Aktorė nuo 2012 metų gyvena su su amžiumi susijusia geltonosios dėmės degeneracija – akių liga, palaipsniui bloginančia regėjimą. Ši būklė paveikė ne tik jos profesinį gyvenimą, bet ir galimybę atpažinti žmonių veidus.
Kalbėdama su Emma Barnett BBC radijo laidoje „Today“, Judi neslėpė, kaip stipriai pasikeitė jos galimybės.
„Negaliu būti scenoje. Nebegaliu vaidinti spektaklyje. Nebegaliu vaidinti filme. Nebegaliu skaityti“, – sakė aktorė.
Sunku atpažinti net pažįstamus žmones
Judi taip pat papasakojo apie nepatogias situacijas, į kurias kartais patenka dėl prastėjančio regėjimo. Pasak jos, yra buvę atvejų, kai ji prieidavo ne prie to žmogaus ir jau ketindavo jį apkabinti, kol suprasdavo suklydusi.
Paklausta apie senėjimą, aktorė teigė nesistengianti pernelyg daug apie tai galvoti.
„Apie tai nėra ką pasakyti. Stengiuosi per daug apie tai negalvoti“, – kalbėjo ji.
Nepaisydama regėjimo sunkumų, Judi ir toliau pasirodo viešumoje bei atvirai pasakoja apie savo gyvenimą. Ji taip pat pabrėžė, kad jai ypač svarbus radijas.
„Radijas man visada buvo svarbus“, – sakė aktorė.
Karjera truko daugiau nei septynis dešimtmečius
Judi Dench laikoma viena ryškiausių britų aktorių. Jos karjera teatre, televizijoje ir kine truko daugiau nei 70 metų.
1999 metais ji pelnė „Oskarą“ už karalienės Elžbietos I vaidmenį filme „Įsimylėjęs Šekspyras“. Pasaulinei auditorijai ji taip pat puikiai pažįstama iš Džeimso Bondo filmų, kuriuose vaidino MI6 vadovę M. Šį vaidmenį pirmą kartą atliko 1995 metais pasirodžiusiame filme „Auksinė akis“.
Pastaruoju metu aktorė taip pat prisiminė savo patirtį kuriant 2019 metų miuziklo „Katės“ ekranizaciją. Savo būsimoje autobiografinėje knygoje „Is It Too Late to Make a Run For It?“ ji šį filmą apibūdino kaip neišnaudotą talento ir žiūrovų pasitikėjimo galimybę.
Judi prisipažino, kad jai sunku net žiūrėti galutinę filmo versiją, nors kompozitorius Andrew Lloydas Webberis ilgai laukė, kol šis projektas bus įgyvendintas.
