išėjo nepriklausomybės akto signatarė, profesorė Kazimira Danutė Prunskienė. Mirtį naujienų portalui tv3.lt patvirtino jos dukra Rasa Vaitkienė. Ši netektis palietė politikus, jos buvusias kolegas ir bendražygius.

Liepos 30-ąją eidama 84-uosius metus Anapilin išėjo nepriklausomybės akto signatarė, profesorė Kazimira Danutė Prunskienė. Mirtį naujienų portalui tv3.lt patvirtino jos dukra Rasa Vaitkienė. Ši netektis palietė politikus, jos buvusias kolegas ir bendražygius.

REKLAMA

Pagarbą velionei išreiškė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kuris prisiminė istorinį jos žingsnį.

Istorinis žingsnis

Jis BNS pabrėžė, kad K. D. Prunskienė buvo viena iš tų asmenybių, kurios lemtingu Lietuvos istorijos laikotarpiu priėmė valstybei itin reikšmingus sprendimus.

REKLAMA
REKLAMA

„Kazimierai Danutei Prunskienei teko istorinė misija prisidėti prie nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo. Ji nedvejodama balsavo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, o stojusi vadovauti pirmajai nepriklausomos Lietuvos Vyriausybei ryžtingai ėmėsi sprendimų, nulėmusių pirmuosius mūsų valstybės žingsnius“, – rašoma Seimo pirmininko užuojautoje.

REKLAMA

„Tegul Kazimieros Danutės Prunskienės pasiryžimas tarnauti Lietuvai ir tikėjimas jos ateitimi išlieka įkvėpimu mums visiems“, – pridūrė J. Olekas.

Kazimiros Prunskienės gyvenimas ir karjeros kelias

K. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone, Vasiuliškių kaime. 1965-aisiais Vilniaus universitete įgijo ekonomistės specialybė ir ten dirbo dar du dešimtmečius – dėstė Pramonės fakultete, o nuo 1978 m. tapo docente.

REKLAMA
REKLAMA

1986 m. apsigynė ekonomikos mokslų daktarės disertaciją, dirbo užsienio universitetuose. Iki pradėdama aktyvią politinę veiklą dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, vėliau – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.

Į politiką įsitraukė 1988 m. – buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990–1991 ėjo pirmosios Vyriausybės ministrės pirmininkės pareigas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.

1995-aisiais K. Prunskienė įkūrė ir pirmininkavo Lietuvos moterų partijai, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija. Nuo 2001 m. pirmininkavo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai.

1996 m., 2000 m. ir 2004 m. buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.

2000 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu. 2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.

REKLAMA

2012 m. vasarį politikę ištiko ir sveikatos būklei itin smarkiai atsiliepė insultas, ji buvo panirusi į komą. Pablogėjus sveikatos būklei, moteris į politiką nebegrįžo.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo K. Prunskienę persekiojo šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB.

Ne vienus metus trukusį teismų maratoną 2011 metų sausį užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą. Ši komisija anksčiau vienbalsiai buvo pripažinusi, kad politikė sovietinės okupacijos metais slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų