Po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad žymaus Lietuvos rūbų modeliuotojo Juozo Statkevičiaus paslaugų LNK televizijos projekte „Grožio mokykla" buvo atsisakyta dėl pastarojo aikštingumo, dizaineris pats pakomentavo situaciją, nes faktai yra kiti ir jie yra įrodomi.
„Sausio mėnesio pabaigoje LNK man pristatė abstrakčią projekto „Grožio mokykla" idėją, kuri tuo metu tik „sklandė ore". Susitikimo su LNK generaliniu direktoriumi P. Kovu metu išklausęs pasiūlymą tapti "Grožio mokyklos" vadovu už 10 000 litų, išsiskyrėme susitarę tęsti derybas tik gavus konkretų sutarties projektą, kuriame būtų ne teoriniai pasvarstymai, o jau konkretus pasiūlymas su scenarijumi, darbo grafiku, projekto apimtim, nustatytu darbo laiku ir adekvačiu atlygiu", - pasakoja dizaineris.„Nebuvo jokio garbės žodžio ar sukirtimo rankomis – tebuvo susitarimas pradėti derybas, kai tik bus pagrindas jas pradėti. Juk idėja kažką padaryti dar nėra konkretus projektas."
Kol J. Stakevičius laukė pažadėto sutarties projekto, „Grožio mokyklos" rengėjai savavališkai suskubo pasinaudoti jo vardu bei įvaizdžiu reklamuodami projektą, traukdami rėmėjų pinigus ir kviesdami dalyves. Beje, atrankos į šou taip pat buvo surengtos naudojant dizainerio vardą, nors J. Statkevičius jose nedalyvavo: dalyves išrinko projekto vadovė - įkopusi į penktąjį dešimtmetį Rūta Mikelkevičiūtė, laikanti save grožio žinove.
Likus kelioms dienoms iki filmavimo, vasario 22-ą dieną J. Statkevičius pagaliau sulaukė ilgai vengto atsiųsti sutarties varianto, tačiau ir jame nebuvo nei projekto scenarijaus, nei darbo grafiko.
„Bandžiau kiek įmanoma greičiau susisiekti su LNK vadovu ir išsiaiškinti susidariusią padėtį. Jei samdomo šou direktoriaus norą sužinoti tikslias darbo apimtis, grafikus, galų gale – savo paties statusą televizijos profesionalai vadina aikštingumu, tebūnie. Man šis projektas buvo svarbus, nes ruošiausi dirbti, panaudodamas visą savo patirtį ir dirbti ne kelias dienas – kelis mėnesius, keisdamas savo profesinius planus. Esu pragmatikas, tad savo veiklą planuoju kruopščiai", - sako J. Statkevičius.
Ir tik kovo 6 dieną dizaineris gavo pirmąjį darbo grafiko pasiūlymą, bet ir vėl be scenarijaus. Įvertinęs numatomus darbus jis paprašė 30 000 litų honoraro, kuris ir buvo įvardintas kovo 9 dieną p. P. Kovo kabinete, pokalbyje dalyvaujant ir projekto rengėjams. „Aš realiai suvokiu televizijoje susidariusią situaciją, tad net kalbos negalėjo būti apie fantastiškas šimtų tūkstančių litų sumas. Žongliravimas melu diskredituoja profesionalus, o tokiais aš maniau esant ir R. Mikelkevičiūtę, ir P. Kovą", - konstatuoja J. Statkevičius.
Vertindamas pinkles, į kurias pateko, J. Statkevičius daro prielaidą, kad šis šou rengėjų žingsnis galėjo būti iš anksto suplanuotas:
„Dabar aš suprantu, jog manęs ten nereikėjo nuo pat pradžių. Išeksploatavus mano vardą, tapau nereikalingas. Aš būčiau aktyviai dalyvavęs atrankose, ir tai galėtų sutrukdyti rengėjams priimti gana keistus sprendimus. Juk kai kurioms atrinktoms merginoms niekada nebus lemta tapti modeliais...Projekto rengėjai apgavo projekto dalyves, žiūrovus ir mane, klastingai viliodami pinigus iš projekto rėmėjų ir reklamdavių kišenių klaidinančia reklama.".
J. Statkevičių pribloškė projekto rengėjų manipuliacijų finalas – akiplėšiškas sprendimas „apjuodinti" jį visuomenės akyse ir tokiu būdu dar kartą skandalu pareklamuoti savo neprofesionalų projektą.
„Iki tos akimirkos, kol aš neatsisakiau dalyvauti projekte, televizijos vadovas vengė sutarties, nuo ko būtų pradėjusi bendradarbiavimą bet kuri kvalifikuota ir organizuota įstaiga“, - teigia dizaineris.
