Jis naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip prisimena buvusią kolegę.
Prabilo apie ypatingą savybę
A. Valinskas sakė, kad su buvusia Seimo nare bendravo jau seniai – po insulto 2012-aisiais metais ji pasitraukė iš viešojo gyvenimo:
„Jau daugiau nei dešimt metų nebendravome. Tiksliai nebepamenu, bet po insulto, kai ji pasitraukė iš viešojo gyvenimo ir politikos, manau, kad su ja bendravo labai nedaug žmonių. Ji pati to nepageidavo.
Artimieji taip pat stengėsi ją apsaugoti nuo bereikalingo dėmesio.“
Nepaisant to, K. Prunskienę jis prisiminė gražiausiais žodžiais. Pasak vyro, ji turėjo išskirtinę savybę, kurios šiais laikais stokoja daugelis politikų:
„Prisimenu ją kaip labai šiltą ir labai tikrą. Šiais laikais tai didžiajai daliai politikų yra beveik neįsivaizduojama.
Ji turėjo vieną ypatingą savybę – nebijojo pasakyti nepopuliaraus, bet, jos įsitikinimu, teisingo žodžio, kai to reikėdavo.
Manau, vienas geriausių to įrodymų – jos ryžtas tapti pirmąja atkurtos Lietuvos Ministre Pirmininke. Ji šias pareigas ėjo tokiomis politinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis, kad tam reikėjo labai daug drąsos. O ji tokia ir buvo.
Šiandien politikai dažnai lenktyniauja, kas pasakys daugiau skambių frazių, o ji kalbėdavo atsakingai.“
Jis atskleidė, kad K. Prunskienė buvo žmogus, kuris savo žodžius rinkdavosi atsakingai, o pasakytų dalykų laikydavosi:
„Ji buvo senosios kartos politikė. Tokios kartos žmonės šiandien politikoje jau retenybė.
Kazimira Prunskienė buvo Algirdo Brazausko kartos ir laikmečio žmogus. Tai buvo žodžio žmonės.
Jeigu jie ką nors sakydavo, stengdavosi nekalbėti bet ko. Tai labai jausdavosi, nes jie kalbėdavo atsakingai – žinodavo, ką sako, įsiklausydavo į savo žodžius ir jų laikydavosi. Iš tiesų tokia ji ir buvo.“
Mirė Kazimira Prunskienė
K. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone, Vasiuliškių kaime. 1965-aisiais Vilniaus universitete įgijo ekonomistės specialybė ir ten dirbo dar du dešimtmečius – dėstė Pramonės fakultete, o nuo 1978 m. tapo docente.
1986 m. apsigynė ekonomikos mokslų daktarės disertaciją, dirbo užsienio universitetuose. Iki pradėdama aktyvią politinę veiklą dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, vėliau – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.
Į politiką įsitraukė 1988 m. – buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990–1991 ėjo pirmosios Vyriausybės ministrės pirmininkės pareigas.
Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.
1995-aisiais K. Prunskienė įkūrė ir pirmininkavo Lietuvos moterų partijai, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija. Nuo 2001 m. pirmininkavo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai.
1996 m., 2000 m. ir 2004 m. buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.
2000 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu. 2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.
2012 m. vasarį politikę ištiko ir sveikatos būklei itin smarkiai atsiliepė insultas, ji buvo panirusi į komą. Pablogėjus sveikatos būklei, moteris į politiką nebegrįžo.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo K. Prunskienę persekiojo šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB.
Ne vienus metus trukusį teismų maratoną 2011 metų sausį užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą. Ši komisija anksčiau vienbalsiai buvo pripažinusi, kad politikė sovietinės okupacijos metais slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
