„Balsas.lt savaitėje“ – išskirtinis žinomos dizainerės Julijos Žilėnienės interviu. Vasario 6 dieną Vilniaus mažajame teatre bus pristatytas pirmasis dizainerės Julijos Žilėnienės šokio spektaklis „Karališka aistra“.
Susiliejo istorija ir vaizdas
Spektaklis „Karališka aistra“ – kulminacinė dizainerės, švenčiančios savo mados namų dešimtmetį ir aštuoniolikos metų kūrybinės veiklos sukaktį, šventės dalis. Joje išvysime ir naujausią dizainerės drabužių kolekciją.
Pasak Julijos, tai bus netradicinis teatralizuotas renginys, sujungsiantis choreografiją, išraiškingus kostiumus bei moters ir vyro aistros istoriją. Spektaklio scenarijaus ir kostiumų autorė yra Julija, o šokio elementus kūrė Gytis Ivanauskas.
J. Žilėnienė pasakojo, kad pirmiausia buvo sukurtas drabužis, o paskui atsirado istorija, muzika, judesys, vaizdas ir visa tai susiliejo į darnią visumą. Vis dėlto istorija spektaklyje yra svarbesnė nei mada: tai poeto ir karjeristės, kurie vienas kitą vertina skirtingai ir dėl to neišvengia nesusipratimų, aistra.
„Istorija yra švelni, romantiška, gaivališka, šiek tiek juokinga, bet kartu liūdna ir nelaimingai pasibaigianti, − atskleidė dizainerė. − Kadangi jaučiu, kad drabužis nėra atskiras daiktas, noriu, jog jis gyventų su žmogumi, su dvasia.“
Neprimins teatralizuoto šou
J. Žilėnienė sakė, kad su G. Ivanausku kurtas šokio spektaklis bus dramatiškas, subtilus ir elegantiškas. Jis nukels žiūrovus į miestą, kuriame laikas ir erdvė ištirpsta, lieka tik saldi ir deginanti aistra.
„Ne Julijos Žilėnienės vardas, o netradicinis kolekcijos pristatymas suviliojo bendradarbiauti. Tai ne teatralizuotas madų šou, o šokio spektaklis su muzika, judesiais, kostiumais ir vaizdu“, − sakė G. Ivanauskas.
Spektaklyje vaidins trys aktoriai − dvi moterys ir vyras. Tačiau vienu metu scenoje pasirodys tik du veikėjai. Jie pademonstruos 15 kostiumų. Paklaustas, kodėl spektaklyje vaidina net dvi moterys, G. Ivanauskas atsakė: „Pirmoji mergina simbolizuoja gaivališkąjį pradą. Ji, šiurkščiai kalbant, yra tik mėsa. O antroji yra mūza, kokią nori matyti poetas.“
Dizainerės J. Žilėnienės mados namai jubiliejų švęsti pradėjo jau praėjusiais metais gruodžio viduryje. Pernai buvo pristatyta meninių fotografijų paroda tuo pačiu kaip ir spektaklis pavadinimu – „Karališka aistra“. Tai bendras J. Žilėnienės ir mados fotografo Tomo Kaunecko darbas – teatralizuotos fotosesijos rezultatas.
Žmogaus istorijos dalis
− Ar esate panaši į moterį iš savo spektaklio „Karališka aistra“? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė J. Žilėnienės.
− Kiekvienas menininkas kuria šiek tiek pagal save. Žinoma, spektaklio charakteriai, išgyvenimai panašūs į mano. Scenarijus remiasi tikra istorija, kurios veikėjų, deja, negaliu ir turbūt negalėsiu atskleisti. Vis dėlto spektaklyje yra stilizacijos, mano ir choreografo G. Ivanausko bendro darbo elementų.
− Kodėl anksčiau pristatytoms fotografijoms, o dabar ir spektakliui pasirinktas „Karališkos aistros“ pavadinimas?
− Kalbu apie aistrą gyventi. Ne tik mylime, bet ir maistą gaminame, žaidimus žaidžiame, dirbame su aistra. Viskas, ką darome su meile, grįžta. Tai susiję ir su darbu mados namuose, kuriuose kūriau, kuriu ir tikiuosi kurti tam tikrą kokybės ir įvaizdžio tradiciją.
− Kodėl naujai drabužių kolekcijai pristatyti pasirinkote šokio spektaklį?
− Dirbdama mados namuose, ypač pastaruosius penkerius metus, kuriu konkrečiam žmogui, tad nebelieka poreikio pateikti kolekcijos, skirtos podiumui. Manau, kad kiekviename drabužyje gyvena atskiras žmogus, dvasia, istorija.
Kolekcijas, modelius kuriu po vieną. Jie yra tarsi tam tikrų pasakojimų elementas, epizodas. Norisi, kad drabužiai ne tik sausai ir gana tuščiai žygiuotų podiumu, bet kad juose gyventų charakteriai, kad būtų papasakota visa istorija. 10 metų mados namuose man yra tarsi tam tikras ciklas, kurį užbaigiu spektakliu.
− Kokiam žiūrovui jis skirtas?
− Manau, kad dalis žiūrovų bus mano kūrybos gerbėjai, kurie norės iš arti pamatyti mados namų darbus, drabužius. Kita dalis bus teatru besidomintys žmonės, nes „Karališka aistra“ yra ne teatralizuotas madų demonstravimas, o rimtas šokio spektaklis. Jis pagauna ir verčia išgyventi tai, ką matai ir jauti. Be to, ateis tokių, kuriems reikia vaizdo, ir tokių, kurie ieško meilės prasmės.
− Kuriate ne tik drabužių kolekcijas. Specializuojatės papuošalų, interjero puošybos ir aksesuarų srityse. Kuri veikla jums artimiausia?
− Žinoma, drabužiai. Esu stiliaus, mados dizainerė, to mokiausi ir tai gyvena su manimi. Praplėčiau savo interesų ribas, nes manau, kad žmogus − ne tik drabužis, bet ir jo pasirinkti papuošalai, batai, gyvenamoji aplinka. Negali iškirpti žmogaus kaip lėlytės ir sakyti, kad tai ir yra žmogus.
Stilių sudaro visuma, o mane domina žmogų supantis stilius. Arčiausiai žmogaus odos yra drabužis, aksesuarai, o paskui ir aplinka, kurioje jis gyvena ir dirba.
− Vieną jūsų veiklos ciklą vainikuoja spektaklis. Kaip planuojate užbaigti kitą kūrybos etapą?
− Man nepaprastai patinka dirbti su teatru, nes scenoje per drabužį galima išreikšti sutrumpintą istorijos laikotarpį, perteikti stipresnį nei gatve einančio žmogaus charakterį. Norėčiau išbandyti jėgas šitoje srityje, bet pirma laukiu šio spektaklio įvertinimo.
