Jurgita Jurkutė – nepėsčia. Iš pirmo žvilgsnio atrodanti trapi ir švelni blondinė žino, ko nori iš gyvenimo, ir nelaukia dangaus malonės. Po vasaros į TV3 grįžo praėjusį sezoną didžiulio populiarumo sulaukęs šou „Šok su manimi".
Šokėjus ir renginio aistras aptaria tie patys Vytautas Šapranauskas ir Jurgita Jurkutė. Pora neblogai sutapo. „Gal todėl, kad Vytautas man pajuto kolegišką draugiškumą? Gal sutapo mūsų biolaukai?" – spėlioja mergina. Jurgita pažeidė lietuvišką šou tradiciją, kad mergina šalia žinomo vedėjo stovi tik dėl grožio ir yra tik atlikėjų pavardžių ir kūrinių pranešėja. Žemaitiškai užsispyrusi ji ėmėsi pati aktyviai dalyvauti pramogų renginyje kaip lygiavertė partnerė. Tai iš pradžių privertė aukštai pakilti V.Šapranausko antakius. Aštraliežuvis aktorius jai labai tolerantiškas, o Jurgita stebina atkaklumu ir pasitikėjimu. Sako, kad mokosi iš talentingo aktoriaus.
Šokiai, šokiai, šokiai
„Dažnai pati noriu išbėgti ant parketo. Praėjusį sezoną jau truputį šokau, o šiemet ruošiame naujų staigmenų, – intriguoja mergina. – Mane pernykštis sezonas sužavėjo tuo, kad ant parketo buvo sukami ne tik šokiai, dalyviai demonstravo ne tik išmoktus žingsnius ir schemas. Čia vyko maži šokiai – istorijos."
Jurgita juokiasi prisimindama mokyklinius šokius gimtojoje Plungėje: „Mes, mergaitės, išeidavome į ratelį ir pradėdavome šokti pirmos. O berniukai lėtai vaikščiodavo aplink, kol išdrįsdavo pakviesti išrinktąją. Šokių situaciją valdėme mes – septynios mergaitės, neperskiriamos draugės. Mokėjome džiaugtis gyvenimu. Buvo smagūs laikai. Gal dabar, po tokio šokių viruso, vyrai atsigaus ir ims rodyti didesnę iniciatyvą vakarėliuose ar šokių pamokose."
Pusbrolio ir kitų giminaičių įkalbinta Jurgita buvo pasinėrusi į salsos pamokas. Šoko tol, kol suprato, kad viskas išmokta ir praeita. Dabar mergina šokių mokosi akademijoje. Didelį įspūdį jai padarė Loretos Bartusevičiūtės vedamos baleto pamokos. Pas kitus dėstytojus ji mokėsi polonezo ir kitų istorinių šokių.
Ir lengva, ir sunku
Taip sako apie gražių moterų gyvenimo pranašumus ir naštas Jurgita. „Kartais tai, kad esi graži, slegia, o kitą kartą gali ir naudos iš gyvenimo išpešti, – gyvenimiška patirtimi dalijasi Jurgita. – Man šie epitetai ir titulai ypač trukdė stojant ir dabar studijuojant aktorystę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pradėjau trečią kursą. Tarkime, kviečia bendrakursis suvaidinti etiude ir prašo: „Jurga, pabandyk būti negraži." Aš bandau. Visai to nebijau. Gal tai skamba juokingai, bet kas duota gamtos, tas duota.
Žaviuosi aktoryste, nes tai esminio įsigilinimo į kito žmogaus sielą, gyvenimą, talentingo persikūnijimo menas."
Karūna – įrodymas?
Jurgita pasimuisto, kai primenu 2007-aisiais pelnytą „Mis Lietuvos“ titulą. Ko ten ėjo? Ar grožį reikėjo patvirtinti?
„Ėjau ne karūnos laimėti, – prisipažįsta J.Jurkutė. – Skeptiškai vertinau ligtolinius grožio renginius. Tačiau kai tais metais prisidėjo televizija, supratau, kad bus rimtas renginys. Norėjau bendradarbiauti su televizijos rengėjais, padėti jiems patarimais. Turiu patirties iš tarptautinių modelių konkursų. Nesugalvodama, kaip pasiekti organizatorius, užpildžiau dalyvės anketą. Į klausimą, kodėl noriu tapti „Mis Lietuva“, atsakiau, kad nenoriu ja tapti. Noriu darbo. Jie iš manęs tada stipriai pasijuokė.
Teko dirbti konkurenčių į gražuolės karūną gretose. Nuolat maištavau, nepatiko man tos taisyklės. Jau buvau nusprendusi mesti šį konkursą, nes darbo rengėjų gretose man neatsirado. Prieš pat talentų konkursą mane perkalbėjo komisija. Buvau pasipiktinusi, kad mane verčia rodyti būtus ir nebūtus talentus, gainioja po sceną vertindami eiseną, o visi pamiršo anketą. Tą kartą, nors buvau nepasiruošusi, komisija paprašė bent pasirodyti scenoje.
Tarp kolegių užkulisiuose ir atrodžiau kaip trenkta – nesistengiau laimėti karūnos. O merginos jaudinosi, uoliai ruošėsi. Taip atsitinka gyvenime: kai pernelyg ko nors lauki, sutirštini spalvas, atrodo nenatūraliai. O kartais sėkmė nukrinta it pūkas iš dangaus.
Gal todėl, kad visos buvo panašios, o aš – trenkta, ir pelniau titulą ir karūną? Aš jos nesigailiu. Geriau padaryti ir gailėtis, nei nieko nedaryti ir gailėtis. „Mis Lietuvos“ karūna man galvos nenuspaudė ir nesusuko. Sulaukiau populiarumo, pasiūlymo filmuotis seriale „Moterys meluoja geriau“, čia užsidegiau aktoryste.“
Mergina su trūkumais?
Jurgita muistosi nuo klausimų apie grožį. Ji savyje mato begalę trūkumų. „Man kvailai atrodo merginos, kurios nuolat žiūri į veidrodį, – sako ji. – Reikia rūpintis ne tik atvaizdu jame, bet ir gilesniais dalykais. Metams bėgant veidrodis nebepadės, tad teks remtis vidiniais turtais.“
Nekeista, kad Jurgita taip lengvai laimėjo grožio karūną. Ji nuo 15 metų – profesionalus fotomodelis. Dirbo Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Vokietijoje. „Tiesą sakant, man labiau rūpėjo ne modelio darbas, o galimybė pakeliauti, – pasakoja mergina. – Kai esi 15 metų, nebent tėvai milijonieriai galėtų apmokėti tokias keliones. Jos man suteikė ir pažinimo, ir savarankiškumo, ir kalbos tobulinimo galimybių.“
Jurgita tikina, kad per tolimas keliones mokslai mokykloje nenukentėjo. Atvirkščiai: „Esu toks žmogus, kad kuo daugiau darau, tuo daugiau spėju. O jei neturiu ką veikti, man blogai. Turiu nuolat eiti į priekį, tobulėti. Vidurinę baigiau gerais pažymiais. Ją baigusi į Vilniaus universitetą įstojau studijuoti socialinio darbo specialybės.“
Jurgita puikiai suvokia, kad net labiausiai puoselėjamas moters grožis vysta. Ar ji, turėdama vertingos patirties, nesieja ateities su grožio verslu? „O, ne, nors į ją ateinančios mergaitės turi gražių vilčių. Galiu kai ką kai kam nors patarti, bet reikia žiūrėti giliau. Kiek ilgai gali žiūrėti į tuščią vazą? Man baisu, kai merginą pristato mise ar dar kokių nors konkursų nugalėtoja. Kas tai – profesija?“ – retoriškai klausia J.Jurkutė.
Jurgita tvirtina mažai dėmesio skirianti grožiui. Visai neseniai patikėjo stilistui pašviesinti plaukus. Pasiilgusi permainų, mergina nudrožė į kirpyklą ir gerokai pasitrumpino ilgus plaukus. Atėjusi fotografuotis GALAI prieš tai blakstienas brūkštelėjo tušu. Visada puikiai atrodanti Jurgita yra pati sau stilistė.
Tobulybės link
„Dabar tai – lauko tenisas, – pasakoja mergina. – Jei man kas nors labai patinka, yra miela, negaliu sustoti. Tai šios vasaros atradimas. Apskritai esu sportiška, nes gimiau sportininkų futbolininkų giminėje. Mano dėdė – legendinis futbolo vartininkas Vaclovas Jurkus.
Sporto salių nemėgstu. Dabar žaidžiu tenisą, akademijoje turiu scenos judesio pamokų. Čia tenka pastovėti ant galvos, ant rankų. Nemaniau, kad galiu tai padaryti.“
Po konkurso J.Jurkutė buvo pakviesta vaidinti seriale „Moterys meluoja geriau“. „Džiaugiuosi, kad gyvenimas mane atvedė į tą komandą. Jeigu ne šalia manęs dirbantys profesionalai, turbūt nebūčiau supratusi, kad noriu studijuoti aktorystę. Tuomet man bandant vaidinti atsirado vidinių spragų ir noro jas užpildyti. Stebėjau, kaip aktoriai per pertraukėles skaito knygas, kalba savo profesionalia kalba. Jaučiau, kad galiu daugiau, tačiau trūksta žinių. Todėl mano gyvenime atsirado Muzikos ir teatro akademija, į kurią stodama labiausiai baiminausi praeities gražuolės etikečių. Dabar man šios studijos svarbiausios, nors nepamirštu ir socialinių mokslų. Bet koks mokslas –investicija į save, o ne į savo išvaizdą.“
Atrado italai
Šią vasarą Jurgita nusifilmavo keturių dalių Italijos televizijos filme. Kūrėjai rudaakę šviesiaplaukę lietuvę išsirinko iš aktorių katalogo. Po dviejų susitikimų su režisieriumi ji buvo pakviesta filmuotis. Tik nežinia, ar lietuvaitę, vaidinančią itališkas dramas, pamatys Lietuva. Gal tik per Italijos televiziją. Filmas bus baigtas kurti vasarį.
„Tai dar viena įdomi patirtis, – pasakoja Jurgita. – Šį kartą vaidinau jau kitaip nei lietuviškame seriale. Padėjo akademijoje įgytos žinios. Man tai tapo puikia profesine praktika. Čia aš vaidinu garsios ir turtingos šeimos dukrą, kurios istorija yra pagrindinė siužeto linija. Mano herojė filmo pradžioje randama paskendusi ar paskandinta. Jos dvasia ne kartą bando susisiekti su gyvaisiais, pranešti tiesą. Po 20 metų tame pačiame dvare po tokios pat šventės taip pat netikėtai nuskęsta ar nuskandinama kita mergina. „Man gražiausia finalo scena, kai iš praeities grįžusi mano herojė prieina prie vandens ir neria į jį. Čia lyg ir viskas nuveikta...“
Jurgita – optimistė. Kiekviena diena jai – dovana ir atradimas. „Pasižiūriu į mūsų žmones ir suprantu, kad daugelis nemoka vertinti kiekvienos naujos dienos, ištikimų artimųjų. Galbūt mes skaudžiai to pasigailime, kai prarandame“, – sako ji.
Ar Jurgitai nepabodo pramogų šurmulys, ar nesvajoja apie šeimą, vaikus? „Viskas turi vykti laiku ir savo vietoje. Žmonių tarpusavio santykiai turi vystytis. Nieko nereikia skubinti, nes paskui bus blogai“,– įsitikinusi 25-erių mergina. Jurgita nenori viešai džiaugtis ir laime, kurią surado verslininko Ryčio Širvaičio glėbyje. Nenori komentuoti gandų, esą greitai atšoks vestuves. Gal bijo nubaidyti sėkmę?...
